Su knygų pasauliu susipažinau gan anksti. Labai mėgau ir tebemėgstu skaityti. Neseniai perskaičiau knygą, kuri man padarė didelį įspūdį ir kurią rekomenduočiau perskaityti savo bendraamžiui. Tai P. Coelho “Alchemikas”. Šiek tiek apie autorių: Paulo Coelho gimė Brazilijoje 1947 metais. Prieš tapdamas garsiu rašytoju, jis rašė scenarijus, dirbo žurnalistu, teatro direktoriumi. Tačiau devinto dešimtmečio viduryje jis nusprendė pakeliauti po šalį pėsčiomis. Iš patirtų įspūdžių gimė viena geriausių knygų “Piligrimas”. Vėliau buvo išleistas “Penktasis kalnas”, “Prie Piedros upės aš sėdėjau verkdama” ir mano minėtoji “Alchemikas”.
Nors aš perskaičiau tik dvi šio autoriaus knygas – “Penktasis kalnas” ir “Alchemikas” – man šis brazilų rašytojas tapo mėgstamiausiu. Jo knygos, pasak kritikų, kreipiasi ne į žmogaus protą, o į širdį. Ši knyga mane tuo ir sužavėjo. Joje gausu gilių apmąstymų, kurių yra vienas pagrindinis tikslas – padaryti lygų žmogų su visa visata. Šiame romane gausu gražių minčių, kurios vertos, kad žmonės jas kartotų ir įsimintų.
“Alchemiką” perskaičiau atsitiktinai. Galbūt net nebūčiau susidomėjusi šia knyga jei ne mano sesuo. Ji primygtinai kartojo, kad perskaityčiau. Ir aš galiausiai nutariau įsitikinti ar ši knyga tikrai tokia gera, kaip sako.
Jau nuo pirmųjų knygos eilučių atsiskleidžia autoriaus stilius – psichologinis ir kartu realistinis. Knygoje nėra gausiai ir detaliai aprašyta gamta. Ji reikalinga tik sukurti vaizdą ir nuotaiką. Tai tikriausiai vienas didžiausių pliusų, nes nemanau, kad paaugliams labai patinka skaityti ilgus ir dažnai nuobodžius aplinkos aprašymus.