Kokius mokescius turi moketi verslininkas
5 (100%) 1 vote

Kokius mokescius turi moketi verslininkas

Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava:

1. pridėtinės vertės mokestis;

2. akcizai;

3. gyventojų pajamų mokestis;

4. nekilnojamojo turto mokestis;

5. žemės mokestis;

6. mokestis už valstybinius gamtos išteklius;

7. naftos ir dujų išteklių mokestis;

8. mokestis už aplinkos teršimą;

9. konsulinis mokestis;

10. žyminis mokestis;

11. prekyviečių mokestis;

12. paveldimo turto mokestis;

13. privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

14. įmokos į Garantinį fondą;

15. valstybės rinkliava;

16. azartinių lošimų mokestis;

17. mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;

18. baltojo cukraus virškvočio mokestis;

19. cukraus mokestis;

20. valstybinio socialinio draudimo įmokos

21. prekių apyvartos mokestis;

22. pelno mokestis;

Žemės mokestis

Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai Žemės mokesčio objektas yra nustatyta tvarka įregistruotas privačios žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendroje nuosavybėje.

Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

Žemės mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai Vyriausybės nutarimu ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Už žemę, įsigytą aukciono (konkurso) būdu, žemės mokestis apskaičiuojamas nuo aukcione (konkurse) nustatytos žemės kainos, tačiau ne žemesnės už žemės vertę, apskaičiuotą minėto nutarimo nustatyta tvarka. Kai aukcione (konkurse) nustatyta žemės kaina mažesnė už žemės vertę žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai Vyriausybės nutarimu ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka.

Žemės mokestis apskaičiuojamas ir mokamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos Valstybinė įmonė Registrų centras kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia apskričių teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms.

Žemės mokestį žemės savininkams apskaičiuoja apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti:

1) jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, – už visus metus;

2) jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, – nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:

1) žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, – tais pačiais metais;

žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, – nuo kitų metų.

Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – I ir II grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo plotas ne didesnis už savivaldybių tarybų nustatytus neapmokestinamuosius dydžius. Taikant lengvatą, prie darbingų asmenų nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

– bendro naudojimo keliai;

– žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu);

– miško žemė;

Žemės mokestis neimamas už:

– nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kraštovaizdžio-kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę, išskyrus žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę;

– vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę;

– gamtos paminklų žemę, išskyrus pastatų, kiemų ir kelių užimtą žemę;

– archeologijos paminklų (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) bei istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę. Žemės mokestis imamas už archeologijos ir istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijoje ir jų apsaugos zonoje esančių namų valdų, kitų pastatų, kiemų, tvenkinių, kelių užimtą žemę;

– istorijos, architektūros ir dailės paminklų ir jų teritorijų žemę kaimo vietovėse.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Žemės savininkams – ūkininkams yra taikoma žemės mokesčio lengvata, kad už ūkininko ūkiui steigti arba plėsti grąžintą ar pirktą žemę ūkininkai žemės mokestį pradeda mokėti praėjus 3 metams nuo privačios žemės teisinio įregistravimo. Ši žemės mokesčio lengvata teikiama tik vieną kartą per trejus metus nuo privačios žemės teisinio įregistravimo. Jeigu ūkininkas ūkininko ūkį įregistruoja vėliau (pvz., praėjus vieneriems metams po žemės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre), tai minėta žemės mokesčio lengvata jam teikiama tik per likusį lengvatos galiojimo dvejų metų laikotarpį. Kai ūkininko ūkio žemę sudaro ne tik ūkininko, kurio vardu įregistruotas
ūkininko ūkis, žemė, bet ir kitų ūkio partnerių bei bendrasavininkių bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, minėta žemės mokesčio lengvata taikoma už visą žemės plotą visiems žemės savininkams.

Cukraus mokestis

Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys į Lietuvą ir Lietuvoje gaminantys cukrų ir produktus, kuriuose esantis cukrus yra cukraus mokesčio objektas. Be to, cukraus mokestį minėti asmenys turi mokėti ir realizuodami cukrų, už kurį cukraus mokestis dar nesumokėtas.

Cukraus, įskaitant cukrų, esantį produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą), mokesčio tarifas – 0,01 lito už 1 procentą cukraus kilograme produkto. Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytuose produktuose esantį cukraus kiekį (procentais) nustato Vyriausybė.

Už pagamintą cukrų ir produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, cukraus mokestis apskaičiuojamas, kai cukraus mokesčio mokėtojas perduoda nuosavybės teises į šias prekes.

Už importuojamus tokius produktus cukraus mokestis apskaičiuojamas Muitinės kodekso nustatytais atvejais, kai atsiranda skola muitinei.

Cukraus mokestis apskaičiuojamas ir už cukraus mokesčio mokėtojo prarastą cukrų, už kurį mokestis dar nesumokėtas, išskyrus atvejus, kai cukrus prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jeigu tai įrodyta Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka, arba prarastas kiekis neviršija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatytų natūralios netekties normų.

Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sumokėtas mokestis už cukrų kaip žaliavą, sunaudotą Vyriausybės sąraše nurodytiems mokesčio objektams gaminti, įskaitomas apskaičiuojant mokestį už cukrų, esantį produktuose, kurie nurodyti Vyriausybės patvirtintame sąraše, arba grąžinamas Finansų ministro įsakymo nustatyta tvarka.

Cukraus mokesčio (išskyrus importuojamus produktus) mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, mokėtojai iki kito mėnesio 15 dienos privalo teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti cukraus mokesčio deklaraciją.

Cukraus mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito mėnesio 30 dienos.

Mokėtojai, kurių praėjusio pusmečio vidutinė mėnesinė mokesčio suma buvo didesnė kaip 50 tūkst. litų, cukraus mokestį moka:

1) iki mėnesio 30 dienos – už mėnesio pirmąjį dešimtadienį;

2) iki kito mėnesio 10 dienos – už mėnesio antrąjį dešimtadienį; 3) iki kito mėnesio 20 dienos – už likusią mėnesio dalį.

Cukraus mokesčiu neapmokestinami:

1) įvežami paramos siuntas sudarantys produktai;

2) fizinių asmenų (keleivių) įvežami produktai, jeigu jų įsivežama ne daugiau kaip Vyriausybės leista jiems įvežti be importo mokesčių;

3) produktai, įsivežami užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių, taip pat tarptautinių organizacijų oficialiai misijos veiklai, jeigu Lietuvos Respublikos ir šių tarptautinių organizacijų sutartyse numatyta neimti mokesčių;

4) importuojami produktai, kurie pagal Muitinės kodeksą neapmokestinami importo mokesčiais;

5) importuojami produktai, jei jie atleidžiami nuo importo muitų pagal Muitų tarifų įstatymą;

6) eksportuojami produktai.

Cukraus mokesčio mokėtojams, eksportavusiems per mokesčio laikotarpį savos gamybos produktus, Finansų ministro įsakymo nustatyta tvarka iš biudžeto grąžinama mokesčio suma už įsigytą cukrų kaip žaliavą, faktiškai sunaudotą (bet ne daugiau kaip nustatyta Vyriausybės patirtintame sąraše) eksportuotiems produktams gaminti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1271 žodžiai iš 4105 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.