Klaipėdoje yra daug gatvių gelių,medžių ir šiaip visokių pavadinimų.
Aš pasirinkau medžių pavadinimu tris gatves ,,BERŽŲ,KLEVŲ IR ĄŽUOLŲ‘‘
apie juos aš aprašysiu kokie tai medžiai,kur daugiausiai jie auga ir t.t.
Medis beržas- Beržas lapuotis medis. Jo tošis balta su juodais brūkšniais. Šakos plonos ir dažniausiai nusvirusios žemyn. Pavasarį žmones iš beržų leidžia sulą. Iš šakų riša vantas, kuriomis vanojasi pirtyje. Iš medienos gaminami baldai. Šis medis vienas iš pirmųjų pasipuošia žaliais lapeliais. Kartais jį žmonės vadina svyruonėliu. Plaukuotasis beržas lengvai atpažįstamas iš lygios baltos žievės – tošies. Jaunų liaunų šakelių žievė būna raudonai ruda. Tai nesvyrančiomis šakomis, iki 20 m aukščio užaugantis vienanamis medis. Lapai apvaliu pamatu, plaukuota apatine puse. Žiedai sukrauti žirginiuose. Žydi gegužės mėn., skleidžiantis lapams. Kuokeliniai žirginiai sukraunami rudenį, ilgo cilindro formos, žiemoja ir tik kitą vasarą galutinai išsivysto ir atidaro dulkines; piesteliniai – išauga pavasarį, prieš pat žydėjimą, maži, po apdulkinimo virsta į prinokusius cilindriškus auskarėlius, kuriuose bręsta sėklos. Vaisius – vienasėklis riešutėlis. Plaukuotasis beržas mėgsta drėgnas vietas ir pelkinius dirvožemius. Auga drėgnesnėse pievose, miškuose. Kita gerai mums pažįstama Betula L. genties rūšis – karpotasis beržas (Betula pendula Roth. arba Betula verrucosa Ehrh.). Tai dažniausiai sutinkama beržų rūšis Lietuvoje. Ji nereikli dirvožemiui ir auga visur: miškuose laukuose, pakelėse. Kitaip nei plaukuotojo beržo, šakos nusvirusios, nusėtos dervinėmis karputėmis, lapai rombo formos, stambiai pjūkliškais kraštais, žievė prie kelmo suskeldėjusi. Taip pat pasižymi vaistinėmis savybėmis.
Vaistinė žaliava. Abiejų rūšių beržų pumpurai (Betulae gemma; ankstesnis: Gemma Betulae) renkami tuo pačiu metu. Tačiau jų maišyti nereikėtų, kadangi kaupia nevienodą kiekį veikliųjų medžiagų.
Pumpurai renkami kirtavietėse žiemą ir pavasarį, kol nepradeda brinkti. Nukirstos beržų šakos su pumpurais surišamos ir sunešamos į pastoges. Džiovinama šaltyje. Per mėnesį išdžiūsta. Tada nuo šakų nukuliami pumpurai, pašalinamos išsiskleidusių pumpurų priemaišos. Išdžiovinta žaliava – pailgi, kūgiški, su rudais žvyneliais, aitraus skonio, balzaminio kvapo beržų pumpurai. Plaukuotojo beržo išdžiovinti pumpurai kvapnesni nei karpotojo.
Kaip vaistinė augalinė žaliava gali būti naudojami ir beržo lapai (Betulae folium; ankstesnis: Folium Betulae). Lapai skinami augalui žydint – gegužės mėn. Džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje.
Veikliosios medžiagos. Beržų pumpuruose yra 5-8 % eterinio aliejaus (betulenas, betulinolis), flavonoidų, dervų, rauginių medžiagų, saponinų. Karpotojo beržo pumpuruose eterinio aliejaus yra tik apie 0,2 %.
Medis klevas- lapuotis medis. . Iki 25 m aukščio medis. Lapai priešiniai, stambūs, su smailiaviršūnėmis skiltimis, rudenį labai spalvingi. Vaisiai – sparnavaisiai.Jaunų medelių žievė lygi, nuo šviesiai rudos iki rudai pilkos, suaugusių juosvai arba rusvai pilka, išilgai negiliai sueižėjusi.Mediena be branduolio, kieta, lanksti, gelsva, žvilganti ir gražios tekstūros. Iš lapų gaminami geltoni ir juodi dažai vilnoniniams audiniams dažyti. Klevai auga miške ir sodybose. Klevų lapai žali ir dideli, labai panašūs į žmogaus plaštaką su pirštais. Kai ruduo ateina, klevų lapai pasidaro margi ir nukrenta. Anksti pavasarį žmones iš klevų leidžia sulą. Ji labai saldi. Kai ateina pavasaris, klevai išleidžia naujus pumpurus ir vėl gražiai išsprogsta nauji lapai. Klevo mediena daugiausiai naudojama vidaus apdailai ir baldų gamybai.Jo paviršių nesunku apdirbti, lengva poliruoti, beicuoti ir dažyti, lakuoti. Klevinis parketas laikomas ypač vertingu ir pasižymi atsparumu nusdevėjimui. Klevas taip pat tinka laiptų gamybai. Iš klevo medienos gaminami žaislai. Platanalapio klevo rinktinė mediena vartojama smuikų ir kitų instrumentų dugnams
Rūšys
Iš viso gentyje yra apie 150 rūšių ir daugybė porūšių, paplitusių Europoje, Azijoje,Amerikoje, netgi Afrikoje. Lietuvoje auga viena savaiminė rūšis ir dar kelios įvežtinės rūšys: