Panevėžio Kazimiero Paltaroko vid. mokykla
ISTORIJOS PROJEKTAS
KLAIPĖDA
Referatas
Atliko
8c klasės moksleivis
Laurynas Žaldokas
Klaipėda, 2004
TURINYS
ĮVADAS 3
ISTORIJOS PUSLAPIUS PAVARČIUS 4
SPARTŪS ŽINGSNIAI 6
TURIZMAS IR REKREACIJA 7
LANKYTINOS VIEOS 7
LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS 7
LAIKRODŽIŲ MUZIEJUS 8
SVARBIAUSI RENGINIAI 9
IŠVADOS 10
NAUDOTA LITERATŪRA 11
ĮVADAS
KLAIPĖDA – senas Lietuvos miestas, išaugęs prie sąsiaurio, jungiančio Kuršių mares su Baltijos jūra. Per trisdešimt Tarybų valdžios metų uostamiestis nepažįstamai pasikeitė, tapo stambus respublikos pramonės ir kultūros centras.
Pagal didumą – tai trečias miestas respublikoje. Jo teritorija užima apie 98,35km2 gyvena 202,5 tūkstančio žmonių 1999-01-01 metų duomenimis. Viename kvadratiniame kilometre gyvena 2058,9 žmonių.
Klaipėda – tautų daugybės miestas. Jame gyvena ir darniai dirba lietuviai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai ir žydai.
Klimatas (1998m.) oro temperatūra sausio (vidutinė) +2,0OC, liepos (vidutinė) +15,9OC, absoliutus maksimalus (lieps 21d.) +29,9OC, absoliutus minimalus (gruodžio 9d.) -16,0OC, kritulių kiekis per metus 671 mm.
ISTORIJOS PUSLAPIUS PAVARČIUS
Klaipėda – sena lietuvių gyvenvietė. Archeologinių tiriamų duomenimis, jau pirmaisiais mūsų eros amžiais ši vietovė buvo gausiai apgyventa lietuvių protėvių – baltų. Ties Danės žiotimis įsikūrė žvejų kaimelis ilgainiui išaugo į jūrų prekybos centrą. Per jį lietuvių gentys palaikydavo prekybinius ryšius su kitais kraštais.
VIII – X a.Lietuvos pajūrį ne kartą puldinėjo Normanų vikingai. Bandė jį užgrobti danai. Tačiau tikrasis pavojus lietuviškosioms pajūrio žemėms iškilo tik tada, kai XII a.pradžioje į Pabaltijį pradėjo veržtis vokiečių feodalai, pirkliai ir riteriai.
Lietuviai atkakliai ir drąsiai kovojo prieš grobikus, gindami savo žemę ir laisvę, bet, Vakarų Europos šalių stipriai remiami kalavijuočiai ėmė sėkmingai veržtis į lietuvių žemes Baltijos pajūryje. 1252 m. Livonijos ordinas nusiaubė Klaipėdą, šioje vietoje pastatydino pilį ir pavadino ją Memelburgu. Ji stovėjo ant nedidelės kalvos, iki šiol primena, jog jau prieš septynetą šimtų metų čia sau lizdą buvo susisukę neprašyti atėjūnai.
Įdomu, kad vokiečiai istoriniuose šaltiniuose ne tik Klaipėdą vadino Memelburgu arba Memeliu, bet ir per Lietuvą tekančią didžiausią upę Nemuną taip pat vadino Memeliu. 1807 metais Klaipėda tapo Prūsijos sostine. Po Pirmojo pasaulinio karo vokiečiai užkariavo Klaipėdą. 1923 m. vykusio sukilimo metu Klaipėda buvo atkariauta ir po metų vėl prijungta prie Lietuvos. Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėda garsėjo kaip svarbus žuvininkystės ir industrijos centras. Klaipėdos uostas labai svarbus Lietuvos ekonomikai. Uostas yra „jūrų kanalo” teritorijoje. Didžiausias uosto privalumas, tai kad laivai gali juo naudotis ištisus metus.
Jungtinėms lietuvių – lenkų – rusų jėgoms Žalgirio mūšyje sutriuškinus Kryžiuočių ordiną, Žemaitija atiteko Lietuvai, o dėl Klaipėdos krašto ir toliau vyko ginčas su ordinu. Vokietijos orbitas Lietuvos ir ordino byloje, 1413 m. gegužės 3 d. sprendime skelbė: „…Nustatėme, jog Klaipėdos pilis buvo pastatyta Žemaitijos žemėje, ir magistras bei ordinas nepajėgė įrodyti priešingo teigimo“. Tačiau ordinas nesirengė geruoju Klaipėdos krašto atiduoti.
Ordino valstybėje kilus vidaus nesutarimams ir prasidėjus Lenkijos karui su kryžiuočiais, 1455 m. žemaičiai buvo dar kartą trumpam laikui užėmę Klaipėdą. Negavę stipresnės paramos, jie iš ten turėjo trauktis.
Galutinai nukariauta Klaipėda ir užgrobtos lietuviškos žemės Baltijos pajūryje buvo smarkiai vokietinamos. Į šias vietas kėlėsi vokiečių dvasininkai, pirkliai, smuklininkai, dvarininkai, tuo tarpu lietuviams nebuvo leidžiama verstis nei prekyba, nei amatais, jiems visaip trukdyta apsigyventi mieste. Už tokių įstatymų nepaisymą buvo grasinama kalėjimų ir bausmėmis. Senąjį lietuvių miestą vokiečiai vadino savaip – Memelburgu arba Memeliu, bet šio krašto tikrųjų šeimininkų – lietuvninkų – lūpose šimtmečiais išsilaikė ir tikrasis Klaipėdos vardas.
Iš dokumentų žinoma, kad 1525 – 1527 m. šiame krašte įsiliepsnojo valstiečių sukilimas. Deja, trokštamos laisvės jis neatnešė. Prūsijos feodalai sukilėlius žiauriai numalšino.