LDK Kestutis
-1-
1344 – 1345 m. po įvykusio perversmo Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą užėmė Gedimino sūnus Kęstutis. Susiklostęs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje “diarchinis” valdymas aukščiausiajam Lietuvos valdovui neužtikrino valdžios visoje valstybėje. Todėl neatsitiktinai, nuvertinus Jaunutį, įvyko valdžios paskirstymas tarp Algirdo ir Kęstučio. Pastarajam pagal tradiciją be Trakų kunigaikštystės, teko žemaičiai. Kęstutis vadovavo lietuvių kovai su vokiečių feodalais. Būdamas submonarchu, per trumpą savarankišką Lietuvos valdymo laikotarpį (1381 m.) jis siekė išlaikyti nepakitusias vakarines Lietuvos valstybės sienas.
Lietuvos karo su kryžiuočiais 1345 – 1382 m. laikotarpis buvo labai įvairus. Jį į dvi dalis dalija 1362 m. Kauno pilies šturmas. Pirmasis laikotarpis (1345 – 1361 m.) pasižymėjo tariama ramybe prie vakarinių sienų. Kartais kovoje su kryžiuočiais inciatyvą parodydavo lietuviai, vadovaujami Trakų kunigaikščio Kęstučio. Padėtis nesikeitė, nors Vokiečių ir Livonijos ordinas, vėl atnaujinęs Lietuvos puldinėjimus, pasiekė didelių laimėjimų. Stambiausią nesėkmę Lietuva patyrė 1348 m. mūšyje vadovavo didysis komtūras Vinrichas fon Kniprodė. Tai buvo stipri kariuomenė, sudaryta iš riterių, atvykusių iš Anglijos, Prancūzijos. Stiprios būta ir lietuvių kariaunos. Kariuomenei vadovavo Algirdas ir Kęstutis. Čia būta pulkų iš Volynės, Brastos, Polocko, Vitebsko, Smolensko. Nepaisant to, visa ši lietuvių kariuomenė patyrė pralaimėjimą.
Kęstutis buvo geras savo tėvo Gedimino mokinys. Jo planas priimti krikštą, pasirėmus Čekijos karaliaus ir Vokietijos imperatoriaus Karolio IV galybe, privertė Ordiną nutraukti Lietuvos puldinėjimus.
1377 m. mirdamas Algirdas savo įpėdiniu paskyrė sūnų Jogailą. Kęstutis, gerbdamas brolio atminimą, Jogailai pripažino Vilnių ir didžiojo kunigaikščio titulą. Jogailos nepatenkino “diarchinis” Lietuvos valdymas ir jis siekė tapti, nušalinęs Kęstutį, vienvaldžiu Lietuvos valdovu. Tuo tikslu dar 1379 m., nuvykęs į Prūsiją, derėjosi su kryžiuočiais jo brolis Skirgaila. Tačiau galutinė sutartis ir, žinoma, sąmokslas prieš Kęstutį buvo parengtas 1380 m. Dovydiškėse. Tarp Jogailos ir Vokiečių ordino buvo sudaryta sutartis, atidavusi kryžiuočiams plėšti Kęstučio valdas.
-2-
1381 m. Kęstutis gavo iš Osterodės komtūro pranešimą apie šį Jogailos sandėrį.Tai sužinojęs Kęstutis 1381 m. lapkričio mėnesį netikėtai užpuolė Vilnių ir paėmė nelaisvėn Jogailą su visa jo šeima. Pasižadėjęs daugiau prieš Kęstutį nekariauti, Jogaila buvo išlaisvintas. Tačiau šis pažadas nebuvo ištesėtas. 1382 m. birželio 12 d. Jogaila ir jam
talkininkaujanti Vokiečių ordino kariuomenė paėmė Trakų pilį. 1382 m. liepos 20 d. Kęstučio padėtis tapo visai kritiška. Jogailai užvaldžius Trakų
kunigaikštystę, jo vieninteliu šalininku liko žemaičiai, kurie taip pat jau nelabai noriai klausė.
Viduramžių šaltiniai tik trumpai teužsimena apie Kęstučio žmoną ir Vytauto motiną, jos net vardu nepavadina. Kada Birutė gimė ir kada mirė žinių nėra.
Kęstutis viešpataudamas trakuose bei Žemaičiuose, išgirdo esant Palangoje mergelę, vardu Birutė, kuri pagonišku papročiu buvo pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę ir pati buvo žmonių gerbiama kaip dievaitė. Nuvyko pats didysis kunigaikštis tenai, ir labai ji jam patiko, nes buvo labai graži mergaitė ir protinga. Prašė ją, kad būtų jo žmona. Birutė nenorėjo sutikti ir atsakė, kad pasižadėjo savo dievams išsaugoti skaistybę iki mirties.