Kohuto referatas
5 (100%) 1 vote

Kohuto referatas

Heinz Kohut buvo „Aš“ (savasties) – psichologijos atstovas. Jis priėjo išvados, kad asmenybė vystosi dviem kryptimis: pirmiausiai bręsta Ego (kaip manė ir Z.Froidas); o taip pat bręsta savastis – sritis, kuri neturi tikslaus apibrėžimo. Kohut suprato, kad įgimtas žmogaus narcisizmas yra esminė savasties vystymosi dalis. Skaitant Kohutą galima padaryti išvadą, kad savastis yra psichologinis visatos centras, asmenybės motyvacinis pagrindas. Kohut dirbo su pacientais psichoanalitinėje aplinkoje. Tačiau jis teigė, kad jo pacientai kenčia nuo vidinės tuštumos, beprasmybės, nuo savasties neišsivystymo, o ne nuo išstumtos seksualinės ir agresyvios energijos. Savastis jam buvo terminas, kuris apjungė žmogaus bazinį realybės suvokimą, tikslus, siekius ir idealus. Jis pastebėjo, kak pacientų gijimas vyksta tada, kai pacientas pajunta, kad analitikas iš tikrųjų jį supranta. Jis atrado, kad sveikimo raktas yra ne interpretacija – tradicinis psichoanalitinis būdas, o gilus empatinis klausymas.

Kohut išplėtojo Z.Froido narcisizmo koncepciją. Kohut narcisizmas yra patologinė būsena, kai žmogus vertina savo kūną ir savo individualybę kaip pasaulio centrą ir vienintelį vertingą kriterijų. Jis manė, kad tai yra sutrikusio vystymosi rezultatas. Kiekvienas vaikas turi pajusti save visatos centru bent jau kažkurį laiko tarpą. Tai normalus narcisizmas, kuris tampa savasties branduoliu. Kohut atrado du normalius narcisistinius procesus, kurie lemia savasties vystimąsi. Tai atspindėjimas (mirroring) – kai kūdikis žiūri į motiną ir mato savo savasties atspindį jos džiugiame žvilgsnyje. Matydamas savo teigiamas savybes motinos akyse, kūdikis jaučia savo vertingumą. Kitas normalus narcisistinis procesas – idealizacija – kai vaikas idealizuoja artimą mylimą žmogų, vieną iš tėvų, priskiria jam tobulumą, gerumą, reikšmingumą ir kartu šalia jo jaučiasi pats nuostabus. Atspindėjimo ir idealizacijos pagalba vaikas pažįstą savo savastį kito žmogaus pagalba. Šie atspindintys ir idealizuojami žmonės buvo pavadinti savasties objektais, ir jie vaikui tapo kaip jo paties tęsinys. Laikui bėgant, įvyksta santykių su savasties objektais internalizacija tokiu būdu, kad vaikas gali vykdyti atspindėjimo ir internalizacijos procesus savo viduje. Kai šių procesų internalizacija būna sėkminga, susidaro pagrindas bipoliniai savasčiai. Kohut paaiškina terminą bipilinė savastis. Jis savastį lygina su dviem skirtingą įtampą turinčiai poliais. Viename poliuje yra pliusas, kitame minusas. Tie poliai vienas nuo kito yra nutolę erdvėje ir tarp jų yra elektrinis lankas, per kurį teka elektra nuo minuso prie pliuso, tai yra tarp polių yra įtampos gradientas. Įtampos gradientas tai sąveikos tarp atskirų savasties elementų. Kitaip tariant taip santykiai tarp žmogaus ambicijų ir idealais. O tekanti elektra anot Kohut yra psichinė žmogaus energija, tai yra žmogaus baziniai tikslai, kuriuos vilioja ambicijos arba veda prie idealų. Vidinis atspindėjimo procesas veda į realistinius siekius pasaulyje, stiprinamus internalizuotu motinos patyrimu. Kai internalizuojamas idealizuotas tėvas, vaikas kreipia save į realius idealus. Šie du poliai sudaro sveikos savasties branduolį ir generuoja siekius bei idealus, kurie suteikia tikslo ir prasmės jausmą.

H.Kohut pažymėjo, kad bet kuris iš šių procesų gali užtikrinti sveikos savasties vystimąsi. Jei motina negali suteikti atspindėjimo, tai idealizuotas tėvas gali suteikti savasties pajutimą, kurio užteks realybės bei motyvacijos atsiradimui. Jei vienas polius funkcionuoja normaliai, tai kito poliaus defektai gali būti ištaisyti. Kohut rašo, kad savastis geba kompensuotis – vystymosi eigoje silpnoji pusė (minusas) kompensuojasi dėka stipriosios pusės (pliuso). Tai panaši į Adlerio teoriją apie organų nepilnavertiškumą. Tačiau, jei abu poliai sutrikdyti, tai tada greičiausiai atsiras neurotiniai simptomai (psichopatologija) – nerealumo jausmas, beprasmybės, nevertingumas.

Kaip ir daugelis psichoanalitikų, H.Kohut pažymi ankstyvosios raidos svarbą, jis rašo, kad ankstyvieji išgyvenimai yra internalizuojami ir vėliau pasireiškia brandžioje psichikoje. Jis rašo, kad ypač svarbūs savasties vystimuisi yra pirmi trys kūdikio gyvenimo mėnesiai, pažymi ikiverbalinio periodo svarbą. Šiame laikotarpyje yra labai svarbi motinos ir kūdikio sąveika. Anot Kohuto, vaikui tiesiog būtinas motinos empatija ir veidrodinis atspindėjimas. Empatija – tai tokia mamos reakcija, kai vaikas jaučia savo reikšmingumą ir savo savasties realumą. Kūdikis negali pasakyti apie savo poreikius, todėl motina turi atspėti ko kūdikiui reikia, ji turi u juo susilieti ir be žodžių viską suprasti. Vaikui yra labai svarbi motinos empatija, jis tapatinasi su motina ir motina tapatinasi su savo vaiku, dėl to vėliau vaikui lengviau pernešti aplinkos frustracijas. Empatijos deprivacija ateityje gali iššaukti vaiko emocinį šaltumą, vėliau vaikas tokiai motinai gali kelti padidintus reikalavimus. Tai lyg fiksacija oralinėje stadijoje: vaikas godžia trokšta motinos dėmesio, tampa nenuspėjamu, pasireiškia įniršio protrūkiai. Vėliau toks vaikas silpniau reaguoja emociškai, tampa apatišku. Kohut aiškina dėl ko mamos kartais būna mažiau empatiškos savo kūdikiams – jos pavargsta nuo rūpinimosi jais, joms taip pat
trūksta jų dėmesio, ypač kaip ji pastėbi, kad kūdikis yra pasinėręs į save, yra apatiškas. Motina taip pat trokšta narcisistinio pasitenkinimo ir tas narcisistinis troškimas persiduoda ir kūdikiui. Kohutas rašo, kad šiame ikiverbaliniame periode tikrosios savasties lyg ir nėra, yra tik jos užuomazgos – rudimentinė savastis. Rudimentinė savastis egzistuoja nuo pat kūdikio atėjimo į šį pasaulį minutės. Jau nuo pat pirmos gyvenimo minutės aplinkiniai žmonės reaguoja į kūdikį taip, lyg jo savastis jau būtų susiformavusi. Ir šis kūdikio ir savasties objektų susiliejimas patvirtina hipotezę apie rudimentinės savasties egzistavimą. Nuo to momento, kai motina pamato savo kūdikį ir ima su juo kontaktuoti (lytėdama jį, valgydindama, perrengdama ir maudydama) – faktiškai prasideda savasties formavimasis. Savasties formavimasis prasideda nuo pat kūdikystės ir tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. Kohutas kūdikio savastį dar vadina „virtualiąja“ savastimi, kurią lygina su tuo geometriniu tašku begalybėje, kur susikerta dvi paralelios linijos.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 975 žodžiai iš 2892 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.