Kenksmingų cheminių medžiagų skirstymas
5 (100%) 1 vote

Kenksmingų cheminių medžiagų skirstymas

Kenksmingų cheminių medžiagų skirstymas, jų savybės, poveikis žmogaus organizmui

Kenksminga cheminė medžiaga laikoma tokia, kuri dėl savo fizinių – cheminių, cheminių arba toksikologinių savybių, naudojimo būdo arba buvimo darbo aplinkoje gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ar sukelti mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus, įskaitant visas chemines medžiagas, kurioms yra nustatytos ribinės vertės.

Cheminės medžiagos būna:

 Ūmaus poveikio, pasižyminti ardančiomis ar dirginančiomis arba labai toksiškomis ar toksiškomis savybėmis, kurių veikiamas darbuotojas gali staiga mirti, ūmiai apsinuodyti arba ūmiai susirgti;

 Lėtinio poveikio, kurios veikiamas žmogus gali apsinuodyti ar susirgti praėjus tam tikram laikui.

Cheminės medžiagos turi įvairius pavojingumo lygius. Jos gali būti toksiškos, radioaktyviosios, sprogstančiosios, degiosios, reaktyvinės. Jos turi didelį korozinį aktyvumą. Kenksmingų megdžiagų rizikos laipsnis priklauso nuo: cheminės medžiagos charakteristikos, gamyboje naudojamo kiekio, aplimkos pažeidžiamumo, prevencinių priemonių, kurios jau įdiegtos technologiniame procese ir kt. Pagrindinės kenksmingos medžiagos yra trys:

1. Toksiškosios – tai cheminių medžiagų savybės pakenkti žmogaus organizmui įkvepiant šias medžiagas, žmogaus kūnui absorbuojant patekusią ant odos medžiagą, per burną ir t. t. Toksiškosios cheminės medžiagos labai pavojingos: pvz., dioksidas – jo dozės šimtoji gramo dalis kūno kilogramui mirtina.

2. Reaktyviosios – dažnai dideli nuostoliai ir žala padaroma tada, kai medžiagos chemiškai pradeda reaguoti tarpusavyje ir jų reakcijų nebeįmanoma kontroliuoti. Klaidos padaromos pradinėse reakcijų stadijose, nustatant cheminių medžiagų koncentarciją ir reakcijų sąlygas, gali sukelti avarijas, įrangos lūžimus ir chemikalų patekimą į aplinką. Dažnai po cheminių avarijų išsiskiria daug šilumos ir kyla gaisrų. Degdami kartais net netoksiški chemikalai, tampa toksiškais ir apnuodija aplinką. Toks pat rezultatas gali atsitikti ir gaisro desinimo metu, kada naudojami gesunti chemikalai,reaguodami su vandeniu, tampa toksiški.

3. Lakiosios – tai greitai garuojančios cheminės medžiagos, keičiančios savo tūrį ir apimtį, sprogios, lengvai tirpstančios, lengvai pernešamos vėjo ir sudarančios pavojingas užterštumo zonas toli nuo išsiliejomo vietos.

Pagal poveikį žmogaus organizmui pavojingoms cheminėms medžiagoms CAS (cheminių medžiagų santrumpų registravimo tarnyba – Chemicl Abstracts Service) suteikė ženklus ir numerius. Jos skirstomos į tokia grupes:

F – fibrogeninio poveikio cheminė medžiaga, galinti žmogui sukelti plaučių audinio ir pleuros fibrozinius pakitimus (suodžiai, anglies dulkės, elememtari siera, nitroamofoksa, lavansas ir kt.);

I – jautrinančio poveikio cheminė medžiaga, galinti įjautrinti žmogaus organizmą, suteikti padidėjusio jautrumo reakciją ir (arba) alerginę ligą (trietilentraminas, nikelis metalinis ir jo junginiai, piperazinas, pilochlorpinenas, riboflavinas ir kt.);

K – kancerogeninio poveikio cheminė medžiaga, galinti žmogui sukelti vėžį arba pdidinti sergamumą vėžiu (tetrachlorifanas, propileno oksidas, dioksinas, asbestas, geltonasis fosforas, kadmis ir jo junginiai, gyvsidabrio garai ir kt.);

M – mutageninio poveikio cheminė medžiaga, galinti žmogui sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą;

R – reprodukcijai toksiško poveikio cheminė medžiaga, galinti žmogui sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) pakenkti lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms, arba skatinti pakenkimus (švino ir jo neorganiniai junginiai, tetraetilšvinas, nikelio karbonitas, metilo jodidas, akrilnitrilasir kt.);

Ū – ūmus poveikio cheminė medžiaga ppm – milijoninė tūrio dalis (parts per million). Tai fosgenas, jodas, natrio nitritas, sieros dioksidas ir kt.;

O – cheminių medžiagų į žmogaus organizmą patekimas per nepažeistą odą ( alavo organinii junginiai, amofosas, chlorbutanas, ciano rūgštis, chloras, dichloretanas ir kt.).

4.2. Cheminių medžiagų koncentacijų ribinės vertės darbo aplinkos ore sąvoka

Cheminės medžiagos veikimo pobūdį lemia jos fiziologinis aktyvumas arba nuodingumas (toksiškumas). Medžiagų toksiškumui apibūdinti ir jos koncentacijai nustatyti darbo aplinkos ore su vienodomis atskitos trukmėmis naudojamos kenksmingų cheminių medžiagų koncentaracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore sąvoka (vietoj higienos normos ankstesnio termino “didžiausioji leidžiama koncentracija”DLK).

Ribinė vertė (RV) – kenksmingos cheminės medžiagos koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore laike kintančio vidurkio didžiausia leistina veetė per standartais nustatytą laiką. Kvėpavomo erdvė – tai 30 cm. spindulio pusiau sferinė erdvė nuo drbuotojo veido. Cheminės medžiagos, esančios aplinkos ore, darbuotoją veikia per kvėpavomo takus (įkvėpiamasis poveikis).

Ilgalikio poveikio ribinė vertė (IPRV) – tai kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos drbuotojo kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, kuri, dirbant tokiomis sąlygomis, visą profesinio darbo laiką darbuotojui neturėtų sukelti profesinei ligai
būdingų sveikatos sutrikimų ar kitaip pakenkti jo bi jo palikuonių sveikatai.

Trumpo poveikio ribinė vertė (TORV) – tai kenksmingos cheminės medžiagos per laiką darbuotojo kintančios koncentracijos kvėpavimo erdvės ore vidurkio ribinė vertė per 15 min., kuri, ne ilgiu kai 15 mi,. ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą kasdien veikdama darbuotoją, neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai.

Neviršytina ribinė vertė (NRV) – tai ūmaus poveikio kenksmingos cheminės medžiagos laike kintančios koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore ribinė vertė per 5 – 10 min., kuri, veikdama darbuotoją, neturi sukelti neuigiamų pojūčių ar pkenkti jo sveikatai ir kuri nė akimirkai, bet kurio darbo pamainos metu neturi būti viršyta.

Pagal galiojančius teisės aktus kiekvienoje darbovietėje turi būti atliekama darbo aplinkos ore esančių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų matavymai ir jų rezultatų higieninis įvertinimas. Iš darbuotojo kvėpavimo erdvės oro turi būti imami pavyzdžiai esant technploginio proceso įprastinei eigai ir veikiant vėdinimo sistemai.

Darbdavys turi imtis atitinkamų kolektyvinių ar asmeninių apsauginių ir kitų priemonių, kurios mažintų cheminių medžiagų poveikį darbuotojų sveikatai. Darbo aplinkos oro užterštumas kenksminga medžiaga turi būti kiek galima mažesnis net tais atvejais, kai kenksmingos cheminės medžiagos koncentracija neviršija jos ribinės vertės, tai ypač svarbu, jei darbuotoją vienu metu veikia kelios kenksmingos cheminės medžiagos. Dėl individualaus jautrumo kenksmingai cheminiai medžiagai, kai kurių darbuotojų savijauta gali pablogėti, ir tada, kai cheminių medžiagų koncentracija yra mažesnė nei jos ribinė vertė. Tokiai atvejais taikytinų profesinės saugos ir sveikatos priemonių pobūdį turi įvertinti profesinės saugos ir sveikatos specialistai.

Darbo aplinkos oro užterštumo kenksmingomis cheminėmis medžiagomis ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio vertė (Cv)apskaičiuojama pagal formulę;

Cv =

(1)

čia: cv – ilgalaikio poveikio koncentracijos vidurkio vertė, mg/m3 arba milijoninėmis tūrio dalimis (ppm);

c1, c2, c3,……….cn – koncentracijos vertė tam tikrais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais (mg/m3 arba ppm).

t1, t2, t3, …..tn – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė minutėmis.

4.2.1. Kenksmingos cheminės medžiagos ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio vertės skaičiavimo pavyzdys

Darbo aplinkos užterštumo kenksmingomis cheminėmis medžiagomis per laiką kintančių koncentracijų vidurkio verčių matavimas ir apskaičiavimas aprašyti skyriuje „VI Bendrieji matavimo reikalavimai“ Lietuvos higienos norma HN 23:2001. Toliau pateikiamas ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio vertės skaičiavimo pavyzdys.

Asmeninių bandinių ėmiklių per 8 valandų darbo dieną (pamainą) buvo paimti keturi A tirpiklio ėminiai (9 lentelė).

9 lentelė. Tirpiklio ėminių bandiniai

Ėminys

Laikas Trukmė,

min. Koncentracijos vertė, mg/m3

1 07.50 -10.00 130 67

2 10.00 – 12.00 120 54

3 12.35 – 14.20 105 35

4 14.20 – 16.05 105 48

Pagal formulę apskaičiuojame ilgalaikio poveikio per laiką kintančios koncentracijos vidurkio vertę:

Cv = 3

Nustatyta šio tirpiklio IPRV – 70 mg/m3. Taigi A tirpiklio poveikis yra mirtinas jei tuo pat metu darbuotojas nėra veikiamas ir kitų panašaus poveikio kenksmingų cheminių medžiagų.

Gauti kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų matavimo rezultatai lyginami su jų koncentracijų ribinėmis vertėmis, pateiktoms šios higienos normos kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinių verčių darbo aplinkos ore 10 lentelėje.

10 lentelė. Kai kurių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinė vertės darbo aplinkos ore

Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo

Ilgo poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpo poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV)

pavadinimas CAS mg/m3 ppm Mg/m3 ppm mg/m

3 ppm

Acetonas 67-64-1 1210 500 2420 1000 – – –

Acto rūgštis 64-19-7 25 10 – – – – –

Akrilamidas 79-06-1 0,03 – 0,1 – – – KMO

Amoniakas (bevandenis) 7664-41-7 14 20 36 50 – – –

Amofoso (mono ir diamino fosfatų mišinys) 299-86-5 6 – – – – – FO

Anglies dioksidas 124-38-9 9000 5000 18000 10000 – – –

Anglies monoksidas, jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos 630-08-0 40 35 120 100 11

Anilinas 62-53-3 4 1 8 2 – – KO

Asbestas, (chrizotilas) 12001-29-5 0,6 pl/ml – – – – K2,3

Azoto dioksidas 10102-44-0 4 2 – – 10 -5 U

Azoto rūgštis 7697-37-2 5 2 II 13 5 – –

Boro rūgštis 10043-35-3 10 – – – – – –

Chloras 7782-50-5 1,5 0,5 – 3 1 Ū

Chlorcianas 506-77-4 0,3 0,1 0,8 0,3 – – –

Chloroformas 67-66-3 10 2 25 5 – – KO

Chlorofosas (diloksas, diptereksas) 52-68-6 0,5 – – – – 10

Cheminė medžiaga Koncentracijos ribinė vertė Poveikio žymuo

Ilgo poveikio ribinė vertė (IPRV) Trumpo poveikio ribinė vertė (TPRV) Neviršytina ribinė vertė (NRV)

pavadinimas CAS mg/m3 l ppm Mg/m3 PPm mg/m 1 ppm

3

Cirkonas 14940-68-2 6 – – – – – F

Dioksanas 123-91-1 35 10 90 25 – IKO

Etanolis (etilo alkoholis) 64-17-5 1000 500 1900 1000

– –

Fenolis
7,8 2 15,6 4 – – O

Fluoras 7782-41-4 1,58 1 3,16 2 – – –

Formaldehidas 50-00-0 0,6 0,5 – – 1 1,2 UIK

Geltonasis fosforas 7723-14-0 0,03 – – 1 – II K

Gyvsidabris (garai) 7439-97-6 0,03 – – – K

Lavsanas 25038-59-9 5 – – – – F

Natrio chloridas 7647-14-5 5 – – – –

Metalinis nikelis A 0,5 1 – – – I

Elementinė siera 15070-42-5 6 – – – F ‘

Sieros dioksidas 7446-09-5 5 2 – – 13 5 0

Švinas ir jo neorganiniai junginiai 7439-92-1 0,15 – – – R

Tetraetilšvinas 78-00-2 0,05 – 0,2 – R, O

Vandenilio peroksidas 7722-84-1 1,4 1 – – 3 2 0

Šioje lentelėje nurodyta kenksmingos cheminės medžiagos pavadinimas, CAS numeris, ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV), trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TRVT) ir neviršytina ribinė vertė (NRV), mg/m3 ir ppm, poveikio žymuo ir atitinkamo pastabos. Lentelėje pateikiama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2001 m.gruodžio 13 d.įsakymu Nr.645/169 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 23:2001.

Pastaba:

1. Su visa apimtimi įvardytų HN-23:2001 daugiau kaip 300 cheminių medžiagų ribinėmis vertėmis galima susipažinti 2001m. gruodžio 29 d.“Valstybės žinių“ 110 – ajame numeryje.

2. Nėra nustatomos aviacinio, automobilinio benzino, dyzelinio bei reaktyvinio kuro ir žibalo atskiros RV, kadangi šios kuro rūšys yra daugybės cheminių medžiagų mišiniai, o tikslios tų cheminių medžiagų koncentracijos dažniausiai būna nežinomos, be to, jos gali būti nevienodos skirtingose kuro partijose.

11 lentelė.Angliavandenių koncentracijų ore ribinės vertės, mg/m3

Produktas Pagrindinė

skaičiuotina sudedamoji dalis, tūrio procentai produkte

Suminė

angliavandenių RV ore, mg/m3

Aromatiniai junginiai, skaičiuojami kaip trimetilbenzenas Likutis, skaičiuojamas kaip oktanas

IPRV

TPRV

Grandininių pjūklų alifatinis benzinas – 100 900 –

Automobilių benzinas 50 50 200 300

Aviacinis benzinas 25 75 350 500

Plačios frakcijos reaktyvinis kuras 25 75 350 500

Aviacinis žibalas 25 75 350 500

11 lentelėje yra pateiktos RV, kurias galima naudoti profilaktiniame saugos darbe bei higieniškai įvertinant darbo vietas. Šios RV atspindi bendrą didžiausią priimtiną angliavandenilių koncentraciją ore.

Vertės yra apskaičiuojamos pagal lentelėje pateiktas koncentracijas, naudojant toliau pateiktą formulę:

Hb =

(2)

čia:Hb – bendra didžiausioji priimtina angliavandenilių mišinio koncentracija ore, mg/m3;

C1, C2, CN, – 1-os, 2-os ir n-nos kenksmingų cheminių medžiagų kiekis produkte,%;

V1, V2, VN – 1-os, 2-os ir n-os kenksmingų cheminių medžiagų RV darbo aplinkos ore, mg/m3.

Manoma, kad medžiagų komponentai sukelia suminį poveikį. Garų ir skysčių sudėtis yra laikoma maždaug vienoda. Procentinė tūrio dalis yra lygi procentiniai svorio daliai. Jeigu žinome sudedamųjų cheminių medžiagų koncentracijas, tai apskaičiuojant galime jomis naudotis. Jei kuro sudėtyje yra benzeno ir (ar) tetraetilšvino, jų koncentracija darbo vietoje vertinama pagal šių medžiagų RV.

4.3.Kenksmingos cheminės medžiagos Lietuvoje ir jų savybės

Lietuvoje daugiausia naudojamos cheminės medžiagos chloras ir amoniakas, gana dažnai sieros dioksidas, anglies monoksidas, azoto oksidai, gyvsidabris, kai kurie organiniai tirpikliai ir pesticidai. Kai kurias iš jų apibūdinsime.

Chloras – buvo pirmosios nuodingosios dujos, panaudotos per Pirmąjį pasaulinį karą (1915m.) kaip cheminis ginklas, ir pirmosios suspaustosios ir kondensuotosios dujos, kurios pradėtos gabenti ir naudoti technologiniams procesams dideliais kiekiais. Chloras ir jo junginiai naudojami pramonėje vandeniui dezinfekuoti, popieriui ir audiniams balinti, cheminiams junginiams gaminti ir kitur. Pasaulyje chloro per metus pagaminama apie 40 mln. Tonų. Iki 1950 m. su chloro naudojimu buvo daug avarijų. Pagerinus ir patobulinus įrangą, darbo metodus, veiklos procedūras, avarijų chlorui išsiliejus sumažėjo. Atsirado ir kitos cheminės medžiagos, kurias galima panaudoti vietoj chloro. Jau daugiau kaip 100 metų chloras plačiai naudojamas dezinfekuojant vandenį vandenvietėse. Kadangi chloras labai kenksmingas, tai kelia grėsmę personalui ir gyventojams, esantiems šalia vandenviečių. Dabar suskystintas chloras keičiamas į natrio hipochloritą, kuris pagal dezinfekcines savybes analogiškas chlorui, bet užtat nėra toksiškas, nekelia pavojaus žmonėms.

Chloras yra gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,45 karto sunkesnės už orą dujos . Virimo temperatūra 34,1 0C, nedega. Cheminių požiūriu aktyvus: sąveikauja su daugeliu metalų, nemetalų, organinių medžiagų. Pakankamai gerai tirpsta vandenyje. Skystas chloras tirpina gumą. Lengvai suskystinamas, todėl laikomas ir gabenamas skystas. Skysto chloro talpyklos kaitinant galo sprogti. Chloro garai, būdami sunkesni už orą, plinta pažeme, užpildo rūsius, šuliniu, daubas ir gali ten laikytis keletą dienų, ypač ramiu oru. Chloro garams nusodinti, jų plitimui sustabdyti turi būti purškiamas vanduo, daromos vadinamosios vandens užtvaros.

Chloras stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę. Apsinuodijus chloru, atsiranda sausas kosulys, ima pykinti, pradeda skaudėti krūtinę, akis (jos ima
ašaroti). Plaučiai paburksta, todėl žmogus pradeda dusti, miršta esant apsinuodijimo dozei – 6 mg min./l.

Apsinuodijusį chloru žmogų reikia skubiai išnešti į gryną orą, paguldyti, šiltai užkloti, duoti kvėpuoti vandens arba alkoholio garų, deguonies ir daryti 0,5 % geriamosios sodos inhaliacijas kvėpavimo takų dirginimui sumažinti. Apsaugai nuo chloro naudojamos izoliuojančios, civilinės bei pramoninės dujokaukės su V, M ar BKF tipo dėžutėmis. Neturint dujokaukės galima užsirišti vatos ir marlės raištį, sudrėkintą 2 % geriamosios sodos tirpalu. Odą apsaugo guminės apsaugos priemonės, kostiumas L-1 ir kitos.

Amoniakas – bespalvės, aštraus kvapo dujos, 1,7 karto lengvesnės už orą, labai gerai tirpstančios vandenyje ( 1 l vandens 200 OC temperatūroje ištirpsta iki 7000 l amoniako ), todėl drėgname ore sudaro rūką. Vandeninis amoniako tirpalas vadinamas amoniakiniu vandeniu, amoniako šarmu. Jis vartojamas kaip azotinė trąša. Vaistinėse parduodamas 10 % amoniako tirpalas. Atvirame inde paliktas amoniakinis vanduo labai greitai netenka kvapo (iš jo išgaruoja amoniakas). Amoniakas skystėja esant 33,4 OC temperatūrai, be to, lengvai suskystinamas nedideliame slėgyje. Cheminiu požiūriu amoniakas aktyvus, lengvai sąveikauja su anglies dioksidu, su rūgštimis ir jų garais, su kai kuriais spalvotaisiais metalais bei jų lydiniais. Užsidega nuo atviros liepsnos, o 17-28 % mišinys su oru sprogsta net nuo kibirkšties, todėl reikia labai atsargiai elgtis suvirinant ar kitaip taisant net ir tuščius amoniako indus, tiekimo vamzdžius.

Dideli amoniako kiekiai naudojami gaminant azotines trąšas, azoto rūgštį, sodą, įvairias organines medžiagas. Amoniakas garuodamas sunaudoja labai daug šilumos. Ši savybė nulėmė tai, kad pieno, mėsos, žuvų ir kt. įmonių pramoniniuose šaldytuvuose šaldymo medžiaga yra amoniakas.

Išsiliejus amoniakui, būtina skubiai išvesti žmones iš amoniako debesies sklidimo vietos; reikia vegti tiesioginio sąlyčio su skystu amoniaku (galimi įvairaus laipsnio nušalimai ir cheminiai nudegimai). Labai svarbu amoniako talpyklas įrengti taip, kad avarijos metu išsiliejęs amoniakas sutekėtų į vieną duobę, iš kurios garuodamas dar labiau atšaltų. Taip garavymas gerokai sulėtėja (sumažėja amoniako garų kiekis ore ir užterštos vietos dydis). Negalima pamiršti gaisro ar sprogimo pavojaus: amoniako sklidimo kryptimi būtina užgesinti atviros ugnies šaltinius, išjungti elektros prietaisus. Amoniako debesiui nusodinti dažniausiai daroma vandens užtvara.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2561 žodžiai iš 8255 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.