Keturvėjininkai
5 (100%) 1 vote

Keturvėjininkai

KETURVĖJININKAI

1. Kazys Binkis (1893–1942) yra viena pačių įdomiausių asmenybių naujausioj literatūroj. Jo žemiškoji kelionė savo spalvingumu ir tragika dar ilgai domins ateinančias kartas. Iš prigimties baisus nenuorama, nelyginant tas Vaižganto Napalys Šešiavilkis, mokęsis daugely mokyklų, bet nė vienos nebaigęs, dirbęs devynius darbus, turėjęs daugelį didelių sumanymų, bet nė vieno jų visai nerealizavęs, poetas su genialumo žymėmis, savo talentą herojiškai paaukojęs literatūrinėms revoliucijoms ir kaimiškos poezijos žanrui, Kazys Binkis lietuvių literatūros ir kultūros istorijoje užims vieną reikšmingiausių vietų.. Jis visada mums bus nelyginant, Fran?ois Villon prancūzams, kad ir nepasižymėjęs tokiomis didelėmis nedorybėmis, kaip minėtas vidurinių amžių pabaigos poetas. Nors, prof. M. Biržiška viena proga piktinosi, kad esą pas mus žmonių, kurie ir Kazį Binkį laiką tauriu žmogumi, aš vis dėlto išdrįstu laikyti K. Binkį ne tik dideliu poetu, bet ir dideliu žmogum, atsimindamas, kad po mirties visas tikras ar nuduotas taurumas išnyksta, kaip nebuvęs, ir nutrūkusią asmeninę egzistenciją žemėje tęsia kūrybinis palikimas. Kai dėl dorybių – tai jos yra slidus dalykas, ir čia labai sunku pasižymėti nesuklupus.

Debiutavęs klasiškos poezijos E i l ė r a š č i ų rinkiniu, Kazys Binkis pasuko poetinės revoliucijos keliu. Iš nemažos istorinės perspektyvos žiūrint, paaiški šio kelio prasmė. Daug kas kaltins jį pražudžius talentą.. Bet tai yra netiesa. Binkis talento nepražudė, bet paaukojo savojo krašto poezijos ir apskritai Kultūros renesanso idėjai. K. Binkio poezija prieš Nepriklausomybės epochą visiems skaitytojams, be abejo, yra pažįstama. Todėl čia jos nenagrinėsime. Jos aptarimas neįeitų nė į šio straipsnio apimtį. Mums labiausiai įdomi jo naujojo kūrybos periodo poezija, kurią jis sukūrė jau „Ketu;rių Vėjų“ grupės vadu bebūdamas, ir kuri surinkta eilėraščių ,,100 pavasarių“ rinkiny. Daugumoje šių eilėraščių poetas dėsto naujas poetines pažiūras, naujus poetinės kūrybos metodus. Jis šiame rinkiny skundžiasi profesorių baramas, „kad vietom gabus, bet nerimtas“. Ir kur gi jis būsiąs rimtas, jeigu čia pat verda nuostabus gyvenimas ir „kiekvienoje kišenėje pavasarių šimtas“. Eilėrastyje „Salem aleikum“ Binkis skatina Jaunuosius revoliucionuoti gyvenimą..

2. Antanas Rimydis (gim. 1905), kuris, kaip tai pats savo autobiografijoje, „Antruosiuose Vainikuose“ pareiškia, buvo jauniausias „Keturių Vėjų“ kolektyvo narys. Jo kurybinį bagažą sudaro dvi eilėraščių knygos: Mano vedybos i r K n y g o s b e v a r d o.. Rimydžio, kaip ir kitų keturvėjininkų kuryboje; daug vietos užima bravūravimas bei didelių užsimojimų reiškimas. Rimydis nėra charakteringas futuristas, privalomai turįs dainuoti mašinizmą ir didmiesčio tempą. Neseniai mindžiotos lietuviškos žemės trauka tebėra lemianti ir priešingai, ne miesto, bet kaimo tematikoje sukurti fragmentai yra įdomiausi. A. Rimydis paskutinį kartą viešai pasirašė su poezija „Antruosiuose Vainikuose“ 1936 m.. Bet ir tai su senais eilėraščiais. Antrajame dešimtmety Rimydis buvo iš aktyvios poetinės tarnybos pasitraukęs ir dirba žurnalistikoje.

3. Juozas Tysliava (gim. 1902) priklauso prie pačių audringiausių keturvėjinės poezijos „genijų“. Jo gyvenimas – savotiškas „vie errante“, nuolatinis blaškymasis ir kelionės po svetimas šalis. Toks jis yra ir poezijoje. Davęs puikių, tiesiog klasiškais virtusių eilėraščių, kaip „Mano deimantas“, „Gyvenimas sapne“, „Ratai“, „Vėjas“, būdamas labai nepastovus, persimetė į futūristinės poezijos produkciją, kurioje jis rimtesnių rezultatų nepasiekė.. Tačiau jo klasiškosios formos pavyzdžiai atskleidžia neabejotiną poeto talentą. Nors Tysliavos ryšys su „Keturiais Vėjais“ buvo daugiau išviršinis, vis dėlto viename eilėrašty jis geriau negu bet kuris kitas išreiškė epochos mašinistines tendencijas, susiedamas jas su vietos sąlygomis ir lietuvišku gyvenimu. Pirmasis Tysliavos eilėraščių rinkinys „Žaltvykslės“ pasirodė 1922 m. Vėliau išėjo dar šios poezijos knygos: „Traukinys“ (1923), „Nemuno rankose“ (1924). „Auksu lyta“ (1925), „Tolyn“ (1926), „Coup de vents“ (prancūzų kalba, 1926) lr „Poezija“ (1935 Amerikoj). Nors A. Jakštas 1926 m. tvirtino, kad „Tysliava yra vienintelis mūsų poetas, kuris sugebėjo poeziją paversti bizniu ir jos pasigaudamas savo vardą pasaulyje išgarsinti“, dabar sunku būtų taip griežtai ir neigiamai apie šį poetą atsiliepti. Reikėtų tik gailėtis, kad Tysliava taip anksti paliko areną ir nuėjo poezijai svetimais keliais. Pabaigai cituojamas „Nuskendusios saulės“ eilėraščio fragmentas liudija didelį poeto išgyvenimq subtilumą ir poetinės formos organišką tyrumą.

4. Salio

Šemerio (gim. 1898), garsaus eilėraščio „Šepšererėp“ autoriaus, poezija šiandien visiškai nebeįdomi. Ir jis čia minimas, kaip charakteringas avantiuristas, per klaidą patekęs poezijon ir kėlęs negirdėtai didelį triukšmą Parnaso papėdėje. Jo poezija yra absoliutus chaosas: jokios logikos, jokios prasmės. Tačiau buvo laikas, kada šitoks chaotiškumas buvo teoriškai skelbiamas ir darė įspūdžio. Kaip tik dėl Salio Šemerio buvo daugiausia ginčytasi, ir nuomonės labai išsiskyrė. Jau vien dėl to Salio Šemerio vardas visada bus minimas „Keturių Vėjų“ istorijoje.Salys Šemerys išleido du eilėraščių rinkiniu: „Granata krūtinėje“, dėl kurios A. Jakštas puolė Vaižgantą, neatsargiai pagyrusį šioje knygelėj įdėtą „Himną mergelei“ ir „Liepsnosvaidį širdims deginti“.. Pats Šemerys manė, kad jo poezija bus nemirtinga.

5. Juozas Žengė (gim. 1899) priklauso prie charakteringiausių lietuviškųjų futūristų, ypač akcentuojant žodį l i e t u v i š k ų j ų, nes Žengės eilėraščiuose iškeliama ne technika, bet lietuviško gyvenimo scenos, ypač pavasario, motyvai. Tiesiog jį būtų galima pavadinti pavasario futūristu. Tarp kito ko, Žengė buvo paskutinis lietuviškojo futūrizmo mohikanas, iki paskutiniųjų dienų likęs ištikimas savo grupės literatūrinėms tradicijoms bei poezijos idealui. Jau „Literatūros Naujienose“ išspausdintame ilgame eilėrašty, „Bobiškame pavasary“, Žengė tebesinaudojo futūristine eiliavimo maniera. Atskiru leidiniu Žengė išleido nervuotą poemą „Anykščių Šilelį“ (1930). Ir jo eilėraščiai šiandien jau kvepia anachronizmu. Bet negalima nuginčyti Žengę turėjus, tikrą futūristinio poeto temperamentą. Didžiausio dėmesio verti ir dažniausiai cituojami jo eilėraščiai yra „Pavasario gramatika“, „Pavasario futūrizmas“, „Danguj Pavasaris“, „Berniškas Jonas“ ir t. t. Žengė sukonstruoja arba bent nori sukonstruoti naujas metaforas, naujus vaizdus ir savo nuotaiką mėgina reikšti eilėraščio dinamika. Ir, reikia pripažinti, jam tai kai kur pasiseka. Bet šiandien, mūsų poezijai pasiekus dabartinį lygį, ir šio poeto eilės įdomios tik istoriniu požiūriu, kaip jau seniai praėjusios epochos dokumentas, liudijąs didelį norą lietuviškai poezijai suteikti naujas formas. 6. Teofilis Tilvytis (gim. 1903), kuris į „Keturis vėjus“ atėjo vėliausiai, yra reikšmingiausias po, K. Binkio šios grupės poetas. J. A. Herbačiauskas kažkur yra, išsireiškęs, kad iš Tilvyčio galėtų išeiti Puškinas, jei tik jis daugiau dirbtų. Iš tiesų, T. Tilvytis nuo pat savo poetinės karjeros pradžios pasireiškė kaip stiprus lyrinis talentas, tiesiog puškinišku lengvumu sugebąs reikšti savo išgyvenimus. Tilvyčiui poezija, kaip aukštaitiškam beržui šlamėjimas, – natūralus, įgimtas dalykas. Herbačiauskas, sakydamas, kad iš jo galėtų išeiti Puškinas, buvo, teisus, bet nelaimei, Tilvyčiui visą laiką rūko atbaigtumo bei teoretinio pasiruošimo, kuris ne tik kad netrukdo poeto prigimtiems gabumams,bet juos išryškina. Tilvytis pasiliko kažkaip mėgėjiškoje plotmėje, nepavertė savo poezijos gyvenimo tikslu ir pačiu gyvenimu, o, sakytum, nerūpestingai ja žaidė. Dėl to, turint galvoje jo visų pripažintą aukštaitiškos spalvos impulsyvų poeto talentą ir perspektyviškai peržvelgiant jo realizuotus kūrinius, atsiranda aiškiai matoma spraga, kurią būtų galėjęs pašalinti jo talento sudisciplinavimas. Po tokio perspektyvos žvilgsnio pamatai, kad Tilvytis tikrai galėjo daugiau duoti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1342 žodžiai iš 4297 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.