KIRTIS
Trumpųjų skiemenų kirčiavimas
Balsiai a, e kirčiuotame skiemenyje yra trumpi, jei yra:
1)žodžio gale
diena, dienas, dienoje, dienose, paskaita,paskaitose, ilga, ilgose, ilgoje, penkta, penktose, kita, kitoje..
2)dviskiemenėse veiksmažodžių bendratyse ir jų išvestinėse formose rasti, kasti, tapti, šlapti, plakti, mesti, vesti, nešti, kepti, degti, vežti, megzti, segti, sekti…
rasdavo, rasiu, rastų, rask, rasdamas, kasdavo, kask, kasdamas, kasiu…
3)būdvardžių aukštesniojo laipsnio priesagoje –esnis, -ė neujesnis, naujesnė, ilgesnis, ilgesnė, paslankesnis, paslankesnė…
4)savybiniuose įvadžiuose mano, tavo, savo…
5)veiksmažodžių priešdėliuose ap-, at-, pa-, pra-, ne-, te-, nebe-, tebe- apneša, atneša, paneša, praneša, neneša, teneša, nebeneša, tebeneša, apdegė, nedegė, pralėkė, tebelekia…
6)įvardžiuotinių formų vyriškosios giminės vienaskaitos vardinike naujasis, penkatasis, manasis, būtasis…
Balsiai a,e kirčiuotame skiemenyje taip pat lieka trumpi:
1)vienskiemeniuose žodžiuose
aš, tas, ta, net, mes, tad, tat, kas, kad, bet, nes, net…
2)tarptautiniuose žodžiuose kabinetas, kvartetas, metras, manifestas, orkestras, procesas…
3)tarptautiniuose žodžiuose balsis o paprastai esti trumpas, todėl skiemenys, kurių sudaromasis balsis yra o, kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu atomas, azotas, balkonas, choras, elektronas, istorija, protonas, telefonas…
IŠIMTYS:milijonas, fortepijonas, doleris, inventorius, kalendorius, sekretorius, sekretorė…
Ilgųjų skiemenų kirčiavimas
Kirčiuoti ilgieji skiemenys gali turėti ir tvirtapradę ir tvirtagalę prigaidę, kai jų pagrindą sudaro:
1)balsiai, žymimi raidėmis ą, ę, ė, y, į, o, ū, ų
ažuolas, kąsti, spręsti, bręsti, sėklą, tylėti, pažįstamas, įvartis, lova, klampoti, skųsti, siūlyti…
2)dvibalsiai ai, au, ei, ie, uo, ui ir mišrieji dvigarsiai a, e, i, u+l, m, n, r kaimas, saulė, leisti, pienas, duona, uiti, baltas, laivas, draugas, veiksmas, remti, pulkas, šimtas…
Įsidėmėtina, kad ant pirmųjų dvigarsių dėmenų rašomas tik dešninis kirčio ženklas, o ant antrųjų-riestinis saulė, pienas, baltas, kelti…
laivas, šienas, dalgis, kampas…
Dvibalsio ui ir mišriųjų dvigarsių i, u+l, m, n, r tvirtapradė prigaidė žymima kairiniu kirčio ženklu uiti, tiltas, minkštas, dulkė, dumti…
Tik tvirtagalę prigaidę turi ilgieji skiemenys, kurių pagrindą sudaro pailgėję balsiai a, e žalias, vasara, važiavo, apkasas, medis, geras, saulelė, veda…
Skiemanys su balsiais a, e negali būti tvirtapradžiai, jei tie balsiai nėra dvibalsių ar mišriųjų dvigarsių dėmenys.Vadinasi, tokių skiemenų kirtis negali būti žymimas dešininių kirčio ženklu ašara, kaminas, braškė, karas, kraštas, apnašos, mesti, plonesnis…