Kokius mokescius turi moketi verslininkas
5 (100%) 1 vote

Kokius mokescius turi moketi verslininkas

11213141

Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava:

1. pridėtinės vertės mokestis;

2. akcizai;

3. gyventojų pajamų mokestis;

4. nekilnojamojo turto mokestis;

5. žemės mokestis;

6. mokestis už valstybinius gamtos išteklius;

7. naftos ir dujų išteklių mokestis;

8. mokestis už aplinkos teršimą;

9. konsulinis mokestis;

10. žyminis mokestis;

11. prekyviečių mokestis;

12. paveldimo turto mokestis;

13. privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

14. įmokos į Garantinį fondą;

15. valstybės rinkliava;

16. azartinių lošimų mokestis;

17. mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;

18. baltojo cukraus virškvočio mokestis;

19. cukraus mokestis;

20. valstybinio socialinio draudimo įmokos

21. prekių apyvartos mokestis;

22. pelno mokestis;

Žemės mokestis

Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai Žemės mokesčio objektas yra nustatyta tvarka įregistruotas privačios žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendroje nuosavybėje.

Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

Žemės mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai Vyriausybės nutarimu ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Už žemę, įsigytą aukciono (konkurso) būdu, žemės mokestis apskaičiuojamas nuo aukcione (konkurse) nustatytos žemės kainos, tačiau ne žemesnės už žemės vertę, apskaičiuotą minėto nutarimo nustatyta tvarka. Kai aukcione (konkurse) nustatyta žemės kaina mažesnė už žemės vertę žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai Vyriausybės nutarimu ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka.

Žemės mokestis apskaičiuojamas ir mokamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos Valstybinė įmonė Registrų centras kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia apskričių teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms.

Žemės mokestį žemės savininkams apskaičiuoja apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti:

1) jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, – už visus metus;

2) jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, – nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:

1) žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, – tais pačiais metais;

žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, – nuo kitų metų.

Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – I ir II grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo plotas ne didesnis už savivaldybių tarybų nustatytus neapmokestinamuosius dydžius. Taikant lengvatą, prie darbingų asmenų nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

– bendro naudojimo keliai;

– žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu);

– miško žemė;

Žemės mokestis neimamas už:

– nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kraštovaizdžio-kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę, išskyrus žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę;

– vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę;

– gamtos paminklų žemę, išskyrus pastatų, kiemų ir kelių užimtą žemę;

– archeologijos paminklų (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) bei istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę. Žemės mokestis imamas už archeologijos ir istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijoje ir jų apsaugos zonoje esančių namų valdų, kitų pastatų, kiemų, tvenkinių, kelių užimtą žemę;

– istorijos, architektūros ir dailės paminklų ir jų teritorijų žemę kaimo vietovėse.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Žemės savininkams – ūkininkams yra taikoma žemės mokesčio lengvata, kad už ūkininko ūkiui steigti arba plėsti grąžintą ar pirktą žemę ūkininkai žemės mokestį pradeda mokėti praėjus 3 metams nuo privačios žemės teisinio įregistravimo. Ši žemės mokesčio lengvata teikiama tik vieną kartą per trejus metus nuo privačios žemės teisinio įregistravimo. Jeigu ūkininkas ūkininko ūkį įregistruoja vėliau (pvz., praėjus vieneriems metams po žemės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre), tai minėta žemės mokesčio lengvata jam teikiama tik per likusį lengvatos galiojimo dvejų metų laikotarpį. Kai ūkininko ūkio žemę sudaro ne tik ūkininko, kurio vardu įregistruotas
ūkininko ūkis, žemė, bet ir kitų ūkio partnerių bei bendrasavininkių bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, minėta žemės mokesčio lengvata taikoma už visą žemės plotą visiems žemės savininkams.

Cukraus mokestis

Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys į Lietuvą ir Lietuvoje gaminantys cukrų ir produktus, kuriuose esantis cukrus yra cukraus mokesčio objektas. Be to, cukraus mokestį minėti asmenys turi mokėti ir realizuodami cukrų, už kurį cukraus mokestis dar nesumokėtas.

Cukraus, įskaitant cukrų, esantį produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą), mokesčio tarifas – 0,01 lito už 1 procentą cukraus kilograme produkto. Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytuose produktuose esantį cukraus kiekį (procentais) nustato Vyriausybė.

Už pagamintą cukrų ir produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, cukraus mokestis apskaičiuojamas, kai cukraus mokesčio mokėtojas perduoda nuosavybės teises į šias prekes.

Už importuojamus tokius produktus cukraus mokestis apskaičiuojamas Muitinės kodekso nustatytais atvejais, kai atsiranda skola muitinei.

Cukraus mokestis apskaičiuojamas ir už cukraus mokesčio mokėtojo prarastą cukrų, už kurį mokestis dar nesumokėtas, išskyrus atvejus, kai cukrus prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jeigu tai įrodyta Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka, arba prarastas kiekis neviršija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatytų natūralios netekties normų.

Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sumokėtas mokestis už cukrų kaip žaliavą, sunaudotą Vyriausybės sąraše nurodytiems mokesčio objektams gaminti, įskaitomas apskaičiuojant mokestį už cukrų, esantį produktuose, kurie nurodyti Vyriausybės patvirtintame sąraše, arba grąžinamas Finansų ministro įsakymo nustatyta tvarka.

Cukraus mokesčio (išskyrus importuojamus produktus) mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, mokėtojai iki kito mėnesio 15 dienos privalo teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti cukraus mokesčio deklaraciją.

Cukraus mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito mėnesio 30 dienos.

Mokėtojai, kurių praėjusio pusmečio vidutinė mėnesinė mokesčio suma buvo didesnė kaip 50 tūkst. litų, cukraus mokestį moka:

1) iki mėnesio 30 dienos – už mėnesio pirmąjį dešimtadienį;

2) iki kito mėnesio 10 dienos – už mėnesio antrąjį dešimtadienį; 3) iki kito mėnesio 20 dienos – už likusią mėnesio dalį.

Cukraus mokesčiu neapmokestinami:

1) įvežami paramos siuntas sudarantys produktai;

2) fizinių asmenų (keleivių) įvežami produktai, jeigu jų įsivežama ne daugiau kaip Vyriausybės leista jiems įvežti be importo mokesčių;

3) produktai, įsivežami užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių, taip pat tarptautinių organizacijų oficialiai misijos veiklai, jeigu Lietuvos Respublikos ir šių tarptautinių organizacijų sutartyse numatyta neimti mokesčių;

4) importuojami produktai, kurie pagal Muitinės kodeksą neapmokestinami importo mokesčiais;

5) importuojami produktai, jei jie atleidžiami nuo importo muitų pagal Muitų tarifų įstatymą;

6) eksportuojami produktai.

Cukraus mokesčio mokėtojams, eksportavusiems per mokesčio laikotarpį savos gamybos produktus, Finansų ministro įsakymo nustatyta tvarka iš biudžeto grąžinama mokesčio suma už įsigytą cukrų kaip žaliavą, faktiškai sunaudotą (bet ne daugiau kaip nustatyta Vyriausybės patirtintame sąraše) eksportuotiems produktams gaminti.

Cukraus mokestį eksportuotojams grąžina teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos per 10 dienų nuo raštiško prašymo ir dokumentų pateikimo, bet ne anksčiau nustatytojo cukraus mokesčio sumokėjimo termino (30 dienos mokestinio laikotarpio, kuris eina po laikotarpio, už kurį prašoma grąžinti mokestį).

Mokestis už aplinkos tešimą

Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) – pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį degalų kiekį, už teršimą iš lėktuvų – pagal pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių.

Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį pagamintą ar importuotą į Lietuvos Respubliką apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį.

Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai.

Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai nustatomi vienai teršalų tonai. Stacionarių taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams, kuriems nustatytas laikinai leistinos taršos normatyvas, tarifai didinami taikant koeficientą 1,2.

Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai vienai tonai sunaudotų degalų, o lėktuvams – pakilimo ir nusileidimo ciklui. Mokesčio už aplinkos teršimą iš
taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus.

Mokesčio mokėtojai:

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ir kuriems privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais.

2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš mobilių taršos šaltinių, naudojamų ūkinei komercinei veiklai.

3. Gaminių gamintojai ir importuotojai, teršiantys aplinką gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis. Mokesčio objektas:

1. Išmetami į aplinką teršalai.

2. Gaminiai

Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formos pateikiamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos: vienas egzempliorius – Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, antras – apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Mokesčio sumokėjimas:

1) kas ketvirtį moka mokesčio mokėtojai, kuriems privalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas, jei praėjusiais metais mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma buvo lygi 10 tūkst. Lt arba didesnė.

2) kas pusmetį moka mokesčio mokėtojai, kuriems neprivalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas arba kurių praėjusiais metais mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma buvo mažesnė kaip 10 tūkst.

3) už metus moka mokesčio mokėtojai, kurie gamina ir (ar) importuoja apmokestinamuosius gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius.

Mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos.

Pradedantys verstis savo veikla mokesčio mokėtojai, kurie teršia iš stacionarių ir (ar) mobilių taršos šaltinių, mokestį už aplinkos teršimą pirmaisiais mokėjimo metais moka pasibaigus kalendoriniam pusmečiui.

Atleidžiami nuo mokesčio:

1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 10 procentų skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, bet už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Atleidimas nuo priemonės įgyvendinimo pradžios galioja ne ilgiau kaip 3 metus.

2. Mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos;

3. Mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų;

4. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones;

5. Mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių nustatytus standartus atitinkančius biodegalus, ir pateikę biodegalų sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.

6. Mokesčio mokėtojai, kurie eksportuoja apmokestinamus gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, bet už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo eksportuotas per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius eksportuotą apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį.

7. Apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai už visą gaminių ar pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Apmokestinamų teršalų sąrašą ir jų grupes nustato ir tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2056 žodžiai iš 4105 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.