Kodai
5 (100%) 1 vote

Kodai

KODAI

Kodas, kaip procesas, yra užkodavimas (kodavimas) ir dekodavimas. Tai tiesioginis ir atvirkštinis procesai. Kodavimui dažniausiai naudojami skaičiai, kodiniai pažymėjimai.

Iš tikrųjų kodai yra organizuotų zenklų sistemos. Šios sistemos paklusta taisyklems, kurias pripazįsta visi kodą vartojancios bendruomenes nariai. Tai reiskia, kad tiriant kodus daznai pabreziamas socialinis komunikacijos matmuo.

Todėl beveik visi sutartiniai arba paklustantys visuomenes pripazįstamoms taisyklems socialinio gyvenimo aspektai gali buti laikomi „uzkoduotais“.

Iš tiesų komunikacijoje zodis „kodas“ vartojamas reiksmines sistemos prasme. Visiems sio tipo kodams budingi bendri bruozai:

1.Juos sudaro tam tikri elementai (kartais vienas), is kurių galima rinktis. Tai yra paradigminis matmuo. Siuos elementus (isskyrus paprasciausius vieno elemento kodus) galima derinti pagal susitarima arba taisykles. Tai yra sintagminis matmuo.

2.Visi kodai perteikia reiksmę: jų elementai – tai zenklai, kurie ivairias budais nurodo kazką kitą, o ne save.

3. Visi kodai priklauso nuo vartotojų{ susitarimo ir bendro kultūros pamato. Kodai ir kultura dinamiskai sąveikauja.

4. Visi kodai atlieka apibreztą socialine, ar komunikacinę funkciją

5. Visus kodus galima perduoti atitinkamomis komunikacijos priemonemis ir (arba) kanalais.

ANALOGINIAI IR SKAITMENINIAI

Paradigmas sudaro is esmes panasus elementai, kuriuos vieną nuo kito skiria budingi bruozai. Egzistuoja du paradigmų tipai, pagal kuriuos skiriame ir dviejų tipų kodus- analoginius ir skaitmeninius. Skaitmeninio kodo elementų išraiška (signifikantas) ir turinys(signifikatas) yra aiškiai atskirti. Analoginis laikrodis turi nepertraukiamą skalę, ir tik pažymėję ciferblatą mes galime “skaitmeniniu” būdu nustatyti laiką.

Skaitmeninius kodus lengviau suprasti del to, kad jų elementai yra yra akivaiždžiai atskirti vienas nuo kito. Sutartiniai kodai yra skaitmeniniai, todėl juos lengva užrašyti ir atvaizduoti. Muzika is esmes yra analoginis kodas, tačiau mūsų natų užrašymo sistema suteikė jai ryškius atskirtumo bruožus(natos ir gamos) ir priskyrė skaitmeninio kodo ypatybes. Apskritai gamtą sudaro analogai. Bandydami suprasti ir klasifikuoti gamtą, mes panaudojame skaitmeninius skirtumus.

PREZENTACINIAI KODAI

Taciau kodai yra ne tik duomenų organizavimo it supratimo sistemos, jie atlieka komunikacines irsocialises funkcijas. Pagal sias funkcijas skiriami prezentaciniai (pristatomieji) it reprezentaciniai (atstovaujamieji) kodai.

Reprezentaciniai kodai naudojami tekstams, tai yra nepriklausomai egzistuojantiems pranesimams, sudaryti. Tekstas reiskia kazką kitą, o ne save ar sudarytoją. Tekstą sudaro ikoniniai zenklai, arba simboliai. Prezentacinius kodus sudaro indeksai (nuorodos). Jie negali reiksti ko nors kito, o tik save ar jų sudarytoją, t.y. bendraujantį asmenį, jo dabartinę socialinę padetį.

NEVERBALINE KOMUNIKACIJA

Neverbaline komunikacija vyksta per prezentacinius kodus, pavyzdziui, gestus, akių judesius ar balso ypatybes. Sie kodai perduoda pranesimus tik apie tai, kas vyksta cia ir dabar. Asmens balso tonas nurodo jo dabartinį poziurį i pokalbio temą it klausytoją, taciau negali perduoti pranesimo apie tai, ką asmuo jaute praejusią savaite. Todel prezentaciniai kodai yra riboti, jie tinka tik bendraujant akis į akį, dalyvaujant kitam asmeniui. Jie atlieka dvi funkcijas.

Pirma, kaip jau mateme, jie teikia referentinę (nuorodinę) informacija. Tai informacija apie kalbetoją ir jo padetį, is sios informacijos klausytojas suzino, kas yra kalbetojas, kokios jo paziuros, socialine padetis it t.t. Antra funkcija – tai sąlveikos reguliavimas. Kodai vartojami uzmegzti su kitais tokius santykius, kokių nori koduotojas. Tam tikrų gestų, kuno padeciųar balso tonų padedamas asmuo gali užgožti draugus, nuraminti juos arba užsisklęsti nuo jų. Gali kodais parodyti, kad baige kalbeti ir atejo eile kalbeti kitam, arba isreiksti norą nutraukti susitikimą. Tam tikra prasme šie kodai atlieka referentinę funkcija, bet vartojami perduoti informaciją apie santykį, o ne apie pati kalbetoją.

Abi prezentacinių kodų funkcijas gali atlikti ir reprezentaciniai kodai, jei prezentacinius kodus įtraukiame į reprezentacinius pranesimus. Rasytas tekstas gali „isreiksti balso toną“, nuotrauka – perteikti nusivylimą arba dziaugsmą. Taciau socialpsichologai pripažįsta ir trecią kodų funkcija, kurią atlieka tik reprezentaciniai kodai. Tai – kognityvine, arba sąvokų sudarymo, funkcija. Siuo atveju kuriamas nuo bendraujancio asmens ir situacijos nepriklausantis pranesimas arba tekstas, jis perduoda informaciją apie idejas ar nesancius daiktus. Tiesiogine kalba arba fotografija yra reprezentacinių kodų pavyzdziai. Tik reprezentaciniai kodai gali atlikti referentinę funkcija. Prezentaciniai kodai efektyviausiai atlieka emocinę funkcijas. Abiejų tipų kodai veikia estetiniame it fatiniame lygmenyse, nors metalingvistinis lygmuo budingas tik reprezentaciniams kodams.

Žmogus savo kūnu dažnai perduoda prezentacinius kodus. Argyle’is (1972) pateikia desimties tokių kodų it galimų jais perteikti reiksmiu sąrašą.

1. Prisilietimai. Svarbius duomenis apie santykius perduoda prisilietimai (ką, kur it kada mes lieciame). Įdomu tai, kad šis, taip pat ir prokseminis kodas, įvairiose kulturose yra labai skirtingi. Pavyzdziui, britai liecia vienas kita reciau
negu beveik visų kitų kulturų atstovai.

2. Atstumai (arba proksemika). Pranesimus apie santykius perduoda ir atstumas, per kurį priartejame prie kokio nors asmens. Atrodo, kad skirtingi atstumai labai priklauso nuo tam tikrų „skiriamųjų požymių“. Trijų pedų atstumas yra intymus, iki astuonių pedų – asmeninis, per astuonias pedas – pusiau viešas atstumas it t.t. Skirtingose kulturose šie atstumai gali buti skirtingi. Pavyzdziui, astuoniolika colių arabų kulturoje yra asmeninis, o ne intymus atstumas, o tai gali labai trikdyti klausytoją iš Britanijos. Viduriniosios klases atstovai paprastai laikosi didesnių atstumų negu darbininkai.

3. Orientacija. Dar vienas budas perduoti pranesimą apie santykius – orientacija i kitus asmenis tam tikru kampu. Intymius santykius ar priešiškumą išreiškiame atsisukdami veidu į kitą žmogų, bendradarbiavimą pabrėžia pasisukimas į kitą asmenį 901aipsnių kampu

4. Išvaizda. Argyle’is skirsto ją į dvi dalis: į tuos požymius, kuriuos galima sąmoningai kontroliuoti (plaukai, rubai, oda, kuno dazai it puošmenos), ir maziau kontroliuojamus (ugis, svoris it t.t). Visose kulturose plaukai reiskia labai daug, nes tai „lanksčiausia“ musų kūno dalis – sukuoseną keisti lengviausia. Išvaizda siuncia pranešimus apie asmenį, jo visuomeninę padėtį, o ypač prisitaikymą prie taisyklių. Paauglių apranga ir šukuosena dažnai išreiškia nepasitenkinimą suaugusiųjų vertybėmis, tačiau po to, kai tokie pranešimai sukelia neigiamą suaugusiųjų reakciją, jie skundžiasi.

5. Linksėjimai galva. Jie dažniausiai padeda valdyti tarpusavio sąveiką, ypač kalbant paeiliui. Vienas linktelėjimas leidzia kitam tęsti kalbą; greiti linktelėjimai gali išreikšti norą kalbėti.

6. Veido išraiška. Ją galima suskirstyti į antakių judesių, akių formos, burnos formos, šnervių dydžio subkodus. Įvairus jų deriniai lemia veido išraišką. Galima parašyti jų derinių ir reikšmių „gramatiką“. Įdomu tai, kad veido išraiška atspindi mažiau kultūrinių ypatybių negu kiti prezentaciniai kodai.

7. Gestai (arba kinezika). Gestikuliuojame daugiausia plaštaka ir ranka, tačiau taip pat svarbus yra pedų ir galvos gestai. Jie glaudžiai koordinuojami su kalba ir papildo žodinę komunikaciją. Jie gali rodyti arba bendrą emocinį pakilimą, arba ypatingas emocines būsenas. Trūkčiojantys, pabrėžti gestai auksštyn ir žemyn dažnai rodo pastangas dominuoti, o aptakūs, tolygūs, apskriti gestai išreiškia troškimą paaiškinti arba sukelti užuojautą. Be sių referentinių gestų, yra ir simbolinių gestų grupė. Dažnai tai kuriai nors kultūrai arba subkultūrai būdingi įžeidžiantys arba skatologiniai gestai, pavyzdžiui. Taip pat turime paminėti ikoninį gestų tipą, pavyzdžiui, kvietimą arba formos ir krypties apibūdinimą rankomis.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1145 žodžiai iš 3573 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.