Komerciniai bankai
5 (100%) 1 vote

Komerciniai bankai

TURINYS

ĮVADAS 2

KOMERCINIO BANKO SĄVOKA 3

LIETUVOJE VEIKIANČIŲ KOMERCINIŲ BANKŲ APŽVALGA 5

VILNIAUS BANKAS 7

HANSA-LTB 9

NORD/LB BANKAS 10

ŪKIO BANKAS 11

SNORO BANKAS 12

MEDICINOS BANKAS 14

SAMPO BANKAS 14

ŠIAULIŲ BANKAS 15

PAREX BANKAS 16

VB BŪSTO KREDITŲ IR OBLIGACIJŲ BANKAS 17

IŠVADOS 20

LITERATŪROS SĄRAŠAS 21

ĮVADAS

Jokios šalies ekonomika negali vystytis be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo be jokių išimčių yra gyvybiškai svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybinėms institucijoms. Šio referato tikslas – aptarti mūsų valstybės komercinius bankus, jų atsiradimo ir vystymosi istoriją.

Pirmasis skyrius trumpai pateikia bendrą teoriją apie komercinius bankus, jų veiklos tikslus bei principus.

Antrajame skyriuje aprašomos komercinių bankų vystymosi tendencijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Čia aptariami tuo metu išleisti nutarimai, įsakai bei įstatymai, kurių pagrindu rėmėsi visa tolimesnė komercinių bankų raida.

Trečiajame skyriuje kalbama apie Lietuvos komercinių bankų padėtį per pastaruosius ketverius metus. Gana išsamiai apžvelgiami bankų turto bei įsipareigojimų struktūra ir jos pokyčiai

Paskutinysis darbo skyrius – tai šiuo metu Lietuvoje veikiančių komercinių bankų apžvalga. Čia pateikiama gana išsami informacija apie Lietuvos bankus: Vilniaus banką. Hansa – LTB, NORD/LB banką, Snoro banką, Medicinos banką, Sampo banką, Šiaulių banką, Parex banką.

Išvadose darbas apibendrinamas.

KOMERCINIO BANKO SĄVOKA

Jokia šalis negali egzistuoti be finansinių tarpininkų, padedančių vyriausybei kontroliuoti ir kurti valstybės pinigus. Finansiniai tarpininkai – tai institucijos, kurios surenka pinigų fondus (indėlių ar kita forma) iš gyventojų ar firmų ir teikia jiems paskolas, taip pat perka ir parduoda obligacijas ir kitus vertybinius popierius. Jų pelną sudaro gautų ir išmokėtų palūkanų skirtumas. Vieni iš svarbiausių finansinių tarpininkų yra komerciniai bankai. Tai daugiausiai privačios institucijos, teikiančios platų finansinių paslaugų diapazoną.

Komercinis bankas – bankas, kuris priima pinigų indėlius ir suteikia jiems mokėjimo pervedimo paslaugas, taip pat sudaro sąlygas taupyti ir skolintis . Komerciniai bankai yra orientuoti į pelną, o jų klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, bei valstybinės institucijos. Komerciniai bankai gali turėti skyrius, filialus ir atstovybes. Šie padaliniai neturi juridinio asmens statuso. Komerciniams bankams, pradedantiems savo veiklą yra keliamas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas (šiuo metu Lietuvoje 27 mln.Lt ). Komerciniai bankai grupuojami pagal įvairius kriterijus į mažmeninius, didmeninus, bendruosius, specializuotus, taupomuosius, komercines paslaugas teikiantys, universalius, tarptautinius bei daugianacionalinius bankus.

Komercinio banko veiklą parodo jo balansas, kuris susideda iš aktyvo ir įsipareigojimų. Aktyvas – tai, kas priklauso bankui, jo turima vertė. Įsipareigojimai – tai, ką bankas skolingas kitiems subjektams.

Komercinis bankas turi dvejopą tikslą – patenkinti pinigų poreikį pagal pareikalavimą ir taip pat pelningai panaudoti turimus išteklius. Šie tikslai turi įtakos aktyvų sudarymui. Dalis išteklių laikoma likvidumui palaikyti (atsargos kapitalo norma), įskaitant grynuosius pinigus, centrinio banko indėlius, paskolas iki pareikalavimo diskonto rinkoje, įstatinius ir iždo vekselius. Šis kapitalas leidžia bankui patenkinti neatidėliotinus savo klientų grynųjų pinigų poreikius. Tuo išlaikomas klientų pasitikėjimas banku kaip geru savo indėlių saugotoju. Likusi banko išteklių dalis panaudojama gauti pelnui iš valstybės srities vertybinių popierių paketo, srities savivaldybės išleistų vertybinių popierių kartu su skolomis ir kredito viršijimu. Banko indėliai yra pagrindinė visų turimų pinigų dalis.

Komercinio banko veiklą parodo jo balansas, kuris susideda iš aktyvo ir įsipareigojimų. Aktyvai – tai, kas priklauso bankui, jo turima vertė, t.y. privalomos ir perteklinės atsargos, grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, paskolos bei kiti aktyvai. Įsipareigojimai – tai, ką bankas skolingas kitiems subjektams, t.y. čekiniai, taupieji bei terminuotieji indėliai, skolininmasis bei banko kapitalas. Aktyvų ir įsipareigojimų skirtumas yra banko grynoji vertė (arba nuostolis).

Taigi, aptarėme komercinio banko sąvoką bei jo veiklos pagrindinius tikslus. Dabar galime pereiti prie šio darbo tikslo – Lietuvos komercinių bankų.

Naujieji bankų įstatymai nustatė bankininkystės plėtojimo pagrindus, kuriais remiantis būtų galima susidoroti su rinkos ekonomikoje kylančiomis problemomis bei panaudoti atsiradusias galimybes.

Nuo 1996 metų visi komerciniai bankai privalo vadovautis Tarptautiniais Apskaitos Standartais, o ataskaitų auditą turi atlikti tarptautiniu mastu pripažintos audito firmos. 1995 metais buvo patvirtinti komercinių bankų nuostatai dėl vidaus audito funkcijų.

Bankininkystės sistemos plėtojimas Lietuvoje buvo labiau sėkmingas privatiems bankams, kadangi valstybinių bankų reforma buvo kur kas sudėtingesnė. Šio proceso pradžioje valstybei priklausantys bankai turėjo palankesnių galimybių plėtoti savo veiklą, tačiau nors 1995/96 metais
tvirtėjantis įstatymų leidybos mechanizmas, gerėjanti komercinių bankų priežiūra paskatino silpniausių privačių bankų išnykimą, problemos valstybiniuose bankuose išliko. Tuo pat metu pažangesnių privačių bankų valdymas tapo profesionalus ir tai padėjo jiems sukurti pagrindą užtikrintai bei sparčiai šių bankų plėtrai.

LIETUVOJE VEIKIANČIŲ KOMERCINIŲ BANKŲ APŽVALGA

Lietuvos komercinių bankų operacijų nomenklatūra:

Atsiskaitymai Indėlių priėmimas/deponavimas Kreditavimo funkcija

Operacijos su mokėjimo dokumentais (čekiais, akredityvais, vekseliais ir kt.);

Operacijos su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.);

Operacijos su užsienio valiuta atlikimas;

Tauriųjų metalų pirkimas ir pardavimas. Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas į klientų atidarytas subsąskaitas;

Klientų vertybių saugojimas banko saugyklose;

Seifų, kamerų vertybėms ir dokumentams saugoti nuomojimas;

Paskolų ėmimas;

Mokėjimo dokumentų (čekių, akredityvų, vekselių ir kt.) išleidimas. Piniginių laidavimų, garantijų ir kitų laidavimo įsipareigojimų išdavimas;

Paskolų davimas;

Kreditinių piniginių priemonių leidimas ir tvarkymas;

Paslaugos komercinių bankų veiklos, finansų ir klientų investicijų tvarkymo klausimais

Sudaryta pagal Lietuvos komercinių bankų 1994.12.21 įstatymą Nr. I-720

Šios funkcijos neatspindi visos bankų veiklos įvairovės. Dažnai skiriamos antrinės funkcijos: transportavimas, saugojimas, paruošimas. Transportavimas – tai pinigų ar vertybinių popierių perkėlimas erdvėje iš vieno banko į kitą, klientams. Saugojimas garantuoja patikėtų likvidžių priemonių saugumą, kai už tam tikrą atlygį yra saugomi klientų brangieji metalai, papuošalai, vertybiniai popieriai. Paruošimas reikalingas tam, kad būtų galima atlikti operacijas: pinigai suskaičiuojami, surūšiuojami, parengiami reikalingi dokumentai.

2001 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 9 Lietuvos banko licenciją turintys bankai, 4 užsienio bankų skyriai ir 5 užsienio bankų atstovybės. 2001 m. sausio 25 d. buvo įregistruotas ir veiklą pradėjo VFR banko VEREINS-UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius, kuris anksčiau turėjo atstovybę Lietuvoje. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo priimtu AB Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymu, Lietuvos banko valdyba 2001 m. liepos mėn. atšaukė AB Turto bankas banko licenciją, be to 2001 m. Lietuvos banko valdyba atšaukė banko licenciją AB bankui ,,HANSABANKAS”, kuris dėl AB Lietuvos taupomojo banko reorganizavimo buvo prijungtas prie AB Lietuvos taupomojo banko, o susijungusių bankų pavadinimas tapo AB bankas ,,Hansa-LTB”.

VILNIAUS BANKAS

“Vilniaus bankas – vienas pirmųjų komercinių bankų Lietuvoje, įkurtas 1990 metų kovo mėn. 2 d. 1991 m. lapkritį bankas tapo tarptautinės mokėjimo kortelių asociacijos Visa International nariu, 1993 m. gruodį išduota pirmoji Lietuvoje Visa Classic kortelė” . Tų pačių metų gruodį bankas įsijungė į pasaulinę tarpbankinę sistemą S.W.I.F.T. (Į šią tarptautinę tarpbankinę finansinių atsiskaitymų organizacijos sistemą 1993 gruodžio 8 d.be Vilniaus banko įsijungė dar 7 Lietuvos bankai. Ši atsiskaitymų sistema sudaro sąlygas aptarnauti klientus, vykdyti tarptautinius atsiskaitymus.).

1994 metų pabaigoje banko filialų skaičius išaugo iki 12.

1995 metais įsteigti du banko padaliniai, teikiantys naujas paslaugas Lietuvoje: Finansų maklerio departamentas ir Lizingo kompanija. Be to, gautos pirmosios stambios ilgalaikio kredito linijos iš Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei pradėta pirmoji Lietuvoje bankų dvynių programa su Olandijos ABN AMRO banku, finansuojama Europos Sąjungos PHARE programos lėšomis.

1995 m. pabaigoje banko kapitalas išaugo iki 42 mln. Lt (tuo metu Lietuvoje kilo bankų krizė), kai į Vilniaus banką investavo tarptautiniai investiciniai fondai. 1996 m. rugpjūtį akcinis kapitalas padidėjo iki 102 mln. Lt, sėkmingai išplatinus 60 mln. Lt akcijų emisiją Liuksemburgo vertybinių popierių biržoje. 1996 m. spalio mėnesį bankų reitingų agentūra suteikė bankui pirmąjį tarptautinį reitingą. 1998 m. liepą tarptautinė agentūra Thomson BankWatch suteikė aukštesnį banko ilgalaikių skolinių įsipareigojimų reitingą BB+. 2000-ųjų metų pradžioje agentūra padidino emitento reitingą nuo IC-B iki IC-A/B bei patvirtino aukščiausio įvertinimo trumpalaikį reitingą LC-1 ir ilgalaikių skolininko įsipareigojimų reitingą BB+, kuris tebėra ribojamas bendrojo Lietuvos reitingo. Reitingų agentūra Standard & Poor’s 1999 m. suteikė ir 2000-ųjų metų pradžioje patvirtino viešosios informacijos reitingą BB(pi).

2001 m. gegužės mėn. tarptautinė reitingų agentūra Fitch suteikė VB paramos reitingą 3, padidino kredito reitingą ilgalaikėms paskoloms užsienio valiuta nuo BB+ iki BBB-, o reitingą trumpalaikėms paskoloms užsienio valiuta padidino nuo B iki F3. Prognozė abiems reitingams – stabili. Ilgalaikio skolinimosi vietos valiuta reitingas BBB+.

1998 m. kovą pasirašyta strateginio bendradarbiavimo sutartis tarp trijų Baltijos šalių bankų: Eesti Uhispank, Latvijas Unibanka ir Vilniaus banko. Gruodį bankas išleido tikslinę akcijų emisiją, kurią pasirašė strateginis investuotojas – Švedijos Skandinaviska Enskilda Banken (SEB),
220,8 mln. Lt ir įsigijęs 32% banko akcijų, tapo strateginiu banko partneriu. VB akcinis kapitalas padidėjo nuo 102 mln. iki 150 mln. Lt. Šiandien SEB yra pagrindinis banko akcininkas, valdantis 98 proc. akcinio kapitalo.

1999 metais Vilniaus bankas įsigijo antrą pagal dydį Lietuvos privatų banką bei pagrindinį savo konkurentą – banką Hermis. Po susijungimo Vilniaus bankas tapo didžiausiu Lietuvos banku, kuris šiandien pagal turtą užima 39,4 proc. bankų rinkos (2001 m. rugsėjo 30 d.), per 42 proc. paskolų rinkos, beveik 40 proc. visų indėlių, 50 proc. mokėjimo kortelių, 83 proc. internetinės bankininkystės bei 39 proc. lizingo rinkų.

Šiandien Vilniaus bankas – tai pirmaujantis universalus Lietuvos bankas, teikiantis daugelį bankinių produktų ir paslaugų tiek verslo, tiek individualiems klientams.

2002 metų gegužės mėnesį Global Finance žurnalas paskelbė AB Vilniaus banką vienu geriausių Centrinės ir Rytų Europos bankų. Bankas buvo nominuotas visus kartus nuo to laiko, kai pradėtos vertinti Baltijos šalys. Liepos mėnesį Euromoney paskelbė AB Vilniaus banką geriausiu Lietuvos banku, geriausia vertybinių popierių prekybos įmone ir kartu geriausia skolos ir nuosavybės vertybinių popierių prekybos bendrove. Geriausia susijungimų ir įsigijimų konsultacine bendrove pripažinta VB Vilfima.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1610 žodžiai iš 5304 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.