Keturiolikmečių pilietinė kognityvinė kompetencija
5 (100%) 1 vote

Keturiolikmečių pilietinė kognityvinė kompetencija

Recenzija

Keturiolikmečių pilietinė kognityvinė kompetencija

(Irena Zaleskienė. Lietuvos teisės universitetas. 2001m. 4t., Nr.2 (9) p.12-18)

Tyrimas ( paauglių pilietinė kognityvinė kompetencija) nėra naujovė Lietuvoje. Daugelyje Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų panašaus pobūdžio tyrimuose jau yra dalyvavusios. Tokio pobūdžio tyrimus vykdo pedagogai, siekdami geriau suprasti paauglių domėjimąsi savo krašto, valstybės gyvenimu. Bet dažniausiai tyrimai būna vykdomi mėgėjiškai, nesilaikant specialių tyrimo metodikų.

Zaleskienės aprašomas tyrimas yra gana novatoriškas. Tai nebuvo mėgėjiškas moksleivių anketavimas, kuris vėliau neduos jokių praktinių rezultatų. Šis tyrimas atliktas vadovaujantis tarptautinio pilietinio ugdymo Civ Ed ir organizuotas IEA ( International Association for Evaluation of Education Achievments). Šis tyrimas Lietuvoje gana novatoriškas, nes vyko ne tik mūsų valstybėje, bet ir kitose 23 – uose šalyse.

Šio tyrimo siekiai buvo ištirti ir įvertinti Lietuvos moksleivių pilietinę kompetenciją, bei palyginti ją su kitų šalių paauglių pilietine kognityvine kompetencija. Publikacijos autorius aprašęs tyrimo eigą, savo straipsnyje iškėlė šias hipotezes:

a) ką Lietuvos moksleiviai žino apie demokratiją;

b) kaip paaugliai suvokia ir supranta demokratiją;

c) ar jie domisi valstybės politiniu gyvenimu;

d) sužinoti kokie yra moksleivių interpretaciniai gebėjimai;

e) palyginti Lietuvos moksleivių žinias su kitų šalių moksleivių žiniomis;

Minėtas tyrimas vyko dviem etapais:

1. 1996-1997 m. Buvo išanalizuotas pilietinio ugdymo kontekstas. Kitaip tariant analizuota įvairi mokslinė literatūra, mokykliniai vadovėliai, mokymo programos. Konteksto analizė vyko atsižvelgiant į tėvų ir mokytojų pasisakymus. Pedagogus ir tėvus, taip pat galime vadinti “ tiriamaisiais” nes jų dėka, specialistai geriau orientavosi tyrimo plotmėje. Suaugusiųjų rekomendacijos ir pasisakymai apie vaikų skaitomą ar mėgiamą literatūrą, padėjo tolimesnėje tyrimo eigoje. Specialistai galėjo objektyviau į vertinti moksleivių požiūrį į demokratinius procesus. Susisteminti duomenys buvo paskelbti atskirame leidinyje ( Torney-Purta, 1999m.).

Tai vienas iš pirmųjų atvejų, kuomet Lietuvos paauglių mentalitetas buvo užfiksuotas tarptautiniame leidinyje. Šio leidinio dėka, įvairių sričių specialistai ( politologai, istorikai, filosofai ar psichologai) gali susidaryti tam tikrą opiniją apie mūsų šalies ateitį ir jaunimo dalyvavimą politiniame gyvenime.

Antrasis tyrimo etapas vyko 1998-1999 metais. Per metus buvo įvykdytas moksleivių testavimas. Testavime dalyvavo daugiau nei 90 000 keturiolikmečių iš 28 pasaulio šalių. Galime teigti, jog tyrimo planas buvo gana sudėtingas.

Testavimo instrumentai buvo parinkti tarptautiniuose pasitarimuose dalyvaujant įvairių šalių moksliniams koordinatoriams. Testavimo instrumentus sudarė:

1. klausimynas moksleiviams ( priklausomi tiriamieji);

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 400 žodžiai iš 799 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.