Klasikinės teorijos vieta tarptautinės prekybos teorijos evoliucijoje
5 (100%) 1 vote

Klasikinės teorijos vieta tarptautinės prekybos teorijos evoliucijoje

KLASIKINĖS TEORIJOS VIETA

TARPTAUTINĖS PREKYBOS

TEORIJOS EVOLIUCIJOJE

TURINYS

Turinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2

Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

2. Klasikinė tarptautinės prekybos teorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

2.1. Absoliutaus pranašumo teorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

2.2. Santykinio pranašumo teorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

2.2.1. Paprastasis santykinio pranašumo teorijos modelis. . . . . . . . . . . . . . 7

2.2.2. Gamybos galimybių ribos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8

2.2.3. Užsienio prekybos nauda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .11

2.2.4. Santykinio pranašumo nauda, kylant alternatyviems kaštams . . . . . 12

2.3. Tarptautinės prekybos teorija paklausos aspektu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

2.3.1. Importo paklausos kreivė ir prekybos sąlygos . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

2.3.2. Laisvos prekybos poveikis poreikių patenkinimui (indiferentiškumo

kreivės) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

2.4. V. Kvainauskaitės Rikardo modelio išaiškinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26

Naudota literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

Į V A D A S

Tarptautinės prekybos buvimo požymių galima pastebėti nagrinėjant pačias seniausias žmonijos tautų kultūras, egzistavusias prieš kelis tūkstantmečius. Senovės Graikija, Egiptas, Romos imperija – vėlesnės civilizacijos, turėjusios gana tobulą tarptautinės prekybos techniką. Lietuvos teritorijoje randami Romos imperijos kilmės indai, monetos liudija apie tūkstantmetę tarptautinio verslo patirtį Lietuvoje. (Snieška, 2004)

Vietiniai verslininkai, gana sėkmingai parduodantys savo gaminius vietinėje rinkoje, greitai suvokė, jog tai galėtų sėkmingai daryti ir kaimyniniuose ar net tolimesniuose regionuose.

Teoretikai siekia paaiškinti tarptautinės prekybos, verslo fenomenus iš esmės dviem pagrindiniais aspektais: kodėl tautos prekiauja ir kas apibūdina tarptautinio investavimo esmę. (Vengrauskas, Perminienė, 2002)

Kiekvienos teorijos tikslas yra apibūdinti ir atspėti tikrus įvykius. Tikrovė supaprastinama vadovaujantis pagrindiniais principais ir, naudojant juos, pateikiamos loginės išvados. Tarptautinė prekyba, kaip pirmoji tarptautinio verslo veikla tarp šalių, vyko nuo senovės, bet ilgą laiką nebuvo pagrįsta teorijomis. Tik per paskutinius du šimtus metų susiformavo nemažai teorijų, kad paaiškintų ir pagrįstų tarptautinės prekybos prigimtį. Naudojant istorinį požiūrį, mes galime matyti logišką teorijų formavimąsi, kaip pasaulinės ekonominės sistemos vystymosi rezultatą. Skirtingos teorijos padėjo mums analizuojant atskirų istorinių periodų ir etapų tarptautinio verslo ryšių sistemas, ir buvo pritaikytos tam, kad padėtų atskirti aplinkybes ir sąlygas skirtingu laiku ir periodais. Teorijų vystymasis galėjo būti lyginamas su spirale: kai kurios jų idėjos ir tikslai (pavyzdžiui, protekcionizmas ar laisva prekyba, vyriausybės eksporto rėmimo būtinumas ir pan.) buvo atmestos ir vėl priimtos kartu su pakeistomis sąlygomis ir šalims iškylančiomis ypatingomis problemomis ar klausimais ir aiškinančios dabartinių tarptautinių sandorių realybę.

Ekonominė filosofija, pavadinta merkantilizmu, buvo pirmoji tarptautinės prekybos teorija, susiformavusi septynioliktame amžiuje ir aštuoniolikto amžiaus pradžioje. Merkantilizmo šalininkai teigė, kad tarptautinė prekyba gali būti naudinga šalies gerovei ir ekonominei nepriklausomybei tik tuomet, jeigu šalies prekybos balansas yra teigiamas. Nacionalinės politikos pagrindinis tikslas reguliuojant tarptautinę prekybą buvo importo suvaržymas ir eksporto skatinimas. Merkantilistai manė klaidingai, ignoruodami specializuotos gamybos koncepcijos efektyvumą, pabrėždami absoliutų eksporto ir importo apimtį.

Efektyvios gamybos koncepcijos ignoravimas buvo nagrinėjamas ir vėlesnėse teorijose, ypač klasikinėje tarptautinės prekybos teorijoje, kuri remia santykinio pranašumo principą.

Merkantilizmas buvo dominuojanti tarptautinės prekybos teorija, kol nebuvo sukurta klasikinė tarptautinės prekybos teorija. Klasikinė teorija pateikiama kaip pagrindinis argumentas prekybai ir tarptautiniai veiklai vystyti, kaip ekonominio pranašumo principas. Teorinis klasikinės tarptautinės prekybos teorijos vystymasis apima skirtingas situacijas, kuriose buvo apsvarstyti tarptautinai kaštų skirtumai: Adamo Smito absoliutaus pranašumo teorija ir Davido Rikardo santykinio pranašumo teorija.

Tarptautinės prekybos teorijų evoliucijoje be šių teorijų dar susiformavo Hecksher Ohlin apsirūpinimo veiksniais teorija, produkto gyvavimo ciklo teorija,
taip pat naujos tarptautinės prekybos teorijos – strateginė prekybos teorija, Porterio konkurencinio pranašumo teorija.

Tarptautinės prekybos teorijos formuoja komercinės veikos mąstymą, nes vyriausybės pastoviai keičia verslo aplinką, kurioje firmos dirba. Tokiu atveju, tarptautinės prekybos teorijų išmanymas leidžia mums geriau suprasti, analizuoti, numatyti ir įtakoti vyriausybės veiksmus tarptautinio verslo srityje. Šių teorijų supratimas taip pat leidžia mums analizuoti pasaulinės ekonomikos įvykius ir įvertinti nacionalinės politikos aspektus. (Jatuliavičienė, 1999)

Šio referato tikslas – aprašyti klasikinės tarptautinės prekybos teorijos vietą tarptautinės prekybos teorijos evoliucijoje.

2. Klasikinė tarptautinės prekybos teorija

2.1. Absoliutaus pranašumo teorija

Adamas Smitas 1776 metais išleistoje knygoje “Tautų gerovė” išdėstė savo teoriją, kad tarptautinė prekyba galima tik tuo atveju, jeigu prekiaujančios šalys turi absoliučių pranašumų prieš savo konkurentus, tai yra jos gali pagaminti, pasitelkusios tam tikrą darbo jėgą ir kapitalo išlaidas, daugiau produkcijos, nei padarytų kita šalis. (Vengrauskas, Perminienė, 2002)

Tarptautinėje prekyboje kiekviena šalis specializuojasi tiekti tą produktą, kurio ji turi absoliutų gamybos pranašumą.

Absoliutus pranašumas – tai sugebėjimas pagaminti prekes, sunaudojant darbo sąnaudų produkcijos vienetui mažiau, nei kitose šalyse. (Kvainauskaitė, 2003)

Galime paprastu pavyzdžiu pailiustruoti, kaip išteklių perskirstymu padidinama gamyba. 1 lentelėje pateikiami dviejose šalyse (JAV ir Japonijoje) gaminamų dviejų prekių, kompiuterių (C) ir ryžių (R) vieneto kaštai. Kaštai yra išreikšti doleriais, kad galima būtų palyginti kalbamose šalyse gaminamų vienetų kainas.

1 lentelė

Prekybos pajamos: absoliutaus pranašumo atvejis

Vieneto kaštai JAV doleriais Gamybos pokytis dėl išteklių perskirstymo

Kompiuteriai Ryžiai Kompiuteriai Ryžiai

Japonija 1000 5 + 5 vienetai – 1000 vienetų

JAV 2000 1 – 1 vienetas + 2000 vienetų

Grynasis gamybos pokytis + 4 vienetai + 1000 vienetų

Lyginimai rodo, kad Japonijai pagaminti vieną kompiuterį pigiau, nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms, o ryžių gamyba – atvirkščiai. Todėl Japonijos kompiuterių gamyba yra absoliučiai pranašesnė, o ryžių gamyba absoliučiai pranašesnė JAV. Viena šalis esti absoliučiai pranašesnė už kitą prekių gamyba ir paslaugomis, jei jos vieneto savikaina mažesnė. Šiuo atveju gali būti lengvai pademonstruota, kad šios šalys gali viena su kita prekiauti kompiuteriais ir ryžiais. Prekiauti įmanoma, jei abi šalys gali turėti naudos iš keitimosi prekėmis.

Tarkime, kad Japonija iš žaliavoms numatytų lėšų skirs 5000 JAV dolerių kompiuteriams, tai yra prekei, kuri šiai šaliai yra visiškai pranaši. Jei Japonija labiau išplės kompiuterių gamybą, mes sakysime, kad jos specializacija – kompiuterių gamyba. Jei vieno kompiuterio kaina 1000 JAV dolerių, japonų kompiuterių gamyba padidėja penkiais. Tačiau šis perskirstymas reiškia, kad Japonijos ryžių gamyba sumažėja tūkstančiu vienetų, jei Japonijoje ryžių vieneto kaina 5 JAV doleriai. Tada Jungtinės Amerikos Valstijos skiria 2000 JAV dolerių ryžių gamybai, tai yra prekei, kuri yra visiškai pranaši Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV vis labiau specializuojasi ryžių gamyboje. Šis perskirstymas pagal vieneto kainas JAV reiškia ryžių gamybos padidėjimą 2000 vienetų ir kompiuterių gamybos sumažėjimą vienu kompiuteriu.

Kad nustatytume, ar potencialiai pelninga prekyba, būtina patikrinti padidėjusios specializacijos įtaką visai abiejų šalių gamybai. Iš šio žaliavų perskirstymo abiejų prekių gamyba padidėja: visa pasaulinė kompiuterių gamyba padidėjo keturiais vienetais, o visa pasaulinė ryžių gamyba padidėjo 1000 vienetų.

Čia svarbu pabrėžti du svarbius dalykus. Pirma, grynasis abiejų prekių gamybos padidėjimas gali rastis be jokių papildomų išteklių. Vadinasi, riboti pasaulio ištekliai vartojami veiksmingiau.

Antra, šis pavyzdys rodo, kad specializacija turi eiti lygiagrečiai su mainais. Tarkime, kad iš pradžių šalys paskirstė ribotus išteklius kompiuterių ir ryžių gamybai, kad patenkintų vidaus paklausą. Kitaip tariant, Japonija gamina kompiuterius ir ryžius tiktai vidaus vartotojams, ir Jungtinės Amerikos Valstijos daro tą patį.

Nuo tada, kai Japonijoje daugiau specializuojama kompiuterių gamyba, ji daugiau nebegamina tiek ryžių, kiek vartotojai nori pirkti. Japonijoje randasi kompiuterių perteklius ir ryžių stygius. Antra vertus, nuo tada, kai JAV specializuoja ryžių gamybą, Jungtinėse Amerikos Valstijose kyla kompiuterių stygius ir randasi ryžių perteklius. Vadinasi, galimi šių dviejų šalių tarpusavio mainai. (McGrath, 1999)

2.2. Santykinio pranašumo teorija

Santykinio pranašumo teorija padeda rasti atsakymą į tris klausimų grupes:

1) kodėl valstybės prekiauja, kas į kokią šalį ką eksportuoja ir už kokią kainą, kokios šalys kokias prekes turi gaminti norint pelningai parduoti jas užsienyje,

2) antra grupė klausymų susijusi su prekybos pasekmėmis – kokia užsienio prekybos nauda, kaip ji pasiskirsto tarp valstybių, ar visos valstybės laimi iš užsienio prekybos,

3) trečias klausimų
susijęs su tarptautinės prekybos poveikio nacionalinei ekonomikai ir išteklių pasiskirstymo nustatymui.

Ši labai paprasta teorija buvo sukurta ir išvystyta IX amžiaus pradžioje klasikinės ekonominės teorijos atstovų ir visų pirma Davido Rikardo (1772-1823). Tai yra jo bandymas įrodyti pasauliui, jog laisva prekyba pranašesnė už suvaržytą. Tuo metu kai buvo sukurta ši teorija pasaulinė prekyba buvo stipriai reguliuojama muitais ir kitais apribojimais. Kova su importu buvo pateisinama būtinumu įkurti darbo vietas ir užkirsti kelią aukso išvežimui iš šalies. Adamas Smitas taip pat kovojo su šia merkantilistine pasaulėžiūra, tačiau jis darė prielaidą, jog kiekviena valstybė turi pakankamai absoliučių pranašumų, leidžiančių eksportuoti tiek, kiek buvo importuota. Bet jeigu šalis neturi absoliučių pranašumų, ar galės vykti prekyba tada? (Miškinis, 2004)

2.2.1. Paprastasis santykinio pranašumo teorijos modelis

Pažintį su šia teorija pradėsime nuo taip vadinamo paprastojo Rikardo modelio. Tarkim, kad yra dvi šalys – Prancūzija ir Vokietija, kurios gamina tik dvi prekes – butaną ir obuolius. Kiekvienos prekės vienetui pagaminti skirtingose šalyse sunaudojam tokie darbo kiekiai (pavyzdžiui, žm./val.).

2 lentelė

Darbo kiekiai, naudojami vienam prekės vienetui

Butanas Obuoliai

Prancūzija 6 2

Vokietija 1 1

Akivaizdu, jog abi prekės Prancūzijoje gaminamos su didesnėmis darbo sąnaudomis ir kad Vokietija turi absoliutų pranašumą gaminant abi šias prekes. Iš pradžių abi šalys gamina abi prekes. Tačiau, tarkime, jog Prancūzija palaipsniu pradeda mažinti butano gamybą ir išlaisvintą darbo jėgą panaudoja obuolių gamyboje. Papildomai pagaminti obuoliai yra siunčiami į Vokietiją, savo ruožtu Vokietija mažina obuolių gamyba ir išlaisvintą darbo jėgą panaudoja papildomo butano gamybai, kuris siunčiamas į Prancūziją. Kas atsitiks?

Prancūzijai sumažinus butano gamybą 1 vienetu, bus išlaisvinti 6 darbo vienetai, kurie galės pagaminti 3 papildomus obuolius. Jeigu šie obuoliai bus pasiųsti į Vokietiją, tai jie leis obuolių gamybą Vokietijoje sumažinti 3 vienetais ir tokiu būdu išlaisvinti 3 darbo vienetus. Tačiau Vokietijoje reikalingas tik vienas darbo vienetas pagaminti vienam butano vienetui ir tokiu būdu atstatyti jo gamybos sumažinimą Prancūzijoje. Lieka laisvi du vokiško darbo vienetai, kurie gali būti panauduoti papildomų obuolių ar butano gamyboje. Kokios bus tokios gamybos išteklių permetimo iš vienos šakos į kitą ir užsienio prekybos šiomis prekėmis pasekmės:

3 lentelė

Darbo vienetų pasiskirstymas ir pokyčiai prekių gamyboje

Butanas Obuoliai

Prancūzija – 1 + 3

Vokietija + 2 (1 + 1) – 2 (- 3 + 1)

+ 1 + 1

Šiame pavyzdyje 2 laisvi vokiško darbo vienetai buvo padalinti po lygiai: po vieną vienetą papildomo butano ir obuolių gamybai.

Taigi, pasauliui bus geriausia, kai Prancūzija gamins vien obuolius, o Vokietija – vien butaną ir šiomis prekėmis keisis, todėl kad pasaulyje darbo ištekliai bus panaudoti efektyviausiai, nes pasaulyje bus galima pagaminti po papildomą vienetą obuolių ir butano.

Reikia atkreipti dėmesį, jog šios pasekmės priklauso ne nuo absoliutaus darbo našumo lygių, bet tik nuo jų santykio (proporcijų) kiekvienoje šalyje. Todėl išvada liks ta pati, jeigu, pavyzdžiui darbo našumas Prancūzijoje pakils 10 kartų arba Vokietijoje kris 100 kartų. Svarbu, kad darbo našumų skirtumas (santykis) gaminant skirtingas prekes lieka tas pats – 6/2 daugiau nei 1/1. Šis santykis parodo, kiek reikia paaukoti (atsisakyti) vienos prekės norint pagaminti papildomą vienetą kitos prekės. Pavyzdys rodo, jog butano gamyba Prancūzijoje skaičiuojant obuoliais yra 3 kartus brangesnė negu Vokietijoje, ir atvirkščiai, kad obuolių gamybos kaštai Vokietijoje skaičiuojant butanu yra 3 kartus aukštesni, negu Prancūzijoje.

Vienos prekės gamybos kaštus vertindami kitos prekės vienetais mes naudojamės alternatyvinių kaštų sąvoką. Be abejo, butanas nėra gaminamas iš obuolių, arba atvirkščiai, tačiau tikrieji butano kaštai šaliai, gali būti išmatuoti obuolių kiekiu, kuris būtų buvęs pagamintas darbo jėgos, užimtos butano gamyboje, jeigu ji būtų panaudota obuolių gamyboje. Vienos prekės alternatyviniais kaštais vadiname tam tikros kitos prekės kiekį, kurio reikia atsisakyti, norint pagaminti (ar gauti) vieną vienetą pirmosios prekės.

Išvados: Rikardo teorija parodo, kiek vienos prekės gamyba yra efektyvesnė palyginus su kitų prekių gamyba, kokias prekes šalis turi eksportuoti, tačiau ji nepasako, kurias prekes reikia aplamai gaminti, kokioms prekėms pasaulyje yra paklausa. Tai buvo pirmas būdas nustatyti atskirų prekių santykinį pranašumą – lyginant skirtingų prekių darbo našumų lygius. (Miškinis, 2004)

2.2.2. Gamybos galimybių ribos

Pirmoje dalyje buvo kalbama apie atskirų prekių gamybos našumą, bet buvo abstrahuojami nuo jų kiekio. Būtina atsižvelgti ir į šalies gamybos apimtis. Tam reikia žinoti ne tik našumą, bet ir darbo jėgos kiekį. tarkime, jog Vokietija turi 600 vienetų darbo jėgos, o Prancūzija – 500.



a) b)

1 pav. Darbo jėgos kiekis Prancūzijoje (a) ir Vokietijoje (b)

Jeigu Prancūzija visa darbo jėgą panaudos

gamyboje, ji jo pagamins 100 vienetų, jei obuolių – 300 vienetų ir panašiai. Įvairius galimus gamybos variantus esamų resursų ribose parodo įstriža linija, kuri yra vadinama Prancūzijos gamybos galimybių riba (GGR). Ji parodo, kokį kiekį prekių šalis gali pagaminti su turimais ištekliais ir esant pilnam jų panaudojimui. Visi ant jos esantys gamybos variantai yra efektyvūs. Taške C gamyba reikalaus papildomų išteklių, o taške B gamyba bus neefektyvi, nes nepanaudojami visi ištekliai. Panašiai galima aprašyti ir Vokietijos GGR.

GGR linijos nuotolis nuo kampo priklauso nuo turimų išteklių (mūsų pavyzdyje darbo jėgos) ir jų panaudojimo efektyvumo (darbo našumo). Tuo tarpu linijos pasvirimo laipsnis priklauso nuo santykinio pranašumo proporcijų. Prancūzijos proporcija buvo 6 : 2, o Vokietijos 1:1. Santykinio pranašumo proporcijos geometriškai atsispindi ir GGR linijose, Prancūzijos ji tris kartus statesnė nei Vokietijos, nes atsisakius butano gamybos ji gali tris kartus padidinti obuolių gamybą, GGR pasvirimo laipsnis rodo vienos prekės gamybos transformavimo į kitos prekės gamybą ribinį laipsnį. Tai kiekis vienos prekės, kuriuo pirmosios prekės gamyba turi būti sumažinta, norint su išlaisvintais ištekliais pagaminti papildomą vienetą antros prekės. Kuo GGR kreivė statesnė, tuo aukštesnis transformavimo laipsnis ir tuo didesnis santykinis pranašumas. Tai antras – geometrinis – būdas nustatyti prekes santykiniam pranašumui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2317 žodžiai iš 7497 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.