Kokybės vadyba1
5 (100%) 1 vote

Kokybės vadyba1

ĮVADAS

Viena naujausių vadybos metodoogijų yra visuotinės kokybės vadybos koncepcija. Visuotinės kokybės vadyba yra nauja sąvoka ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Amerikiečių pramonininkų kokybės ir gamybos efektyvumo gerinimo paieškos nėra paprastas atradimų vartojimas, o kokybiškai naujas požiūris į problemų sprendimą. Nei statistiniai kontrolės metodai, nei kokybės būreliai, nei racionalizacinių pasiūlymų skatinimo sistemos, nei programos ar bet kuri priemoonė, vartojama atskirai neišspręs kokybės ir efektyvumo gerinimo problemų. Šioms problemoms spręsti reikia visų šių priemonių kartu.

Dabartiniu metu egzistuoja daug naujų technologijų: strateginio valdymo, krizių vadybos. Viena tokių teorijų – visuotinės kokybės vadyba.

Darbo tikslas: remiantis moksline literatūra, išanalizuoti tradicinės vadybos ir visuotinės kokybės vadybos skirtumus bei sąsajas.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti visuotinės kokybės vadybos ir tradicinės vadybos esmę.

2. Nustatyti VKV skirtingų tradicinei vadybai požiūrių poveikį komercinei veiklai.

3. Išsiaiškinti VKV atsiradimą.

1. Tradicinė ir visuotinė kokybės vadyba: esmė, skirtumai ir panašumai

1.1. Vadybos esmė

Vadybinė veikla – tai visuminė organizacijos valdymo veikla, o ne tik žmonių, dirbančių šioje organizacijoje, veiklos ir santykių reguliavimas. Praktine prasme, vadyba yra specifinė veikla, kurią vykdant reguliuojami visi įmonėje vykstantys procesai. Moksline prasme – mokymo kryptis apie organizacijų valdymo dėsningumus, principus, metodus, organizacinį mechanizmą. Be vadybos neišsiversi jokioje organizacijoje, jos reikia bet kuriame procese. Principiniai vadybos teiginiai yra analogiški ir nepriklauso nuo valdomo proceso ar objekto, tačiau atskiri ypatumai neabejotinai paisreiškia.

Vadybos moksle dėl bendrųjų vadybos funkcijų nėra vieningos nuomonės. Išskiriamos klasikinės vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, kontrolė, vadovavimas. Šios funkcijos kartojasi valdant bet kurį objektą, bet kurioje objekto realizavimo fazėje. (Sakalas A. ir kiti 2000).

1.2. Visuotinės kokybės vadybos esmė

Kokybės vadyboje didžiausias autoritetas yra W.E. Deming, plačiausiai pripažintas ne tik JAV, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Kokybės vadyba nuo senųjų civilizacijų iki mūsų laikų nuėjo ilgą evoliucijos kelią, bet jos pokyčiai 20 a. antrojoje pusėje įvardijami kaip revoliuciniai. Japonijos bendrovių patirtis, paremta moderniomis Tinkamiausiu laiku, Lankčioji vadyba ir kitomis koncepcijomis, Bendrovės plačioji kokybės kontrolės programa, paženklino Kokybės revoliucijos pradžią.

Bendrovės plačioji kokybės kontrolės, suprantamos kaip vadyba, programa apėmė tokius principinius elementus: naują kokybės, orientuotos į vartotojų poreikius, supratimą; visų organizacijos funkcinių padalinių ir visų lygių darbuotojų dalyvavimą kokybės veikloje; nuolatinio kokybės gerinimo tikslus, kurie įgyvendintini nuolat rūpinantis darbuotojų kompetencija. Šios programos orientacija į darbuotojų visuotinį dalyvavimą ir jų kompetencijos ugdymą rodė kokybės vadybos naują sampratą, kuri peraugo į Visuotinės Kokybės Vadybos koncepciją, kaip modernų, efektyvų ir plačiai pasaulyje pripažintą bei taikomą požiūrį.

Kokybės vadybos sistemą pakeitė didžiųjų Japonijos kompanijų kartu su JAV ir Japonijos mokslininkais inovaciniai ieškojimai, suteikę prioritetą produktų kokybei ir jos moderniai vadybai (Pociūtė D., 2000).

Šiuolaikinė vadybos koncepcija – visuotinė kokybės vadyba – vaidina ypatingą vaidmenį atskirų ūkio subjektų, šalių ir pasaulio regionų plėtroje. Visuotinė kokybės vadyba yra tokia vadybos filosofija ir metodai, kuriais vadovaudamasi, organizacija nuolat tobulėja, siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama produktų arba paslaugų kokybę ir mažindama kaštus (Vanagas P., 2001). Barczyk C. C. (1999), teigia, jog VKV kartais vadinama nuolatiniu kokybės gerinimu. Deming, Juran ir kitų požiūriai į VKV labai specifiški, detalūs, tuo tarpu 5 idėjos suteikia kontekstą šiems požiūriams: 1. Sisteminis požiūris. 2. VKV priemonės. 3. Dėmesio sutelkimas į vartotoją. 4. Vadovų vaidmuo. 5. Darbuotojų dalyvavimas.

Apskritai VKV yra vadybos metodas, kuriuo stengiamasi nuolatos gerinti organizavimo procesus. Jis reikalauja atsidėjimo, drausmės ir nuolatinių pastangų. VKV yra 18 pagrindinių komponentų visuma. Tai 3 esminės nuostatos: bendras įsipareigojimas siekti aukštos kokybės; įsipareigojmas patenkinti vartotojus; darbuotojų dalyvavimas ir atsakomybė. Penki pagrindiniai principai užtikrina kokybės valdymo sistemos sukūrimą:

 Komandinis darbas. Visi dalyvauja kokybės gerinimo procese.

 Bendros integruotos sistemos sukūrimas. Sistema turi jungti į vientisą visumą visus padalinius.

 Kokybės nustatymas. Norint užtikrinti kokybę, reikia ją aiškiai apibūdinti kiekvienam padaliniui, ob¬jektui.

 Nepaliaujamas kokybės gerinimas. Išaiškinamos esamos priežastys ir organizuojamas begalinis kokybės gerinimo procesas.

 Veiksmingumo kon¬trolė.

Dešimt priemonių (metodų) nubrėžia sistemos realizavimo bū¬dus:

 Lygio žymėjimas. Užfiksuojama, kur esame, priimami įsipareigojimai ir sekamas
vykdymas, aiškinantis ir sėkmės, ir nesėkmės veiksnius.

 Mokymas. Tai būtina kiekvieno ir visos organizacijos pareiga.

 Orientacija į procesą. Tai visų procesų: gaminio kūrimo, aprūpinimo, gamybos, pardavimo sujungimas į vientisą sistemą.

 Problemų identifikavimas. Reikia atlikti analizę, suprasti, ką reikia gerinti, ir tik tada gerinti.

 Problemų sprendimas. Sistemos sukūrimas, įgyvendinimas, veiksmingumo kontrolė.

 Darbuotojų darbo kokybės užtikrini¬mas. Tai asmeninės atsakomybės nustatymas, statistiniu metodų naudojimas ir kt.

 Aktyvus valdymas. Reikia ne reaguoti į rezultatą, bet norimo rezultato ak¬tyviai siekti, sukurti deramą sistemą.

 Tiekimo kokybės užtikrinimas. Tai rei¬kalavimai medžiagoms ir tiekimų patikimumas, sparta.

 Ryšiai. Komunikacija – būtinas kokybės garantas, ji turi sujungti tiekėją – gamintoją- pirkėją į vieną sistemą.

 Darbuotojų pripažinimas ir skatinimas. Vertingos idėjos, darbas turi būti branginamas.

Bet kuris ūkio subjektas, norėdamas laimėti konkurencinę kovą, turi nuolat tobulėti bent jau tokiais tempais, kokiais tobulėja konkurentai, o dar geriau būtų – tobulėti sparčiau už konkurentus. Galima išskirti šias sudedamąsias VKV dalis: vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas kuo mažiausiais ištekliais, nuolatinis tobulinimas, visuotinis dalyvavimas tobulinimo procese ir infrastruktūra.

Svarbiausia VKV dalis yra vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas kuo mežesniais ištekliais, kurie sudaro sąlygas mažinti produktų kainas. Jeigu vartotojai nebus patenkinti organizacijos produktais (materialiais, intelektualiias, paslaugomis ar perdirbamosiomis medžiagomkis), tai sąlygos organizacijos žūtį, t.y. pelno siekiančios organizacijos bankrutuos, o nepelno organizacijos patirs visus neigiamus nepatenkintų organizacijos veikla piliečių įtakos aspektus.

Sėkmingas VKV įgyvendinimas priklauso nuo infrastruktūros, t.y. reikalingos informacijos, valstybės socialinio ir ekonominio rėmimo, kvalifikacijos, tinkamos organizacijos kultūros ir kt.

Ekonomiškai besivystančiose šalyse atsiranda pirmosios kokybės organizacijos, kurių pagrindinis tikslas – skleisti kokybės idėjas visuomenei, o išsivysčiusiose šalyse plita tam tikroje srityje specializuotų kokybės organizacijų įtaka. Nors kokybės organizacijų tikslai priklauso nuo to, kokio išsivystymo lygio yra šalis ir kokie pagrindiniai verslo tobulumo siekimo veiksniai, dauguma kokybės organizacijų skleidžia, propaguoja ir remia kokybės vadybos idėjas ir skatina jų įgyvendinimą. Į tą veiklą įsitraukia pažangūs pramonininkai, verslininkai, politikai ir mokslininkai, suvokiantys, kad tik aukšta visapusiška veiklos kokybė gali užtikrinti harmoningą organizacijų, žmonijos ir viso pasaulio plėtrą. Pagrindinis išlikimo faktorius šiandieninėje konkurencinėje kovoje yra vartotojo reikalavimų ištyrimas ir jų patenkinimas patiriant kuo mažesnes išlaidas. Tai įmanoma tik remiantis VKV metodologija ir priemonėmis. Įvairiose šalyse per keletą pastarųjų metų atlikti tyrimai patvirtino didėjančią kokybės svarbą ir jos įtaką pelningumui. Tyrimais įrodyta, kad:

 produktų ir paslaugų kokybė yra esminis verslo pelningumo veiksnys;

 verslininkai, siūlantys geresnės kokybės produktus, užima didesnę rinkos dalį ir turi galimybių ją plėsti;

 kokybė tiesiogiai gerina investicijų efektyvumą, ir yra pamatas aukštesnei kainai nustatyti. (Vanagas P., 2001).

1.3. Visuotinės kokybės vadybos ir tradicinės vadybos skirtumai

Anot Casimir C. Barczyk (1999), VKV idėjos atrodo tokios patrauklios, jog kai kurie vadybos specialistai mano jas visada taikę. Retai tokia mintimi atidžiau pasidomima, nors kai kurios bendrovės iš tikrųjų savarankiškai aptiko konkrečias VKV sampratas. 1 lentelė rodo pagrindinius tradicinės vadybos ir VKV principų skirtumus. VKV būdingas visų darbuotojų, tiekėjų ir vartotojų integravimasis į vieną junginį. Tokia vadyba pagrįsta dviem pagrindiniais principais:

1. VKV yra gebėjimas, būdingas bendrovės darbuotojams;

2. VKV yra ne atsitiktinis, bet valdomas procesas.

1 lentelė

Pagrindinės tradicinės vadybos ir VKV nuostatos

Tradicinė vadyba Visuotinė kokybės vadyba

Kokybei gerinti reikia pinigų ir laiko Kokybės gerinimas taupo pinigus ir laiką

Darbas yra įvykių eiga Darbas yra integruotas procesas

Kiekybė taip pat svarbi kaip ir kokybė Be kokybės kiekybė neturi prasmės

Kokybė reiškia nustatytų tikslų siekimą Kokybė reiškia nuolatinį gerinimą

95 procentai yra daug Tik 100 procentų pakaks

Kokybė yra geresnės priežiūros rezultatas Kokybė turi būti diegiama nuo pat pradžios

Tiekėjus visada reikia laikyti ant kojų Tiekėjai turi jaustis jūsų partneriais

Vartotojai yra tie, kuriems jūs parduodate Vartotojai yra neatskiriama jūsų organizacijos dalis

Norint kokybės, reikia daugiau ir geresnių žmonių. Kokybę galima pasiekti su žmonėmis, kuriuos turite dabar, tiesiog reikia jiems kitaip vadovauti ir kitaip juos mokyti.

Bučiūnienė I. ir Tiknevičius P. (1997), teigia, jog kalbant apie visuotinę kokybės vadybą, būtina tiksliai apibrėžti, kas yra kokybė. Daugelio žmonių sąmonėje žodis „kokybė“ siejamas su techninių reikalavimų atitikimu. Bet ar techninių reikalavimų atitikimas
savaime suprantamas? Reikia suprasti, jog prekė ieško pirkėjų ir techninių kokybės normų laikymasis jau seniai tapo natūraliu. E.W. Deming sako, jog kokybę nustato tik užsakovas. F. B. Krosbi ją apibūdina, kaip tinkamumą naudoti. Kitaip sakant pakylama virš techninio lygio, techninių reikalavimų patenkinimas yra savaime suprantamas, ir teisė vertinti suteikiama tik pirkėjui. Bučiūnienė I. ir Tiknevičius P. (1997), taip pat teigia, jog apie kokybę dar sakoma: kokybė yra nepastebima, kai gera, negali būti nepastebėta, kai bloga.

Kokybė – duoti klientui tai, ko jis nori šiandien. Išsiaiškinti kliento poreikius galima tik su juo artimai bendraujant, kai klientas tampa įmonėje savu. Karmen Kϋhl (2000) teigia, kad pardavėjams, dalyvaujantiems vartotojų paslaugose, yra labai svarbu, kaip žmonės įvertina paslaugas ir priima su pirkiniais susijusius sprendimus. Paslaugose, kurios yra įvardijamos kaip „pasitikėjimo paslaugos“, yra gyvenimiškai svarbu suprasti vartotojo atsakymą. Kai studijos ir patirtis daro sudėtingu aiškų supratimą apie tikrąją „svarbiausią“ paslaugą, vartotojai pasitiki priemonių pakaitalais ir subjektyviu vertinimu. Labai svarbus veiksnys – klientų reikalavimai. Būtent firmai suteikiama galimybė padidinti darbo kokybę, įvykdyti daug užduočių, ypač komunikacijos srityje. Kai padeda ir veikia įmonės vidaus kokybės programa, surandamos kūrybingiausios, tinkamiausios idėjos. Siekiant realios informacijos, būtina darbuotojų mobilizacija.

Labiausiai tarptautinių koncernų europietiškose dukterinėse firmose pastebimais tampa įmonės komunikacijos skyriai, kur retkarčiais, ir ne visai savanoriškai, visapusiškai įtraukiama ir pritaikyme dalyvauja kokybės sistema. Prieš visus – nenutrūkstamo gerinimo būtinybė

(www.pr-guide.de/prfor/arch/ar3-99_8.htm).

Anot J.A.F. Stoner ir kitų (1999), daugelis ankstyvųjų pastangų gerinti kokybę dažnai nepavykdavo būtent todėl, kad vadovai susižavėdavo kokybės priemonėmis. Daug laiko jie sugaišdavo kurdami diagramas, atlikdmi statistinę proceso kontrolę bei įsivesdami etalonus. Tačiau, jei išeities taškas nebus vartotojo poreikiai, kokybės priemonių naudojimas gali baigtis tuo, kad produktų ir paslaugų niekas nenorės. J.Juran apibrėžė kokybę kaip „tinkamumą vartoti“ – produkto ar paslaugos gebėjimą patenkinti tikruosius vartotojo poreikius. Jis mano, jog dėmesį kreipdami į tikruosius vartotojo poreikius, vadovai ir darbininkai gali savo pastangas sutelkti ten, kur tikrai svarbu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1856 žodžiai iš 5967 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.