Kokia lygybės samprata įgyvendinama socialinių paslaugų teikimu
5 (100%) 1 vote

Kokia lygybės samprata įgyvendinama socialinių paslaugų teikimu

TURINYS

Įvadas 3

I. LYGYBĖS APIBRĖŽTIS IR KLASIFIKACIJA VISUOMENĖJE 4

1. 1. Lygybės samprata 4

1. 2. Lygybės tipologija: klasifikavimo kriterijai 6

II. LYGYBĖS APIBRĖŽTIS VISUOMENĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO PERIFERIJOJE 7

2. 1. Socialinių paslaugų apibūdinimas, poreikis, reglamentavimas ir tikslai 7

2. 2. Socialinių paslaugų teikėjas: pagrindinės funkcijos 9

Išvados 11

Bibliografija 12

ĮVADAS

Pasaulyje dominuoja diferencijuoti lygybės sampratos kriterijai, todėl kartais sudėtinga nustatyti produktyvias šios vertybės sampratos įgyvendinimo periferijas. Mes turime tikslą į šią vertybę kaipo visuomeninių santykių reguliavimo fenomeną pažvelgti pro socialinio mokslo teorijų nagrinėjimo prizmę. Aktualu kognityviniu, analitiniu būdu apibrėžti, pasiremiant perspektyviausiomis lygybės teorijomis bei įžvalgomis, pastarosios vertybės sampratos gvildenimo ir nagrinėjimo gaires.

Tikslai:

1. Supažindinti su bendriausiomis lygybės teorijomis, jas kreipiant link socialinės apibrėžties kategorijų, klasifikacijos, su tikslu pateikti aiškesnę lygybės sampratos įgyvendinimo direktyvą socialinių paslaugų teikime.

2. Apibūdinti socialinių paslaugų tolygias funkcijas, poreikius, reglamentus, tikslus aktualizuotos lygybės sampratos perspektyvoje.

Uždaviniai:

1. Apibrėžti diferencijuotų lygybės teorijų kompleksą.

2. Išsiaiškinti lygybės sampratos perspektyvas socialinėje dimensijoje.

3. Išnagrinėti savo nuožiūra sublimuotus socialinių paslaugų teikimo principus, operuojant lygybės sampratos teorijomis, siekiant jas pritaikyti ir integruoti į pastarųjų principų įgyvendinimo dinamiką.

Metodai:

 Reprezentacinis;

 Analitinis;

 Sintetinis.

I. LYGYBĖS APIBRĖŽTIS IR KLASIFIKACIJA VISUOMENĖJE

Apibrėžiat lygybės fenomeno diferencijuotą sampratą bei tipologiją visuomenėje, svarbu remtis skirtingų autorių tyrinėjimų perspektyvomis. Mes analitiniu būdu aptarsime fundamentaliausias, tematiką liečiančias skirtingas teorijas ir įžvalgas. Tokiu būdu pateikdami diferencijuotų nuomonių kompleksą sistemingai priartėsime prie sociologinio lygybės klausimo nagrinėjimo spektro.

1. 1. LYGYBĖS SAMPRATA

Ashford N. studijoje Laisvos visuomenės principai lygybę apibrėžia kai principą, talpinantį savyje visų žmonių lygias teises pirmiausia vienodų dalykų pasirinkimo laisvėje. Žinoma, jis lygybės sąvoką bandydamas apibrėžti kaip kiekvieno žmogaus teisę ne tik į lygius, bet ir į diferencijuotus dalykus, betarpiškai kelia klausimą, kuria prasme žmonės lygūs? Šiuo atveju Ashford N. išskiria penkias lygybės aiškinimo dimensijas:

1. Moralinė (arba formalioji) lygybė;

2. Lygybė prieš įstatymą;

3. Politinė lygybė;

4. Galimybių lygybė;

5. Rezultato lygybė .

Pirmieji trys tipai yra pageidaujami, paskutinysis – ypač nepageidaujamas, o lygių galimybių vertė priklauso nuo to, kaip tos galimybės suprantamos , paaiškina Ashford N. Apie tai plačiau žr. 1.2. skirsnyje.

Pateiksime kryptingos lygybės sampratos teorijų kompleksą:

 Aristotelis teigė, jog nereikėtų daryti skirtumo tarp žmonių, kurie yra lygūs visais atžvilgiais, aktualių klausimų svarstyme .

 Krikščionys laikosi, jog visi žmonės yra vienodai vertingi Dievo akivaizdoje .

 Hobbes T. tvirtino, jog žmonės yra lygūs savo prigimtine būkle, tačiau tai buvusi tokia nepageidaujama būsena, kur gyvenimas buvęs vienišas, bjaurus, gyvuliškas ir trumpas, jog žmonės troško atsisakyti šios lygybės mainais į tvarką, kurią vykdytų stiprus valdovas .

 Locke J. teigė, kad žmonės prigimtinėje būklėje turėjo lygias teises, bet išsaugojo jas ir valdomi politinės valdžios. Šios teisės į gyvybę, laisvę ir nuosavybę priklauso visiems žmonėms .

 Amerikos Nepriklausomybės Deklaracijos autorius Jefferson T. neigia prigimtinės hierarchijos prioritetą, pabrėždamas, jog visi žmonės turėtų žinoti savo vietą visuomenėje .

 Atsiradus socializmui ir komunizmui, lygybę visuotinai imta sieti su medžiagine lygybe arba Ashford N. vadinama rezultatų lygybe .

Kis J. antologijoje Šiuolaikinė politinė filosofija pateikia tekstus reprezentuojančius ne tik bendrą politinės filosofijos spektrą kaipo tokį, bet ir laisvės teorijų sankirtas bei jų generaciją pačios lygybės, bendruomenės kriterijų atžvilgiais. Pavyzdžiui Dworkin R. straipsnyje Liberty, Eqality, Community aktualizuoja lygybės ir laisvės konfrontacijos klausimą. Jis tvirtina, kad lygybės tikslas yra pasiekti, kad žmonių neasmeninius išteklius ir galimybes, leidžiančius jiems realizuoti, esant teisingai starto padėčiai, savo planus, projektus ar gyvenimo būdą, lemtų ekonominė rinka, o ne kolektyviniai sprendimai, kiek pripažintini konkretūs tų žmonių polinkiai arba vertinimai, su kuriais jie ateina į tą rinką. Vadinasi, liberalus aiškinimas, ko reikalauja tikra lygybė, taip pat taikomas tiek socialinei, tiek ir moralinei aplinkai. Tokią prielaidą patvirtina ir pats Dworkin R. reikalavimas: socialinė ar moralinė aplinka turi būti formuojama laisvės reikšti įvairias pažiūras ir pomėgius pagrindu – ir nesvarbu, kokie bjaurūs ar nepageidautini būtų kai kurie šie pomėgiai arba pažiūros daugumai ar kokiai nors mažesnei grupei . Kalbėdamas apie lygybės pagrindą kaip apie bendrosios pasirinkimo laisvės
prielaidą, jis prieiną išvadą, kurią priešpastato Mill J. S. liberalios tradicijos sampratai: negalima pateisinti teisinių draudimų remiantis vien tuo, kad draudžiamas elgesys įžeidžia kokią nors vyraujančią religiją arba moralinę ortodoksiją . Taigi, jis aiškina, kad lygybė nesuderinama su Mill J. S. principu, nes plintant tam tikriems pomėgiams arba pažiūroms pvz., rasistinėms pažiūroms, – konkretiems žmonėms – rasinių mažumų atstovams – tampa sunkiau pasiekti tai, ko jie nori, tad lygybė veikiau skatina reikalauti cenzūros, o ne pakantos tokioms pažiūroms . Žinoma, kai kurios žmonių pažiūros yra apgailėtinos ir įžeidžiančios, bet lygybė neduoda pagrindo cenzūruoti tokias pažiūras arba paskelbti jas baudžiamu nusikaltimu; priešingai, ji yra stiprus argumentas elgtis kaip tik atvirkščiai. Akivaizdu, kad, jeigu visuomenė siekia tikros socialinės lygybės, tai tam tikros laisvės vis tiek privalo būti ribojamos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 887 žodžiai iš 2856 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.