Komandinio darbo ypatumai uab atanoras kl įmonėje
5 (100%) 1 vote

Komandinio darbo ypatumai uab atanoras kl įmonėje

ĮV KOMANDINIO DARBO YPATUMAI UAB „ATANORAS KL“ ĮMONĖJE,

„BRODVĖJAUS PICA“

IVADAS

Organizacija gali efektyviai veikti ir siekti tikslų, tik subūrusi tobulai veikiančią komandą. Tačiau tai yra sudėtingas, išmanymo ir žinių reikalaujantis darbas. Komandinio darbo nauda pasireiškia tuo, kad įgyvendinus komandinį darbą, žymiai pagerėja produkcijos kokybė, darbinis aktyvumas, informacijos perdavimas. Komandų darbo rezultatai pralenkia tiek pavieniui dirbančių individų, tiek didelių organizacijos grupių darbo rezultatus.

Šiuolaikiniame versle daugelis įmonių vis dažniau susiduria su ekstremaliomis situacijomis, sudėtingomis problemomis, kurioms suvaldyti ar išspręsti tradicinės organizacinės struktūros ir senos hierarchijos nepakanka.

Tačiau suburti efektyviai veikiančią komandą sudėtingas išmanymo ir žinių reikalaujantis darbas. Nepakanka vien suburti į grupę geriausius įmonės specialistus, tikintis, kad jie išspręs iškilusią problemą, nes kartais geras specialistas gali visiškai nepritapti prie komandos.

Temos naujumas ir aktualumas. Darbuotojų komandinis darbas įmonėje yra gyvybiškai svarbus kiekvienai organizacijai. Tai yra viena iš svarbiausių sąlygų, lemiančių įmonių augimą ir sėkmę.

Darbo objektas – komandinio darbo ypatumų tyrimas UAB „Atanoras KL“ picerijoje „Brodvejaus pica“.

Darbo tikslas – išanalizuoti apklaustųjų respondentų nuomonę apie komandinį darbą. Darbo uždaviniai:

1 Atskleisti literatūros šaltinių analizę komandinio darbo tema;

2. Apklausos organizavimas;

3. Išvados ir pasiūlymai.

Darbe naudoti metodai: mokslinės literatūros loginė analizė, apimanti teorinių teiginių palyginimą ir pritaikymą praktikoje. Siekiant išsiaiškinti, kokios komandinio darbo priemonės yra taikomos įmonėje, buvo atlikta picerijos darbuotojų apklausa.

Darbe padaryta išvada, kad įmonėje yra pakankamai reikiamų sričių ir kvalifikacijų darbuotojų, kurie parinkti taip, kad komanda iškeltus uždavinius atliktų kuo geriau. Vadovas turėtų nuoširdžiau domėtis darbuotojais kaip asmenybėmis, skatinti darbuotojų iniciatyvą, vertinti darbuotojų kūrybingumą, skatinti tarpusavio pasitikėjimą.

Apibendrinant įmonės tyrimų išvadas, galime teigti, kad ir vadovas, ir darbuotojai turi stengtis, kad komandinis darbas tenkintų abi puses.

1. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI

1.1. Grupė

Grupė – tai žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai, priklausymas tai pačiai organizacijai) (Barvydienė, 1998, p. 164). Lingren teigia, kad kai tarp dviejų ar daugiau žmonių užsimezga tam tikri santykiai, susiformuoja grupė. Svarbiausias iš asmenybės tikslų ir poreikių – socialinis poreikis būti grupės nariu (Barvydienė, 1998, p. 49).

Grupės nariai dažnai komunikuoja tarpusavyje, nes iš dalies jie yra panašūs ir kartu skirtingi. Šie žmonės – skirtingų asmeninių savybių, poreikių, elgsenos standartų, žinių, požiūrių į aplinkoje vykstančius reiškinius. Santykiai grupėje grindžiami simpatijomis, parasimpatijomis arba grupėje priimtomis vertybėmis ir vertinimais (Savanavičienė, 2005, p. 11). Jos narius galima apibūdinti pačia paprasčiausia prasme, kaip žmones susirinkusius į vieną vietą konkrečiu tikslu. Tikslas gali būti bendri pomėgiai, taip pat darbas. Grupė gali turėti daugiau nei vieną tikslą, bet jie arba vienas kitą papildo, arba bent jau nekliudo vienas kitam.

Grupės efektyvumas labai priklauso nuo to ar grupės nariai sugeba suformuoti bendras darbo taisykles, neprieštaraujančias jų asmeniniams įsitikinimams, poreikiams, elgsenai ir jų laikytis (Savanavičienė, 2005, p. 16).

Grupes labiausiai priimta yra skirstyti į formalias ir neformalias:

• Formalios grupės yra viešai matomos, jų steigimą inicijuoja firmos vadovybė.

• Neformalios grupės – tai grupė, individų bendrų interesų pagrindu (Vileikienė, 2000, p. 11).

Formalios grupės yra gerai visuomenei matomos, bet neformalios yra sunkiai pastebimos, nes neformali grupė tai pažintys, kontaktai, joje atsiranda įtaka vieniems ar kitiems asmenims. Jeigu neformalios grupės yra suinteresuotos organizacijos tikslų įgyvendinimu, jos gali labai prisidėti prie visos organizacijos efektyvumo didinimo (Savanavičienė, 2005, p. 89).

1.2. Komanda

Komanda gali būti suprantama kaip svarbi visos organizacijos „statybinė medžiaga“. Nevadovaujant komandos veiklai, prarandama daug laiko, nukenčia visa organizacija.

Jei pačios grupės neįstengia sėkmingai dirbti vadovaujantis komandos principu, tai jų santykiai su kitomis organizacijoje veikiančiomis grupėmis ir komandomis, su kuriomis jos turi sąveikauti, vargu ar bus sėkminga.

Šiuo atveju veiksmingumu įvardijama tokia darbo kokybė, kai geriausi rezultatai pasiekiami per iš anksto numatytą laiką, pasinaudojant komandos turimais ištekliais, nuomone, kiekvienas komandos narys padaro daugiausiai, ką jis gali, tik tokioje komandoje, kurioje vieni nariai palaiko kitus.

Komanda – tai grupė, pasiekusi aukštesnę pakopą, nusakomą stipria tarpusavio priklausomybe ir vyraujančiais komandiniais tikslais (Savanavičienė, 2005, p. 43).

Komanda – du ar daugiau tarpusavyje susijusių ir darančių vienas kitam įtaka žmonių, siekiančių bendro tikslo (Stoner, 2001, p.
489).

Komanda – tai grupė specifiniais gebėjimais pasižyminčių žmonių, kuriuos vienija bendri tikslai ir atsakomybė už jų įgyvendinimą“ (Jewell, 2002, p. 430).

Komandos sąvoka yra susijusi su kai kuriais ypatumais, kuriuos suprantamiausiai apibendrinama:

• Kaip ir šeima, komanda gali remti savo narius ir padėti jiems.

• Komanda gali koordinuoti pavienių asmenų veiklą.

• Komanda sukuria įsipareigojimus.

• Komanda sukuria „vietą po saule“, taip patenkindama pagrindinį žmogaus poreikį – kažkam priklausyti.

• Komanda gali nustatyti mokymo ir ugdymo poreikius.

• Komanda gali sudaryti galimybę mokytis.

• Komanda gali išplėsti bendravimą.

• Komanda gali sukurti patenkinamą, stimuliuojančią ir malonią darbo aplinką.

Visi išvardyti komandos ypatumai turi įtakos komandos nario elgesiui. Apibendrinant galima teigti, kad komanda – žmonių grupė dirbanti kartu, siekianti pasiekti bendrą tikslą.

Komandos darbo bruožai:

• bendradarbiavimas;

• tarpusavio pagalba;

• įvairiapusiškumo ir vienalytiškumo pusiausvyra.

Skirtumas tarp komandos ir grupės yra tas, kad grupė – tai žmonės, kuriuos vienija bendras interesas, tuo tarpu komanda yra nedidelė grupė žmonių, kurie bendrai dirba siekdami organizacijos tikslo.

1.2.1. Komandų ir grupių skirtumai

Darbo grupė Komanda

Vienintelis aiškus lyderis, dažnai įkūrėjas ar oficialus vadovas. Vadovavimą pasidalija visi grupės nariai.

Kiekvienas atsako tik už save.

Kiekvienas atsako ir už save, ir už visą grupę.

Kiekvienas dirba nesiderindamas prie kitų. Komanda turi savo specifinius tikslus ir uždavinius, prie kurių derinama veikla.

Atsakomybę prisiimama tik už tokius darbus, kurie tenkina asmeninius poreikius. Komandos nariai priklauso vienas nuo kito, jiems reikia vienas kito įgūdžių, žinių ir patyrimo siekiant bendro tikslo.

Siekdami savo asmeninių tikslų ir interesų asmenys gali išeiti iš darbo grupės. Kiekvienas komandos narys supranta, kad dirbdamas kartu pasieks geresnių rezultatų, ir yra įsipareigojęs dirbti komandoje.

1pav. Heller R., 2000, Grupių valdymas. Vilnius.

1.2.2. Komandinio darbo privalumai

Organizacijoje įdiegti komandinį darbą sunku, ypač senose, sustabarėjusiose, pripratusiose prie hierarchinės sistemos, bet sugaištas laikas ir investicijos nenueina niekais. Komandinio darbo privalumai:

• Visi grupės nariai aktyviai dalyvauja sprendžiant darbą;

• Intensyviai naudojamos visų grupės narių kompetencijos, žinios ir sugebėjimai;

• Grupės darbe išvengiamas hierarchiškumas;

• Gaunami rezultatai, kuriems pritaria visi grupės nariai (Savanavičienė, 2005, p. 122).

Įvairiose literatūrose autoriai sutinka, kad komanda – tai žmonių darbas kartu, bet išsiskiria nuomonės, dėl komandos narių skaičiaus. Savanavičienės nuomone, komandoje turėtų būti 6 – 10 žmonės (Vileikienė, 2000, p. 87), kuomet Vileikienės nuomone, komandos narių skaičius gali svyruoti nuo 3 iki 30 (Vileikienė, 2000, p. 75). Vadybos teorija teigia, kad vienas vadovas efektyviai gali dirbti su 4 – 5 žmonėmis. Apibendrinant, galima teigti, kad vis dėlto 30 žmonių grupė yra didelė komanda nebegali efektyviai dirbti, nebent intensyviai vyksta darbas pogrupiuose ir į lemiamą komandos susirinkimą ateina žmonės su jau iš anksto priimtu ir nustatytu sprendimu. Formuojant komandą pirmą kartą reikia įvertinti šalutinius faktorius dėl kurių ji gali žlugti. Konfliktai, nesugebėjimas keistis informacija, būsimos komandos dydis, grupės narių nepasitikėjimas vienas kitu ir siekis užkrauti darbus kitiems gali būti lemiami veiksniai (Savanavičienė, 2005, p. 94).

Visų pirma kuriant komandą reikia aiškiai apibrėžti tikslą, kam ta komanda formuojama. Komandos nariai, nors ir pirmą kartą dirbdami, žinos arba bent turės bendrą supratimą, ką jie turi daryti.

1.2.3. Komandos našumas

Siekiant užtikrinti efektyvų ir našų komandos narių darbą, reikia apibrėžti aiškų ir visiems žinomą tikslą. Tikslas turi būti formuluojamas aptarus visus užduoties atlikimo aspektus. Sudaromas stambus tikslas turi būti išskirstomas į smulkesnius tiksliukus. Komandos geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai ji įvykdo ne tik bendruosius, bet ir tarpinius tikslus iki nustatyto termino. Skiriami reikalingi darbo įrankiai, sudaromos reikalingos darbo sąlygos užduočiai įvykdyti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1320 žodžiai iš 4337 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.