Komercinė teisė lizingas ir išperkamoji nuoma labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Komercinė teisė lizingas ir išperkamoji nuoma labaratorinis

1121

Turinys

Turinys 1

Lizingas ir išperkamoji nuoma – lyginamoji analizė ir ypatumai. 2

Uždavinys 2

Lizingas (finansinė nuoma) 2

Uždavinio sprendimas 6

Naudota literatūra 7

Lizingas ir išperkamoji nuoma – lyginamoji analizė ir ypatumai.

Uždavinys. Pil. J. Jonaitis 2002m. rugsėjo 6d. UAB “BSM” priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje per UAB “BSM” kaip komisionierių, įsigijo trečiąjam asmeniui P. Petraičiui priklausantį lengvąjį automobilį BMV 540, v/n GGG 882, tačiau po mėnesio paaiškėjo, kad automobilis 2001m. rugpjūčio 18d. buvo pavogtas Vokietijoje, suklastoti jo identifikaciniai numeriai ir Lietuvoje užregistruotas trečiojo asmens P. Petraičio vardu. Įvykus vagystei, Vokietijos draudimo kompanija tikrąjam automobilio savininkui išmokėjo draudimo atlyginimą ir Vilniaus miesto I-ame apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl automobolio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nes po draudimo atlyginimo išmokėjimo ji pagal Vokietijos teisę tapo automobilio savininke. Vilniaus miesto I-as apylinkės teismas 2002m. gruodžio 19d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria Vokietijos draudimo kompanija atsisakė savo reikalavimų ir paliko automobilį J. Jonaičiui privačia nuosavybe, o pastarasis įsipareigojo sumokėti draudimo kompanijai 8816 DM (15958,72Lt) piniginę kompensaciją. J. Jonaitis sumokėjo piniginę kompensaciją Vokietijos draudimo kompanijai ir laikydamas, kad tai yra jo nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl to, jog UAB “BSM” netinkamai įvykdė sutarties sąlygas ir kaip komisionierius perdavė komitentui nepriklausantį automobilį, taip pat, kad UAB “BSM”, būdama komisionieriumi ir priimdama automobilius pardavimui, privalėjo įsitikinti savininko sąžiningumu bei automobilio priklausymo jam pagrįstumu, pareikalavo iš UAB “BSM” 15958,72Lt nuostolių atlyginimo. Tačiau UAB “BSM” atsisakė tenkinti tokį J. Jonaičio reikalavimą.

Išspręskite ginčą.

Lizingas ir išperkamoji nuoma – lyginamoji analizė ir ypatumai

Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Sąvoka „lizingas“ yra kilusi iš anglų kalbos ir reiškia nuomoti ir imti skolon turtą su teise jį išsipirkti.

Išperkamosios nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus (384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam, kad gautum pelną, nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir iš to gauti pajamas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066 metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirklių laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta ir praėjus dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai, ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos. (1)

Šiuo metu lizingo ir išperkamosios nuomos apibrėžimus pateikia Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 6.567 straipsnis lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas. Lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.

Lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Lizingo davėjas gali perleisti tretiesiems asmenims visas ar dalį savo teisių, susijusių su lizingo sutartimi ir jos dalyku. Šis teisių perleidimas neatleidžia lizingo davėjo nuo jo prievolių, kurių įvykdymo terminas iki prievolių perdavimo tretiesiems asmenims buvo suėjęs, pagal lizingo sutartį ir nekeičia lizingo sutarties esmės. Lizingo gavėjas gali perleisti teisę naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokią iš lizingo sutarties atsirandančią teisę tik gavęs išankstinį rašytinį lizingo davėjo sutikimą. Lizingo davėjas neturi teisės be lizingo gavėjo rašytinio sutikimo įkeisti lizingo dalyką, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.

Lizingo davėjas, pirkdamas daiktą lizingui, privalo pranešti pardavėjui, kad daiktą perka turėdamas tikslą perduoti jį lizingo sąlygomis konkrečiam lizingo gavėjui.

Jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, daiktą, kuris yra lizingo sutarties dalykas, pardavėjas perduoda tiesiogiai lizingo gavėjui šio verslo vietoje. Jeigu daiktas (lizingo sutarties dalykas) neperduodamas lizingo gavėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jei terminas nenustatytas – per protingą terminą, lizingo gavėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu daiktas laiku neperduotas dėl aplinkybių, už kurias atsako lizingo
davėjas. Taip pat lizingo gavėjas turi teisę sustabdyti periodinių įmokų mokėjimą tol, kol lizingo davėjas tinkamai įvykdo savo prievolę perduoti daiktą.

Daikto (lizingo sutarties dalyko) atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina lizingo gavėjui nuo daikto perdavimo jam, jeigu lizingo sutartis nenustato ko kita. Lizingo gavėjui tenka ir visos daikto išlaikymo bei remonto išlaidos. Jeigu ko kita nenustato lizingo sutartis, tai lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už sutarties dalyko trūkumus, išskyrus atvejus, kai lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, taip pat kai lizingo davėjas darė įtakos lizingo gavėjui, kai šis rinkosi pardavėją ir sutarties dalyką.

Lizingo gavėjas privalo daiktu naudotis ir jį išlaikyti rūpestingai ir atidžiai, palaikyti jį tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei sutartyje aptartus galimus jo pakeitimus. Jeigu lizingo gavėjas pažeidžia šią pareigą, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti visą sutarties kainą iš karto arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

Lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo–pardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.). Lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises ir pareigas, numatytas Civilinio kodekso 6 knygoje išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, taip, kaip jis jas turėtų, jeigu būtų pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Tačiau lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo. Lizingo davėjas ir lizingo gavėjas turi pardavėjui solidariosios prievolės kreditorių teises ir pareigas. Jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga. Jeigu pardavėją turėjo pasirinkti lizingo davėjas ir pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį, tai lizingo gavėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti iš šios sutarties atsirandančius savo reikalavimus tiek pardavėjui, tiek lizingo davėjui. Tokiu atveju pardavėjas ir lizingo davėjas lizingo gavėjui atsako solidariai.

CK 6.503 str. nuomojamo daikto išpirkimas: įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Jeigu sutartyje daikto išpirkimo sąlyga nenumatyta, ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys gali nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Tai galėtume suprasti kaip veiklos lizingą. Šiuo atveju, pasibaigus lizingo sutarčiai, lizingo gavėjas tiesiog netenka teisės naudotis tuo daiktu, o lizingo davėjas gali jį išnuomoti kitam klientui. Finansinio lizingo atveju, pasibaigus lizingo sutarčiai, daikto nuosavybės teisė pereis lizingo gavėjui.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1258 žodžiai iš 2296 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.