Kietųjų naudingųjų iškasenų tyrimai
3 (60%) 2 votes

Kietųjų naudingųjų iškasenų tyrimai

Kietųjų naudingųjų iškasenų tyrimai

Tai darbai, kuriais siekiama gauti daugiau informacijos apie naudingąsias iškasenas, sukurti sistemą ir būdus operatyviai teikti informaciją apie naudingųjų iškasenų išteklius valstybės ir visuomenės institucijoms, išteklių naudotojams, parengti subalansuoto naudingųjų iškasenų naudojimo rekomendacijas.

Naudingųjų iškasenų tyrimai – tradicinė geologų veikla. Daug duomenų apie Lietuvos naudingąsias iškasenas sukaupta iki 1991 metų, todėl naudingųjų iškasenų valstybinių tyrimų pagrindinis objektas buvo tos naudingosios iškasenos, kurių nebuvo aiškūs telkiniai arba jų išteklių prieaugio perspektyvos Lietuvoje. Šių tyrimų tikslas – sudaryti investicijų į detalias paieškas, žvalgybą ir gavybą prielaidas. 1991-2002 metais atlikti šie toliau išvardyti darbai.

Naujų (netradicinių) naudingųjų iškasenų tyrimai:

• Įvertintos gintaro perspektyvos Kuršių mariose, išskirti keli perspektyvūs gintaro plotai, įvertintas Juodkrantės gintaro telkinys.

• Atlikta akmens druskos telkinių paieška, įvertintas Usėnų akmens druskos telkinys, išskirti perspektyvūs druskos plotai.

• Įvertintos (neigiamai) galimybės rasti pramoninių glaukonito telkinių.

• Atlikta devono molio tyrimų medžiagos apžvalga ir telkinių prognozė Ukmergės apylinkėse. Nustatyta, kad nėra prielaidų rasti naujų telkinių.

• Įvertinta Pietryčių Lietuvos kristalinio pamato vario ir molibdeno mineralizacija. Aptikta tik šių metalų apraiškų.

• Įvertinti Varėnos geležies rūdos telkinio ištekliai ir galima jų naudojimo įtaka aplinkai.

• Įvertintos (neigiamai) Lietuvos teritorijos perspektyvos rasti deimantų telkinių.

• Įvertintos aukso radimo Rytų Lietuvos žvyro ir smėlio telkiniuose galimybės. Nustatyta, kad dispersinio aukso koncentracija dabar praktinės reikšmės neturi.

Duomenų sisteminimas ir platinimas:

• Sudaryti visų dešimties apskričių naudingųjų iškasenų sąvadai.

• Į VGIS duomenų bazės Žemės gelmių Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių posistemę įrašyti visi iki 2003 m. sausio 1 d. rasti telkiniai ir perspektyvūs plotai.

• Sudarytas skaitmeninis Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų žemėlapis 1:200 000 masteliu.

Žinomų naudingųjų iškasenų tyrimai:

• Atlikta smėlio ir žvyro telkinių paieška Lazdijų, Vilniaus ir Trakų rajonuose.

• Surasti ir įvertinti kvarcinio smėlio ištekliai Akmenės rajone.

• Atliktas durpių išteklių inventorizavimas, eksploatacinės būklės analizė, nustatytos durpių tyrimo ir naudojimo perspektyvos.

• Išžvalgyti Letauso (Klaipėdos raj.) ir Griciūnų (Vilniaus raj.) durpių telkiniai.

• Ištirtos Lietuvos kvartero molynų ypatybės ir jų susidarymo dėsningumai.

• Išžvalgytas Vegerių klinties telkinys prie Naujosios Akmenės.

• Atliktas Naujosios Akmenės svitos klinties kokybės ir jos naudojimo galimybių įvertinimas.

• Įvertintos gėlavandenės klinties išteklių ir jų naudojimo galimybės Alytaus ir Utenos apskrityse bei Šilutės rajone.

• Atliktas naudingųjų iškasenų kartografavimas 1:50 000 masteliu Molėtų, Šiaulių, Kretingos, Šilutės, Tetirvinų plotuose, apimančiuose po keletą topografinių lapų, ir Kėdainių, Šėtos, Babtų ir Jonavos lapuose.

• Atliekamas naudingųjų iškasenų kartografavimas 1:50 000 masteliu Mažeikių plote.

• Kartografuojamos Lietuvos-Baltarusijos pasienio teritorijų naudingosios iškasenos 1:200 000 masteliu.

Visa gauta medžiaga – tai gavybos verslo, ekonomikos stiprėjimo, regioninės plėtros, tausojamojo išteklių naudojimo pamatas

Naudingosios iškasenos

Naudingosios iškasenos buvo, yra ir bus viena iš pagrindinių visuomenės ekonominės ir socialinės pažangos varomųjų jėgų. Ne veltui civilizacijos raidos etapams pavadinti parinkti akmens, vario, bronzos ir geležies amžių pavadinimai, pabrėžiantys naudingųjų iškasenų svarbą civilizacijos raidai.

Per XX šimtmečio pirmuosius penkiasdešimt metų pasaulyje išgauta tiek mineralinių išteklių, kiek jų buvo iškasta per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį, o per pastaruosius kelis dešimtmečius gavyba padidėjo dar 50 procentų.

Gavybos didėjimas sietinas su gyventoju daugėjimu pasaulyje ir pastangomis išlaikyti pasiektą gyvenimo lygį – išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui per metus yra sunaudojama apie 20 tonų įvairių rūšių mineralinių išteklių.

Lietuvoje prieš dešimt metų buvo iškasama po 10-12 tonų naudingųjų iškasenų kiekvienam gyventojui, tačiau pastarąjį dešimtmetį tas kiekis ženkliai sumažėjo ir tesiekia 3-4 tonas. Tai daugiausia statybinės mineralinės medžiagos arba jų gamybai skirta žaliava, tačiau jos pagal gavybos ir sunaudojimo kiekį ir vertę pasaulyje ir yra svarbiausios, pagrindinės naudingosios iškasenos.

Dabar Lietuvoje įvairiu detalumo lygiu ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių 8 rūšys (klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, kreidos mergelis, durpės ir nafta) yra eksploatuojamos, o dviejų rūšių: opokos ir sapropelio eksploatavimas nutrūko devintąjį dešimtmetį (1 pav.). Taigi Lietuvos žemės gelmėse pakankamai turime svarbiausių pasaulyje išteklių – tai yra žvyro ir smėlio, skaldai gaminti dolomito, industrijai (cemento pramonei) ir žemės
ūkiui tinkamos klinties, molio, opokos, durpių, anhidrito. Viena iš perspektyviausių savojo investuotojo nesulaukiančių naudingųjų iškasenų yra anhidritas. Karstiniame regione ištirti gipso ištekliai dėl neišvengiamos jų gavybos įtakos karstėjimo procesui nenaudotini. Be to, mūsų gelmėse yra dar mažai tirtų arba spėjamų, remiantis geologinėmis prielaidomis, naudingųjų iškasenų, kurių tyrimą ir naudojimą galėtų lemti ateities technologijos ir ekonominės sąlygos.

Remiantis galiojančiais teisės aktais, naudoti galima tik detaliai išžvalgytus išteklius. Ne visi Lietuvos regionai vienodai turi detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų išteklių (2 pav.). Dabar galėtų būti naudojami (pagal ištirtumą) 567 telkiniai: 10 – naftos, 70 – durpių, 2 – sapropelio ir 485 – statybinių medžiagų žaliavos. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius 336 telkiniuose išduoti 183 įmonėms. Tik 59 proc. telkinių yra naudojami (aktyvūs), o likusi nenaudojama detaliai išžvalgytų išteklių dalis yra ne tik planinės sistemos palikimas, bet ir mūsų nacionalinės ekonomikos reorganizavimo padarinys ir rinkos dėsnių atspindys. Didėjančios energijos išteklių kainos, apyvartinių lėšų stygius, padidėjusios transportavimo išlaidos, vietinės paklausos mažėjimas ir ribotos išorinės rinkos galimybės lėmė, kad per pastaruosius dešimt metų bendra statybinių mineralinių išteklių gavyba mažėjo ir atskirais metais tesudarė 13-25 proc. buvusios apimties, o pagal atskiras rūšis kito nuo 9 proc. iki 50 proc. Mažėjant visų šių mineralinių išteklių gavybai (beje, ši tendencija būdinga visoms pereinamojo laikotarpio šalims), ėmė didėti naujų išteklių, naftos, gavyba – nuo 12 tūkst. tonų 1990 metais iki 316,5 tūkst. tonų 2000 metais. Deja, išžvalgyti išgaunamieji naftos ištekliai mažuose telkiniuose tesudaro 4,47 mln. tonų, kurie, esant dabartiniams tempams, net jei ir būtų išsiurbti iki paskutinio lašo, pasibaigs nepraėjus nė 20 metų. Surastuose, bet nepakankamai ištirtuose nedideliuose 9 telkiniuose dar galima tikėtis iki 2 mln. tonų išgaunamųjų išteklių, o prognozuojami 64 mln. tonų sausumoje ir 23 mln. tonų naftos išteklių Baltijos jūroje dar yra labai menkai ištirti. Reikėtų greičiau peržiūrėti naftos paieškų ir gavybos strategiją, siekiant pritraukti į šią sritį investicijas, nes tai ne tik brangūs, bet ir ilgalaikiai darbai.

Net ir esant mažoms gavybos apimtims, kasybos įmonės vien mokėdamos mokesčius už valstybinių gamtos išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų, požeminio gėlo ir mineralinio vandens bei naftos) naudojimą kasmet papildo valstybės biudžetą 30-45 mln. litų, o jei naftos kainos išauga – ir iki 90 mln. Lt.

Daugelio naudingųjų iškasenų išteklių išsekimo klausimas mums ir mūsų palikuonims nebus aktualus, nes jų stygiaus nejusime dar ne vieną šimtmetį, išskyrus mažaskaidžių durpių, devoninio molio, monomineralinio kvarcinio smėlio ir, žinoma, naftos (išsenkantiems yra priskiriami tokie ištekliai, kurių užteks mažiau nei 100 metų).

Pramonės geografija

Pramonė yra svarbi ūkio šaka. Dabartinė Lietuvos pramonė dirba sunkiomis sąlygomis. Ji labai priklauso nuo importuojamų žaliavų – metalų, medvilnės, įvairių chemikalų ir kuro (naftos ir gamtinių dujų). Labai sumažėjo Lietuvos pramonės produkcijos paklausa NVS šalyse, nes dėl aukštų kainų jos gaminiai negali konkuruoti rytuose. Vakaruose taip pat Lietuvos prekės negali būti realizuojamos dėl didelės konkurencijos bei prastesnės prekių kokybės. Naudodama vietines žaliavas, Lietuvos pramonė gamina maisto produktus, statybines medžiagas, medieną ir jos gaminius bei dalį lengvosios pramonės produkcijos (odos, avalynė, lininiai audiniai). Iš atvežtinių žaliavų gaminama tekstilės, chemijos kuro (mazutas, benzinas), mašinų pramonės produkcija. Beveik visai Lietuvoje gaminamai el. energijai reikia atvežtinio kuro (branduolinio ir mazuto bei gamtinių dujų). Liet. Pram. skirstoma į kasybos, apdirbamąją, kuro ir elektroenergetikos pramonę. 68% – darbuotojų dirba apdirbamosios pramonės šakose; kuro ir energetikos – 21%; kasybos – 11%.

Kasybos pramonės geografijaŠios pramonės pagaminta produkcija sudaro 2% visos gaminamos produkcijos vertės. Nors Lietuvoje yra kur kas daugiau iškasenų, tačiau šiuo metu daugiausia išgaunama požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitas, opoka, smėlis, žvyras, molis, durpės ir nafta.

Požeminis gelasis vanduo. Ne visą šalies vidaus vandenį, taip pat požeminį vandenį gyventojai gali naudoti kaip geriamąjį, o maisto pramonė – kaip technologinį. Geriausiai tinka požeminis gėlas vanduo. Šiuo metu yra rasti 95 geriamojo požeminio vandens telkiniai. Požeminio gel. H2O užteks dar ilgam. Požeminis gėl. H2O Lietuvoje pasiskirstęs netolygiai. Daugiausia randamas Merkio, Neries, Šventosios, Dubysos, Minijos, Ventos ir Nemunėlio upių baseinuose. Vartotojam geriamasis vanduo šalyje tiekiamas trimis būdais:

1. centralizuotas miestų,

2. decentralizuotas stambių pramonės ir žemės ukio įmonių ir gyventojų, (tiekiamas iš vandentiekų, kur jis iš požeminių vandeningų sluoksnių išgaunamas gręžtiniais šuliniais; gautas iš tokių šulinių vanduo yra nešvarus ir jis yra pravalomas).

3. individualusis
ir miestų pakraščių namų vandentiekis. Atskirų sodybų ir miestų pakraščių gyventojai naudoja gruntinį vandenį iš kastinių šulinių (jų Lietuvoje yra apie 300000), o vandenį Lietuvoje naudoja apie 1mln. žmonių. Kadangi šis vanduo gaunamas iš negilių šulinių, tai dažnai būna užterštas nitratų ir kitokių tiršalų (apie 50-80%). Mineralinis požeminis vanduo. Mineralinis yra toks vanduo, kurio viename litre yra nuo 2 iki 35g mineralų. Rasta 19 skirtingos mineralinės sudeties vandens tipų. Tokio vandens šalyje galima išgauti daugiau kaip 6000 m3 per parą. Lietuvoje mineralinis vanduo naudojamas gydymui ir juo yra prekiaujama. Gydomasis mineralinis vanduo išgaunamas prie Birštono, Druskininko kurortų bei gydomųjų įstaigų Anykščiuose, Vilniuje, Kaune, Likėnuose, Abromiškėse (prie Elektrenų); geriamasis mineralinis vanduo – Vilniuje (Aukštieji Paneriai), Likėnuose, Biržuose.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1686 žodžiai iš 5348 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.