Klasės kuriose mokosi įvairių kultūrų ir neįgalieji vaikai
5 (100%) 1 vote

Klasės kuriose mokosi įvairių kultūrų ir neįgalieji vaikai

TURINYS

1.Įvadas…………………………………………………………….3

2.Įvairių kultūrų vaikų ugdymas…………………………………………………………….4

2.1. Įvairių kultūrų ugdymo samprata……………………………………………………………4

2.2. Įvairių kultūrų kategorijos…………………………………………………………………..4

2.2.1. Rasė ir tautiškumas…………………………………………..4

2.2.2. Kalba…………………………………………………………….5

2.2.3. Lytis…………………………………………………….5

2.2.4. Socialinė klasė……………………………………….6

2.2.5. Išskirtinumas…………………………………………6

2.3. Kaip sukurti įvairių kultūrų klases…………………………………6

3.Neįgaliųjų vaikų ugdymas………………………………………………8

3.1. Neįgalumo samprata…………………………………………………8

3.2. Neįgaliųjų vaikų ugdymo samprata……………………………….8

3.2.1 Protinę negalią turinčio vaiko ugdymas………………………..10

3.2.2. Fizinę negalią turinčio vaiko ugdymas…………………………10

3.3. Neįgaliųjų vaikų integravimas į bendrojo lavinimo klases…..10

Išvados……………………………………………………………………….12

NAUDOTA LITERATŪRA……………………………………………………13

1. Įvadas

Visokių žmonių yra šiame pasaulyje. Tokių, kurie yra visų mėgstami, su kuriais bendravimas molonus, ir tokių, kuriems gyventi sunku. Sunku ne tik jiems, bet ir tiems, kurie su jais bendrauja. Tokie žmonės vis nepatenkinti, irzlūs, agresyvūs, nuo kitų atitrūkę. Taip pat būna ir su vaikais bei jaunuoliais. Kiekvienas mokytojas savo klasėse yra su tokiais susitikęs. [2]

Ši tema yra labai aktuali, nes mokymo įstagose kuriose ugdomi įvairių kultūrų bei neįgalieji vaikai, kyla įvairiausių sunkumų – integracijos, socialinės atskirties, pripažinimo, pedagogų pasirengimo darbui su tokiais mokiniais ir kt. problemų.

Įvairių kultūrų sąveikos ugdymas – svarbi tema pedagogams. Jo esmė esmė yra rūpinimasis tradiciškai diskriminuojamų grupių lygybe ir teisingu elgesiu jų atžvilgiu. [1]

Terminu įvairių kultūrų ugdymas nusakomas mokymasis pripažinti, suprasti ir vertinti visas, nesvarbu kokiais – rasės, tautiškumo, kalbos, lyties ir kitokiais – skirtumais grindžiamas kultūrines grupes bei įgūdžių dirbti su skirtingomis mokinių grupėmis plėtojimas. [1]

Vaikams turintiems protinių bei fizinių negalių reikalingas specialusis ugdymas.

Specialusis ugdymas – tai specialiųjų poreikių asmenų mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių asmenų gebėjimus bei galias. [8]

Darbo tikslas – apžvelgti literatūrą apie įvairių kultūrų vaikų, bei neįgaliųjų ugdymą.

Darbo uždaviniai:

Apžvelgti:

o įvairių kultūrų vaikų ugdymo sampratą;

o įvairių kultūrų kategorijas;

o kaip sukurti įvairių kultūrų klases;

o neįgaliųjų sampratą;

o neįgaliųjų vaikų ugdymo sampratą;

o neįgaliųjų vaikų integravimą į bendrojo lavinimo klases;

Darbo metodas – literatūros šaltinių anlizė.2. Įvairių kultūrų vaikų ugdymas

2.1. Įvairių kultūrų ugdymo samprata

Daugelis tų pačių veiksnių, skatinusių judėjimą už pilietines teises ir visą pasaulį apėmęs didesnės lygybės ir laisvės sąjūdis, tapo postūmiu atsirasti įvairių kultūrų ugdymo sampratai. Po Antrojo pasaulinio karo klasė tapo ta vieta, kurioje susifomavo ta samprata, kokias skriaudas patyrė mažumų grupės. Kilo noras tas neteisybes atitaisyti bei atgijo pasidižiavimas rasiniu ir tautiniu paveldu. Tai skatino susirūpinti įvairių kultūrų mokymu.[1]

Manau, kad ši problema, mūsų mokyklose dabar aktuali, nes įvairių kultūrų mokiniams kyla įvairių sunkumų. Kartais jie išskiriami iš kitų, kitaip į juos žiūrima, nevienodai su jais elgiamasi, kartais nesuteikiamos vienodos galimybės. Nors gyvename laikais, kai mūsų visuomenė daug tolerantiškesnė, nei buvo anksčiau, visdėlto pasitaiko diskriminacijos, socialinės atskirties apraiškų.

2.2. Įvairių kultūrų kategorijos

2.2.1. Rasė ir tautiškumas

Visuomenėje įsigalėjusi rasinė bei tautinė nelygybė atsispindi mokyklose ir klasėse. Per daugelį metų kaupiami duomenys parodė, kad mokiniai priklausantys mažumoms, gauna blogesnį išsimokslinimą dėl to, kad mokomi pagal nevienodas mokymo programas, suskirstomi į grupes, nevienodai sąveikauja su mokytojais klasėje. Mažumoms neproporcingai daug skiriama profesinių ir specialiųjų ugdymo programų, bet jos per mažai įtraukiamos į parengiamąsias koledžo programas ir gabiesiems skirtas programas. [1]

Lietuvoje veikia tautinių mažumų ikimokyklinio ugdymo institucijos ir visų pakopų bendrojo lavinimo mokyklos, kurios ugdymo procesą organizuoja pagal bendruosius šios konsepcijos principus. Jose sudaroma galimybė vaikams ir jaunimui įsigyti savąja tautine kultūra paremtą bendrąjį išsilavinimą, dalį dalykų dėstant jų gimtaja kalba. Kartu ši mokykla padeda vaikams ir jaunimui integruotis į Lietuvos kultūrą, Lietuvos valstybės ir
visuomenės gyvenimą. Šiose mokyklose naudojami Lietuvoje parengti vadovėliai bei kultūros bei švietimo ministerijos aprobuoti užsienio vadovėliai. Viena iš dėstomų šioje mokykloje kalbų yra valstybinė lietuvių kalba, kurios mokinys, baigdamas mokyklą turi būti išmokęs tiek, kad galėtų tęsti mokslą (taip pat studijuoti aukštojoje mokykloje) dėstomąja valstybine kalba. [5]

Ir visdėlto, manau, kaip ir kitose srityse, mūsų švietimo sistemoje pasitaiko spragų. Baigę bendrojo lavinimo mokyklas, kitataučiai ne visada yra visiškai įsilieję į Lietuvos valstybės gyvenimą. Kartais jie susiduria su sunkumais norėdami toliau studijuoti (nepakankmai gerai moka lietuvių kalbą), dėl netolerantiško darbdavių požiūrio kartais būna sudėtinga įsidarbinti ir pan.

2.2.2. Kalba

Kalbos skirtumų turi būti paisoma, o vaikams kurie nekalba vyraujančia kalba, reikia diegti ir formuoti dvikalbystės įgūdžius. Antrosios kalbos mokymasis yra kurybiškas darbas. Besimokantieji antrosios kabos ne pasyviai perima naująją kalbą; jie turi atydžiai klausyti, remtis socialinio ir kitokių kontekstų užuominomis, padedančioms jiems spėti, kaip vartoti kalbą, ją taisyti.[1]

Pastebima, kad gerai mokantys kalbą mokiniai ir prastai ją mokantys, į pamoką įsitraukia nevienodai. Klasėje mokiniai gerai mokantys kalbą daug stebi, klausosi ir gana daug bendrauja, o prastai mokantys – elgiasi priešingai.[1]

2.2.3. Lytis

Ilgą laiką švietime vyravo moterys. Tačiau, netgi moterims ir dominuojant, klasėse susiduriama su šališkumu lyties atžvilgiu. [1]

Mokyklose vyriškosios ir moteriškosios giminės atstovams nevienodai sekasi. Pradėjusios lankyti mokyklą, mergaitės lenkia berniukus pagal daugelį pažintinių, socialinių ir fizinių veiksnių, tačiau maždaug vidurinėje mokykloje jos ima atsilikti pagal standartizuotų testų atlikimo rezultatus.[1]

Mokymo programose bei mokant klasėje taip pat pasitaiko lyties šališkumo elementų. Išanalizavus mokymo programų medžiagą, galima išskirti šešias šališkumo lyties požiūriu formas:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 932 žodžiai iš 3086 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.