Įvadas
Aš pasirinkau sveikos gyvensenos darbą, kurio tema, ,, Nemiga ‚‘‘nes man šiuo metu yra atsiradusi tokia problema . Aš naktį negaliu ilgai užmygti , galbūt tai dėl įtampos, kuri prisidėjo dėl darbų, asmeninio gyvenimo problemų. Aš tapau irzlesnė, žmonės kurie su manim bendrauja pastebėjo, kad man nebesinori niekur eiti prapramogauti, mane kankina bloga nuotaika, pradėjo viskas nesisekti. Tai mane išsekina ne tik psichologiniu atžvilgiu, bet tai, taip pat keičia mano bendravimą su draugais ir mano pačios sveikatą.
Todėl šia savo pasirinkta tema, norėčiau surasti atsakymus, kaip visa tai galima pakeisti. Juk miegas yra labai svarbus dalykas mūsų gyvenimui ir sveikatai.
Miegas – yra neišvengiama organizmo būsena. Jos metu atsijungiama nuo išorinio pasaulio signalų, kadangi smegenys turi apdoroti ir įvertinti nemigos metu gautą informaciją, ją sunaikinti arba išmesti nereikalingą ir pasenusią. Trumpoji atmintis užpildoma dieną, o naktį joje esanti informacija palaipsniui pereina į ilgąją atmintį.
Nemiga- yra neadekvataus ar blogo miego simptomas. Paprastai ji pasireiškia sunkiu užmigimu, prabudimais ir bloga miego kokybe. Svarbiausia, kad nemiga nėra paprastai apibrėžiama pagal tai, per kiek laiko žmogus užmiega ir pagal tai, kiek laiko jis/ji miega. Žmonės, besiskundžiantys nemiga, savo blogo miego neigiamas pasekmes patiria diena. Dažnai kenčiantys nuo nemigos skundžiasi išsekimu ir nuovargiu, sunkumu sutelkti dėmesį, dirglumu, atminties problemomis. Tokiu būdu, nemigą dažnai atspindi skirtingų simptomų derinys. Nemiga gali būti skirstoma i laikiną ir nuolatinę. Laikina nemiga- yra neilgai trunkantis miego sutrikimas (paprastai trumpiau nei savaitę). Kada toks miego sutrikimas kartojasi, jis vadinamas protarpiniu (intermituojančiu). Paprastai jo priežastis yra stresas ar miego aplinkos ar miego rėžimo pasikeitimas. Kai nemiga kartojasi daugelį naktų ir tęsiasi ilgiau nei mėnesi, tai sakoma, kad ji yra nuolatinė. Nuolatinės nemigos priežasčių gali būti daug, tarp jų – miego sutrikimai, psichikos sutrikimai ar kitos medicininės problemos. Taip pat ją gali sukelti kai kurie vaistai ir narkotinės medžiagos (ir teisėtos, ir neteisėtos) ir blogi miego įpročiai . Yra nedideli nemigos paplitimo skirtumai lyginant skirtingas šalis. Pusė iš visų žmonių su besikartojančia nemiga tvirtina, kad jie turi problemų didesnę dalį naktų kiekvieną savaitę ir tai turi didelę įtaką jų savijautai dieną. Abu šie faktoriai, pabloginantys darbingumą dieną ir atsiradus daugumai naktų, turėtų priversti asmenį kreiptis į gydytoją. Didžioji dalis besiskundžiančių nemiga nesikreipia pagalbos dėl savo miego problemų gydymo. Moterys ir vyresni nei 65 metu žmonės yra 1.5 karto dažniau linkę į nemigą nei kiti žmonės. Vieniši žmonės (pvz.: našliai, išsituokę ar išsiskyrę) ir dirbantys naktimis ar rotuojantį pamaininį darbą taip pat daugiau rizikuoja patirti nemigą. Galiausiai, nemiga yra daugiau būdinga žmonėms, sergantiems terapinėmis ar psichinėmis ligonis. Kiek turi miegoti žmogus? tiek, kad dieną jaustusi budrus. Paprastai nuo 7 iki 9 valandų (kiekvienam žmogui skirtingai) geros kokybės miego. Chroniška nemiga – yra sudėtingesnė ir dažnai sąlygojama faktorių (fizinių ir psichinių sutrikimų) kombinacijų. Viena iš labiausiai sukeliančių chronišką nemigą priežasčių yra
depresija. Kitos priežastys gali būti artritas, inkstų ligos, širdies nepakankamumas, astma, miego apnėja, neramių kojų sindromas, Parkinsono liga, skydliaukės sutrikimai. Tačiau, chroniška nemiga gali būti sukelta blogų įpročių, apimančių piktnaudžiavimą kofeinu, alkoholiu ar kitomis medžiagomis; sutrikusi užmigimo, prabudimo ciklą dėl staiga atsiradusių papildomų darbų ar kitų naktinių veiklų; ir chroniškų stresų.
Nemigos padariniai
1. Padidėjusi depresijos rizika.
2. Padidėjusi širdies-kraujagyslių ligų rizika.
3. Pravaikštų skaičiaus padidėjimas.
4. Padidėjęs sveikatos priežiūros resursų sunaudojimas.
5. Padidėjęs nedarbingumas.
6. Sumažėję pasiekimai darbe.
7. Sumažėjęs darbo produktyvumas ir saugumas.
Nemiga pasireiškia įvairiais būdais:
1. Sunku užmigti;
2. Užmigti nėra sunku, bet iškyla sunkumai dėl dažnų prabudimų;
3. Prabudimas per anksti.
Nemigos simptomai pasireiškiantys dieną:
1. Mieguistumas;
2. Nerimas;
3. Išsiblaškymas;
4. Suprastėjusi atmintis;
5. Irzlumas.
Nemigą sukeliantys veiksniai:
1.prasta miego higiena;
2.tikėjimas, kad bus sunkumų užmiegant ir nerimas dėl to;
3. didelių kofeino kiekių vartojimas;
4. alkoholio vartojimas prieš miegą;
5. rūkymas prieš miegą;
6. pastovūs snūduriavimai dieną ar vakare;
7. nereguliarus ėjimo miegoti ir kėlimosi laikas.
Kodėl mes miegame?
Daugelį šimtmečių mokslininkai ieškojo ir tebeieško atsakymo į šį klausimą. Trečdalį gyvenimo žmonės praleidžia miegodami, nors Thomas Edisonas teigė, kad miegojimas – tai laiko gaišinimas. Kai kas mano, kad miegas suteikia galimybę atsigauti po dienos rūpesčių, bet energijos dalis, kurią
atgauname miegodami, pvz., aštuonias valandas, yra labai maža – apie 50 kcal, tiek pat energijos suteikia gabalėlis torto. Mokslininkų teigimu, miegas žmogui reikalingas tam, kad būtų išsaugoti (pažinimo) gebėjimai, tokie kaip kalba, atmintis, pažangus ir lankstus mąstymas. Miegas svarbus smegenų vystimuisi. Geriausias būdas sužinoti, kam reikalingas miegas, – nemiegoti. Miego stoka daro rimtą poveikį smegenų veiklai. Vieną naktį nemiegojęs žmogus tampa irzlus, užmaršus, nervingas. Po bemiegės nakties būna ypač sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Dėl užsitęsusios nemigos smegenų dalis, kontroliuojanti kalbą, atmintį, laiko nuovoką ir planavimą, smarkiai pakenkiama, praktiškai blokuojama. 17 valandų nemiegojęs žmogus elgiasi panašiai kaip išgėręs dvi taures vyno. Tyrimai rodo, kad stokojant miego sunkiau susigaudyti greitai besikeičiančioje situacijoje arba nesugebama priimti racionalaus sprendimo. Realiame gyvenime miego trūkumo padariniai gali būti labai liūdni. Statistikos duomenimis, dėl neišsimiegojusių vairuotojų kaltės padaroma per 50 proc. avarijų.