Klasikinė antika sokratas
5 (100%) 1 vote

Klasikinė antika sokratas

[pic]

VĮŠ “KLAIPĖDOS VERSLO KOLEGIJA”

KLASIKINĖ ANTIKA, SOKRATAS,

PLATONAS “DAIKTAI” IR “IDĖJOS”

“ARISTOTELIŠKOJI” DIEVO SAMPRATA

FILOSOFIJOS REFERATAS

I kurso teisės neakivaizdinio skyriaus studentė

Daina Zagurskienė

Dėstytoja : N.Bytautienė

2003 Klaipėda

[pic]

PLANAS

1. Įvadas. Klasikinė antika – Graikija

2. SOKRATAS, jo gyvenimas ir mirtis (470 – 399 m.pr.Kr.)

3. PLATONAS – idėjų pasaulis. (427- 347m.pr.Kr.)

4. ARISTOTELIS, “Aristoteliškoji” Dievo samprata.( 384-322 m.pr.Kr.)

5. Išvados.

[pic]

Klasikinė antika (Graikija 500-200 m.pr.Kr.)

Kalbėdami apie graikų kultūrą, pirmiausia turime omeny Atėnus.

Atėniečiai tikėjo tik viešumoje galintys atskleisti visus savo talentus ir

“išreikšt save”. Tokia visuotinė bendruomenė vadinama polis. Šis žodis

reiškė daugiau negu miestą ar valstybę- tai buvo way of life, gyvensena,

kuria piliečiai didžiavosi. Iš to per kelias kartas išsirutuliuoja

kultūra, nebe atgamtinę būtybę, bet patį žmogų iškėlusi kaip visuomenės

vertės matą.Graikų mąstysenai realu buvo tai, kas pastovu. Ikisokratikai

(prieš Sokratą buvusieji) graikų filosofai ieškojo, kas yra visų tų

apraiškų pamatas.

Tačiau raktas graikų kultūrai perprasti, koncepsija, rikiuojanti

patirtį ir mąstymą, centrinė kategorija, kuri daugiausia formuoja reikšmes

ir kuriai visos kitos patarnauja, samprata, aiški iš savo esmės- yra

mintis, kad tikrovėje organiškai slypi pavyzdžiai, struktūrų planai ir

pamatinės formos, prie kurių prisitaiko plėtodamiesi realūs daiktai; ir kad

tos pamatinės formos yra paprastos, pažinios ir racionalios.

Išrasdami filosofiją graikai pradėjo naują žmonijos istorijos epochą.

Mąstymas pats save atranda, išsivaduoja iš religijos pančių ir pats

nusistato dėsnius, mąstymas lieka susietas su bendravimu ir viešu

kalbėjimu. Mąstymas- tai dialogas, o ne monologas. Filosofija vystosi kaip

teigimas ir prieštaravimas, kaip disputo menas ir kaip visapusiško dalyko

nagrinėjimas.Graikai pavadina tai dialektika ( fil. teorija, tikrovės

kitimą, raidą aiškinanti vidiniais prieštaravimais, priešybėmis).

Ją ypač kultivuoja sofistai- keliaujantys iškalbos mokytojai; jie

rengia kursus politikams ir dėl savo opurtunizmo (taktika ir politika,

kuria siekiama didžiausios naudos iš aplinkybių nepaisant savo principų)

įgyja prastą šlovę. Nuo jų atsiriboja trys žvaigždės, kurių neprilygstama

įtaka europiečių mąstymui nemažėja ligi mūsų dienų: tai Sokratas, Platonas

ir Aristotelis. Jie sudaro vieną žvaigždyną, nes Platonas yra Sokrato

mokinys, o Aristotelis- Platono. Sokratas (470-399m.pr.Kr.) pergyvena

Periklio laikus ir Peloponeso karą, Platonas (427-347 m.pr.Kr.) veikia

Atėnų renesanso epochoje, o Aristotelis (384-322 m.pr.Kr.) regi Makedonijos

įsiviešpatavimą ir tampa Aleksandro Didžiojo mokytoju.

Pažink save

Neištirtas gyvenimas nevertas, kad jį

gyventų žmogus

Gyventi – vadinasi, ilgai sirgti

Neklausinėk to, į ką pats žinai

atsakymusAš žinau, kad nieko nežinau

SokratasSOKRATAS (470-399 m. pr.Kr.)

Šiame referate tik dar kartelį apibendrinsiu tai, kas būtina žinoti

apie tris žymius antikos filosofus. Kiekvienas šių filosofų savaip

prisidėjo prie Europos kltūros kūrimo. Sokratas pirmasis filosofas , gimęs

Atėnuose. Buvo filosofuojama ir iki Sokrato gimimo , tačiau visi filosofai

gyvavę ankščiau nei Sokratas buvo vadinami “ikisokratikais”.

Gimęs 470- 399 m.pr. Kr. Sokratas du jo pasekėjai gyveno ir kūrė

šiame mieste. Yra žinoma , kad pažiūrėti jis buvo bjaurus kaip velnias.

Mažas ir storas, išsprogtaakis ir riestanosis. Bet sakoma, kad vidumi buvęs

nepaprastai puikus. Esą gali ieškoti dabartyje, gali- praeityje, bet

niekuomet nerasi tokio kaip jis.

Pasakojama, kad Sokrato motina buvusi pribuvėja ir Sokratas savo

paties veiklą lyginęs su pribuvėjos darbu. Ne pati pribuvėja gimdo vaiką.

Ji tik prižiūri ir padeda gimdyti. Taip ir Sokratas savo užduotimi laikė

padėti žmonėms „pagimdyti“ teisingą supratimą. Nes tikrasis pažinimas turi

kilti iš kiekvieno žmogaus vidaus. Jo negali primesti kiti. Tik pažinimas,

kylantis iš vidaus, yra tikrasis „supratimas“. Atėnuose didžiausias dėmesys

buvo skirtas žmogui ir žmogaus vietai visuomenėje. Žinome, kad gimė

Atėnuose ir didžiąją gyvenimo dalį praleido gatvėse ir
turgaus aikštėse,

kur kalbėdavosi su sutiktais žmonėnis. Anot Sokrato, kaimo medžiai nieko

negalį jo išmokyti. Kitais kartais jis daugeliui valandų paskęsdavo

mintyse.

Galbūt paslaptingiausia asmenybė visoje filosofijos istorijoje. Jis

pats neparašė nė eilutės. Vis dėlto Sokratas priskiriamas prie tų, kurie

padarė didžiausią įtaką europietiškajam mąstymui. Tai susiję ir su jo

dramatiška mirtimi. Apie Sokrato gyvenimą visų pirma sužinome iš Platono,

kuris buvo jo mokinys ir pats tapo vienu didžiausių visų laikų filosofu.

…Visi žmonės gali suprasti filosofines tiesas, jei tik naudosis protu.

„Ateidamas į protą“ žmogus turi pasiimti kažko iš savęs. Dėdamasis

nežinančiu Sokratas kaip tik ir priversdavo sutiktus žmones protauti.

Sokratas puikiai mokėjo „apsimesti“ nežinančiu – arba nuduoti, jog yra

kvailesnis nei iš tikrųjų. Tai vadinama „sokratiškąja ironija“. Tokiu būdu

jis nuolatos parodydavo atėniečių mastymo silpnąsias vietas. Tai įvykdavo

vidury turgaus – taigi visai viešai. Susitikimas su Sokratu dažnai būdavo

tas pats kaip apsikvailinti ir būti išjuoktam didelės publiko sakivaizdoje.

   Todėl nenuostabu, kad ilgainiui jis įkyrėjo – ypač valdantiesiems.

Sokratas sakė, kad Atėnai yra kaip rambus žirgas, o jis pats – kaip gylys,

jį raginantis. Ne pakankinti norėdamas Sokratas piliečiams nuolat neduodavo

ramybės. Kažkas slypėjo jo viduje, nepalikdamas jokio pasirinkimo. Jis

dažnai sakydavosi viduje turįs „dievišką balsą“.  Sokratas, pavyzdžiui,

atsisakė dalyvauti nuteisiant žmones mirtimi. Be to, nesutiko įduoti

politinių priešininkų. Galiausiai už tai turėjo sumokėti gyvybe.    399

m.pr.Kr. Sokratas buvo apkaltintas tuo, kad „netiki dievus“ ir „tvirkina

jaunuomenę“. Su nedidele balsų persvara 500 narių komisija jį pripažino

kaltą.    Sokratas tikrai galėjo prašyti malonės. Šiaip ar taip, būtų

išgelbėjęs savo kailį, sutikęs palikti Atėnus. Bet būtų buvęs nebe

Sokratas. Sąžinę – ir tiesą – jis brangino labiau už gyvybę. Jis patikino

dirbąs tik valstybės labui. Tačiau, kaip žinome, Sokratas buvo nuteistas

mirtimi. Kiek vėliau savo artimiausių draugų akivaizdoje jis išgėrė nuodų

taurę. Ir krito negyvas.Kodėl Sokratas turėjo mirti? Šį klausimą žmonės užduoda jau 2400 metų.

Bet istorijoje jis – ne vienintelis žmogus, ėjęs iki pat liepto galo ir

miręs dėl savo įsitikinimų. Sokratas buvo lyginasmas netgi su Jėzumi , o

jis ir Sokratas išties turi panašumų.   Jėzus ir Sokratas dar savo amžininkų buvo laikomi mįslingomis

asmenybėmis. Nė katras nepaliko rašytinių šaltinių. Taigi turime visiškai

pasikliauti įvaizdžiu, kurį sukūrė jų mokiniai. Vis dėlto nekyla abejonių,

jog ir vienas, ir kitas buvo tikri iškalbos meistrai. Be to, jie kalbėdavo

su išskirtine savikliova, kuri ir žavėdavo, ir keldavo apmaudą. Maža to,

abu tarėsi kalbą vardu kažko, kas juos pranoko. Jie metė iššūkį visuomenės

valdantiesiems, kritikuodami visas neteisybės ir piktnaudžiavimo valdžia

formas. Negana to: už šią veiklą abu sumokėjo gyvybe.

Sokratas buvo sofistų amžininkas. Jį, kaip ir sofistus, labiau domino

žmogus ir žmogaus gyvenimas nei natūrfilosofijos problemos. Vienas romėnų

filosofas, Ciceronas, po keleto šimtų metų pasakė, kad Sokratas pašaukęs

filosofiją iš dangaus į Žemę ir apgyvendinęs ją miestuose, atvedęs į namus

ir privertęs žmones mąstyti apie gyvenimą ir papročius, apie gėrį ir blogį.   Tačiau tarp Sokrato ir sofistų buvo vienas esminis skirtumas. Jis

nelaikė savęs sofistu, t.y. mokytu ar išmintingu žmogumi. Todėl, priešingai

nei sofistai, Sokratas neėmė pinigų už savo pamokas. Ne, Sokratas vadino

save „filosofu“ tikrąja šio žodžio prasme. „Filo-sofas“ iš tiesų yra tas,

kuris siekia išminties.

|[pic] |

Sokrato mirtis. Statula. Marmuras. Fragmentas. 1875 – 1877

PLATONAS (427-347 m.pr.Kr.)

“…siela ilgisi savo tikrosios buveines…”

Kai Sokratas turėjo išgerti nuodų taurę, Platonui (427-347 m.pr.Kr.)

buvo dvidešimt devyneri. Po Sokrato mirties Platonas iškeliauja, kurį laiką

dirba vyriausybės patarėju Sirakūzuose, bet jo karjerai ten nesėkmingai

pasibaigus (Platonui teko net ir vergu pabūti) grįžta į Atėnus.

Ilgą laiką buvo Sokrato mokinys ir atidžiai sekė jam iškeltą bylą.

Tai, kad Atėnai tauriausią miesto žmogų galėjo nuteisti mirtimi, jam ne tik

padarė neišdildomą įspūdį. Šis įvykis nulėmė visos jo filosofines veiklos

kryptį.    Sokrato mirtis Platonui aiškiai parodė, koks didelis

prieštaravimas gali būti tarp esamų visuomeninių santykių ir to, kas

teisinga arba idealu.    Pats Sokratas nieko nerašė. Pirmasis Platono kaip filosofo

darbas buvo Sokrato ginamosios kalbos paskelbimas. Jis perteikė Sokrato

žodžius, pasakytus teisme.

Savo mintis užrašinėjo daugelis ikisokratikų, tik, deja, didžioji šių

rašytinių šaltinių dalis neišliko iki mūsų dienų. Kalbant apie Platoną,

manoma, kad visi pagrindiniai jo veikalai išsaugoti. (Be Sokrato ginamosios

kalbos, jis parašė laiškų rinkinį ir net 35 filosofinius dialogus.) Tai,

kad šie raštai išliko, nemažai susiję su tuo, kad Platonas šalia
Atėnų

įkūrė nuosavą filosofų mokyklą. Ši stovėjo giraitėje, kuri buvo pavadinta

mitinio graikų herojaus Akademo vardu. Todėl Platono filosofų mokykla gavo

Akademijos pavadinimą. (Vėliau visame pasaulyje buvo įkurta tūkstančiai

„akademijų“. Mes ligi šiol kalbame apie „akademikus“ ir „akademinius

mokslus“!)   Platono mokykloje buvo dėstoma filosofija, matematika ir kūno kultūra.

Nors „dėstymas“ galbūt nėra tinkamiausias žodis. Platono mokykloje

svarbiausia būdavo gyvi pokalbiai. Todėl neatsitiktinai Platonas rašė

dialogo forma.

Platoną domino santykis tarp to, kas amžina ir nekintama, ir to, kas

„juda“. Jis domisi ir tuo, kas amžina ir nekintama gamtoje, ir tuo, kas

amžina ir nekintama moralės ir visuomenės gyvenimo srityje. Taip, Platonui

tai visiškai tas pats. Jis bando surasti, nuosavą „tikrovę“, kuri yra

amžina ir nekintama. Tiesą pasakius, filosofai tam ir reikalingi. Jie

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1690 žodžiai iš 5618 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.