Komercinė teisė lizingas ir išperkamoji nuoma labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Komercinė teisė lizingas ir išperkamoji nuoma labaratorinis

Turinys

Turinys 1

Lizingas ir išperkamoji nuoma – lyginamoji analizė ir ypatumai. 2

Uždavinys 2

Lizingas (finansinė nuoma) 2

Uždavinio sprendimas 6

Naudota literatūra 7

Lizingas ir išperkamoji nuoma – lyginamoji analizė ir ypatumai.

Uždavinys. Pil. J. Jonaitis 2002m. rugsėjo 6d. UAB “BSM” priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje per UAB “BSM” kaip komisionierių, įsigijo trečiąjam asmeniui P. Petraičiui priklausantį lengvąjį automobilį BMV 540, v/n GGG 882, tačiau po mėnesio paaiškėjo, kad automobilis 2001m. rugpjūčio 18d. buvo pavogtas Vokietijoje, suklastoti jo identifikaciniai numeriai ir Lietuvoje užregistruotas trečiojo asmens P. Petraičio vardu. Įvykus vagystei, Vokietijos draudimo kompanija tikrąjam automobilio savininkui išmokėjo draudimo atlyginimą ir Vilniaus miesto I-ame apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl automobolio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nes po draudimo atlyginimo išmokėjimo ji pagal Vokietijos teisę tapo automobilio savininke. Vilniaus miesto I-as apylinkės teismas 2002m. gruodžio 19d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria Vokietijos draudimo kompanija atsisakė savo reikalavimų ir paliko automobilį J. Jonaičiui privačia nuosavybe, o pastarasis įsipareigojo sumokėti draudimo kompanijai 8816 DM (15958,72Lt) piniginę kompensaciją. J. Jonaitis sumokėjo piniginę kompensaciją Vokietijos draudimo kompanijai ir laikydamas, kad tai yra jo nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl to, jog UAB “BSM” netinkamai įvykdė sutarties sąlygas ir kaip komisionierius perdavė komitentui nepriklausantį automobilį, taip pat, kad UAB “BSM”, būdama komisionieriumi ir priimdama automobilius pardavimui, privalėjo įsitikinti savininko sąžiningumu bei automobilio priklausymo jam pagrįstumu, pareikalavo iš UAB “BSM” 15958,72Lt nuostolių atlyginimo. Tačiau UAB “BSM” atsisakė tenkinti tokį J. Jonaičio reikalavimą.

Išspręskite ginčą.

Lizingas ir išperkamoji nuoma – lyginamoji analizė ir ypatumai

Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Sąvoka „lizingas“ yra kilusi iš anglų kalbos ir reiškia nuomoti ir imti skolon turtą su teise jį išsipirkti.

Išperkamosios nuomos sutarties ištakos siekia net Aristotelio laikus (384/383-322 m.pr.Kr.). Būtent Aristotelis teigė, kad “turto esmė yra jo naudojime, o ne teisėje į jį”. Kitaip sakant, tam, kad gautum pelną, nebūtina turėti turto, pakanka tik teisės juo naudotis ir iš to gauti pajamas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066 metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirklių laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta ir praėjus dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai, ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos. (1)

Šiuo metu lizingo ir išperkamosios nuomos apibrėžimus pateikia Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 6.567 straipsnis lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas. Lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.

Lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Lizingo davėjas gali perleisti tretiesiems asmenims visas ar dalį savo teisių, susijusių su lizingo sutartimi ir jos dalyku. Šis teisių perleidimas neatleidžia lizingo davėjo nuo jo prievolių, kurių įvykdymo terminas iki prievolių perdavimo tretiesiems asmenims buvo suėjęs, pagal lizingo sutartį ir nekeičia lizingo sutarties esmės. Lizingo gavėjas gali perleisti teisę naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokią iš lizingo sutarties atsirandančią teisę tik gavęs išankstinį rašytinį lizingo davėjo sutikimą. Lizingo davėjas neturi teisės be lizingo gavėjo rašytinio sutikimo įkeisti lizingo dalyką, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.

Lizingo davėjas, pirkdamas daiktą lizingui, privalo pranešti pardavėjui, kad daiktą perka turėdamas tikslą perduoti jį lizingo sąlygomis konkrečiam lizingo gavėjui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 708 žodžiai iš 2296 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.