Kkanados valdymo sistema
5 (100%) 1 vote

Kkanados valdymo sistema

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………

KANADOS VALDYMO STRUKTŪRA……………………………………………………

1.KARALIENĖ IR GENERALGUBERNATORIUS……………………………………

2.TEISMINĖ VALDŽIA…………………………………………………………………………..

2.1 Teisinė sistema……………………………………………………………………………………

2.2 Teismų struktūra…………………………………………………………………………………

3.ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI VALDŽIA…………………………………………………

3.1 Įstatymų leidžiamieji organai………………………………………………………………..

3.2 Susijusios struktūros……………………………………………………………………………

3.3 Bendruomenių Rūmų Spikeris………………………………………………………………

3.4 Rinkimų sistema………………………………………………………………………………….

4.VYKDOMOJI VALDŽIA………………………………………………………………………

4.1 Centrinė (federalinė) valdžia…………………………………………………………………

4.1.1 Vyriausybės vadovas…………………………………………………………………………

4.1.2 Vyriausybės vadovo sekretoriatas……………………………………………………….

4.1.3 Centrinės politikos formavimo/koordinavimo organizacijos……………………

4.1.4 Konsultacinės/patariamosios organizacijos…………………………………………..

4.1.5 Centrinės valdžios organizacijos…………………………………………………………

4.1.6 Ministerijos /departamentai………………………………………………………………..

4.1.7 Kitos organizacijos……………………………………………………………………………

4.1.8 Centrinis atstovavimo ir nacionalinis lygmenys…………………………………….

4.2 Subnacionalinė valdžia…………………………………………………………………………

4.2.1 Provincijų Vyriausybė……………………………………………………………………….

4.2.3 Vietinė Vyriausybė…………………………………………………………………………..

4.3 Auditas……………………………………………………………………………………………….

5.PASTARŲJŲ METŲ REFORMOS………………………………………………………….

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………..

Naudoti Šaltiniai

ĮVADAS

Lietuvių kalboje sąvokos valdyti ir administruoti yra gana artimos, tačiau nėra sinonimai.Valdyti – reiškia turėti savo valdžioje, turėti nuosavybėje, tvarkyti, versti, klausyti, galėti naudotis, tvardyti, tramdyti, o sąvoka administruoti – reiškia valdyti įstaigą, tvarkyti, papildomai nurodant, kad perkeltinė prasme ji taip pat reiškia biurokratiškai, nesigilinant į esmę, konkrečiai nevadovaujant, tvarkyti.

Valstybės valdymas apibrėžiamas kaip teisėta galia kontroliuoti ir reguliuoti žmonių elgesį valstybės teritorijoje. Valstybės valdymo institucijomis vadinamos valdžios institucijos, kirios sudaro prielaidas ir atlieka tą kontroliavimą ir reguliavimą. Demokratinėse valstybėse tos funkcijos įgyvendinamos daugiau ar mažiau atskiriant teisinės (įstatyminės) bazės kūrimo, istatymų įgyvendinimo ir įstatymų įgyvendinimo kontrolės procesus ir todėl sakoma, kad tokiose valstybėse valdžia turi tris sudėtines dalis – įstaymų leidimo, vykdomąją ir teisminę – ir valdymas atliekamas taip vadinamuoju valdžių atskyrimo principu.

Šiame darbe bus plačiau nagrinėjama Kanados valdymo struktūra.

Kanada – tai šalis kurioje gyvena įvairių tautybių žmonės. Jie turi vienodas, bendras teises ir poreikius. Kanadoje yra dvi pagrindinės kalbinės grupės, tad toks kalbinis dvilypumas buvo vienas iš pagrindinių faktorių, turėjusių įtakos politiniam, administraciniam ir juridiniam šalies organizavimui. Šio kursinio darbo tikslas – detaliai išnagrinėti Kanados valdymo struktūrą, išsiaisškinti kokio tipo valstybė yra Kanada ir kokio tipo jos valdymo struktūra. Išnagrinėti kokioms institucijoms priklaso įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia. Trumpai apžvelgti kokios reformos buvo vykdomos pastaraisiais metais.

Pargrinde nauduosiuos užsienio autorių literatūra, kuri pateikta internete.

KANADOS VALDYMO STRUKTŪRA

1. KARALIENĖ IR GENERALGUBERNATORIUS

Pagal Konstituciją, Didžiosios Britanijos Karalienė Elizabieta II yra formali Kanados valstybės vadovė. Generalgubernatorius atstovauja karūną Kanadoje ir yra skiriamas Karalienės Ministro pirmininko teikimu.

Parlamentinės valdžios vystymasis laipsniškai mažino Generalgubernatoriaus vaidmenį, tad dažniausiai jis perleidžia kai kuriuos savo įgaliojimus Ministrui pirmininkui arba jo ministrams. Generalgubernatorius faktiškai šaukia
susirinkimus, atideda parlamento sesijas, Ministro pirmininko siūlymu paleidžia parlamentą. Jis tvirtina Bilius (įstatymų projektas), kurie priimami abiejuose Parlamento Rūmuose.

Praktiškai, Valstijos Vadovo įgaliojimai apibrėžti kanados Ministro Pirmininko rekomendacijomis . Jis yra politinės partijos, kurią palaiko dauguma Bendruomenių Rūmų deputatų lyderis. Ministras pirmininkas atsakingas parlamentui už Vyriausybės veiksmus ir sprendimus.

2.TEISINĖ VALDŽIA

2.1 Teisinė sistema

Kanadoje yra dvi teisinės sistemos: bendroji ir civilinė. Dažniausiai vyrauja bendroji teisinė sistema. Devyniose priovincijose yra bendroji teisinė sistema, tai tokios provincijos, kurios dauguma angliškai kalbantys gyventojai. Tik Kvebeko provincija turi civilinę teisinę sistemą. Joje dauguma prancūziškai kalbančių gyventojų.

Skirtumai tarp šių dviejų teisinių sistemų liečia civilinius atvejus. Tai yra, privačius ginčus, apimančius financines operacijas, sandėrius, privačią nuosavybę. Visi kiti nusižengimai prieš Valstybę ir visuomenę, yra baudžiami pagal bendrąją teisinę sistemą, kuri vienoda visoje Kanadoje.

2.2 Teismų struktūra

Pagal konstituciją, yra du valdžios lygiai – federalinis ir provincijų. Provincijos valdžia turi išimtines teises teismų administravime savo provincijos teritorijoje. Ji gali stegti pirminius ir apeliacinius teismus. Provincijos yra atsakingos už tų teismų administravimą ir, be to, už žemesnio lygio teisėjų skyrimą ir tų teismų vadybą. Nova Scotia ir Kvebekas delegavo keletą autoritetingų atstovų į municipalitetą, kurie savo ruožtu įstegė municipalinius (žemesnio lygio) teismus. Federalinis Kanados Parlamentas yra atsakingas už bendrą Kanados apeliacinį teismą ir turi teisę steigti įvairius kitus teismus Kanados įstatymų ir teisinės sistemos administravimui. Federalinė valdžia skirai provincijų aukštesniųjų teismų teisėjus ir moka jiems atlyginimus.

Aukščiausiasis Kanados Teismas yra aukščiausias šalies teismas. Tai bendrasis apeliacinis teismas, kuriame sprendžiami civiliniai ir vieši ginčai. Aukščiausiame Teisme dirba devyni teisėjai, kuriuos skiria federalinė valdžia.

3.ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI VALDŽIA

3.1 Įstatymų leidžiamieji organai.

Parlamentas turi tris komponentus: Karalienė, atstovaujama Generalgubernatoriaus, Senatas ir Bendruomenių Rūmai. Biliai (įstaymų projektas) gali būti inicijuojami tiek Senato, tiek Bendruomenių Rūmų, išskyrus Bilius su fiskaliniais (valdymo) ar financiniais aspektais, kurius gali inicijuoti tik Bendruomenių Rūmai. Prieš tapdami įstatymais, Biliai patvirtinami abiejų Rūmų ir turi gauti Karalienės (Generalgubernatoriaus) sutikimą.

Senatas tiria Bilius ir bando prognozuoti jų įtaką socialiniam ir ekonominiam gyvenumui. Senatas buvo ikurtas geresniam regionų, ypač kurie rečiau apgyvendinti, atstovavimui Kanados Parlamente ir apžvelgti Benrduomenių Rūmų inicijuotus įstatymus. Senatą sudaro šimtas keturi senatoriai. Juos skirai Generalgubenatorius rekomendavus Ministrui pirmininkui.

Bendruomenių Rūmai susideda iš nariu, renkamų pagal visuotinę rinkimų teisę. Nuo rinkiminės apygardos renkamas vienas atstovas. Bendruomenių Rūmų deputatai yra atsakingi už Bilių svarstymą. Jie gali pareikšti Vyriausybei nepasitikėjimą, ko pasekoje ji privalo atsistatydinti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 867 žodžiai iš 2798 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.