Komerciniai bankai ir ju veila Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Komerciniai bankai ir ju veila Lietuvoje

Santrauka

Bankai – finansų institucijos, kurios teikia kreditus ir kurioms visuomenė patiki savo pinigus. Bankai yra kredito įstaigos, kuriose žmonių santaupos ugdomos į stambų kapitalą. Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 Lietuvos banko licenciją turinčių bankų: AB bankas „Hansabankas“, AB bankas „NORD/LB Lietuva“, AB bankas „Snoras“, AB PAREX BANKAS, AB Šiaulių bankas, AB Ūkio bankas, AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas, AB Vilniaus bankas, UAB Sampo bankas, UAB Medicinos bankas. Lietuvos bankai dar neseniai susikūrė, mat Ūkio bankas, įkurtas 1989 birželį, yra pats seniausias privatus bankas Lietuvoje. Komercinių bankų kapitalą sudaro akcininkų pinigai. Vykdant tarptautinius atsiskaitymus, bankas privalo turėti savo sąskaitą kuriam nors kitos šalies banke. Sąskaitos savininkas informuojamas apie sąskaitos būklę SWIFT’O sistemos pagalba. Bankai atlieka atsiskaitymų, indėlių priėmimo/deponavimo ir kreditavimo funkcijas. Atsiskaitymai vyksta vekselių, indosamento, bankinio akcepto, akredityvų finansavimo pagalba. Lietuvoje banko mokėjimo kortelės atsirado prieš 10 metų. Banko kortelės gali būti individualios ir biznio (auksinės, sidabrinės, plastikinės). Kiek lėšų bus sukaupta šalies komercinių bankų sistemoje, priklauso nuo gyventojų pajamų dydžio. Bankų kreditai labai svarbūs ekonomikai, nes iš jų finansuojama pramonė, žemės ūkis, prekyba, statyba bei paslaugų sektorius. Lietuvos bankai gali turėti filialus, veikiančius banko vardu ir atliekantys kelias arba dalį jo operacijų.

Turinys

Santrauka 1 Turinys 2

Įvadas 3

1. Veikiantys komerciniai bankai Lietuvoje 5

1.1. AB Bankas „Hansabankas“ 5

1.2. AB bankas „NORD/LB Lietuva“ 5

1.3. AB bankas „Snoras“ 5

1.4. AB PAREX BANKAS 5

1.5. AB Šiaulių bankas 5

1.6. AB Ūkio bankas 6

1.7. AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas 6

1.8. AB Vilniaus bankas 6

1.9. UAB Sampo bankas 6

1.10. UAB Medicinos bankas 6

2. Komercinių bankų tipai 6

3. Bankų veiklos konkurencinė aplinka 7

4. Tarpbankiniai atsiskaitymai 9

5. Bankų funkcijos 10

5.1. Atsiskaitymai 11

5.1.1. Vekseliai 11

5.1.2. Indosamento 12

5.1.3. Bankinis akceptas 12

5.1.4. Akredityvų finansavimas 13

5.2. Bankų mokėjimo kortelės 14

5.2.1. Kortelių tipai 14

5.3. Indėlių priėmimas 15

5.4. Kreditavimas 16

5.4.1. Kreditavimo reikšmė 16

5.4.2. Faktoringas 17

5.4.3. Forfeitingas 17

6. Komercinių bankų kontrolė 18

6.1. Banko organizavimas 18

6.2. Komercinių bankų veiklos kontrolė 19

Išvados 21

Literatūra 22



Įvadas

Bankai (it. banco-stalas) – specialios ekonominės institucijos, telkiančios laikinai esančias lėšas ir santaupas, teikiančios kreditus, tarpininkaujančios atsiskaitymuose, leidžiančios apyvarton pinigus, vertybinius popierius, atliekančios su jais susijusias operacijas ir kitas funkcijas (1 šaltinis, 6psl.). Bankas parduoda pinigus paskolų pavidalu, kurios sudaro didžiausią bankų turto dalį. Taigi, bankas yra vienintelis kreditorius, vykdantis kredito operacijas.

Lietuvos bankininkystė dar jauna, palyginti su išsivysčiusiomis finansų rinkos šalimis, kurios jau turi šimtametines bankininkystės tradicijas. Lietuvai žengiant rinkos ekonomikos keliu, vis kūrėsi ir žlugo komerciniai bankai, išliko tik stipriausieji. Rinkos ekonomika atmetė tuos, kurie nesugebėjo žaisti pagal taisykles. Stipriausieji bankai užima jiems skirtą vietą rinkos ekonomikoje: finansinis kapitalas, laisvas viename individualiame ūkyje, bankų gali būti panaudotas kitame ar perkeltas iš vienos ūkio šakos į kitą.

Nuo bankų prasideda valstybė, todėl būtina sukurti modernią bankininkystės sistemą. Lietuvoje vienas iš didžiausių ekonominių rūpesčių – stabili ir patikima bankų sistema, nes iš to, kaip ji funkcionuoja, galima spręsti apie visos šalies ekonomikos būklę. Manoma, kad ten kur stiprūs bankai, stipri ir ekonomika. Komercinių bankų reikšmė šalies ūkio plėtrai atsiskleidžia per pagrindines jų funkcijas. Tarpukario Lietuvos bankininko V. Jurgaičio teigimu, bankai „yra ne tik ūkio širdis, jie yra ir ūkio smegenys“, „iš vienų traukiantys pinigus tam, kad juos vėl vienu nustatytu planu pateiktų kitiems, kurie yra tų pinigų reikalingi produktingam gamybos darbui“.

Iš šių apibūdinimų galime spręsti, kokie svarbūs ir reikalingi yra šalies ūkiui bankai, vaidinantys strateginį vaidmenį ekonomikoje, be kurių būtų neįmanoma spręsti visuomenės raidos ūkinių problemų.

Ekonominei sistemai tolydžiai plėtojantis, finansų mechanizmas darėsi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai nepaprastai išplito ir dabar dauguma įvairių dydžių sandėrių vyksta per bankus. Bankas – finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas. Kitaip tariant, bankai yra sankcionuota indėlių priėmimo įstaiga, gaunanti piniginius indėlius iš asmenų bei visuomeninių ar kitokių įstaigų ir įsipareigojanti
juos grąžinti indėlininkui pateikus reikiamą dokumentą. Bankai yra komercinės įstaigos, kurios gauna pelną už nenaudojamų indėlių įsiskolinimą tiems, kuriems reikia skolintis, o už paslaugą dažniausiai ima tam tikrą sumą.

Bankai tvarko šalies mokėjimo sistemą ir teikia įvairias paslaugas, susijusias su vertybiniais popieriais, investicijom, valiutų konvertavimu, vertybių saugojimu, konsultacijų teikimu ir t.t.

Skirtingai nuo gamybos įmonių, bankai tiesiogiai negamina materialinių vertybių, jie tik aprūpina ūkio ir finansų subjektus finansiniais ištekliais ir racionaliai organizuoja jų srautus. Bankų veiklos esmę atspindi ekonomikoje vykdomos jų funkcijos. Tai yra finansinės institucijos, kurių veiklos objektas yra pinigai ir jiems prilygintos likvidžios priemonės – kvazipinigai.

Darbo tikslas: išanalizuoti komercinių bankų veiklą ir jų funkcijas Lietuvoje.

Uždaviniai:

• Susipažinti su komerciniais bankais, jų veikla ir funkcijomis Lietuvoje.

• Analizuoti teorijas, susijusias su komerciniais bankais.

Tyrimo objektas: veikiantys, licenciją turintys komercinai bankai Lietuvoje.

Tyrimo metodas: mokslinių knygų, dokumentų ir metinės ataskaitos analizė.

1. Veikiantys komerciniai bankai Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų. Be to, Lietuvoje yra 3 užsienio bankų skyriai, 3 užsienio bankų atstovybės, Lietuvos centrinė kredito unija ir 57 kredito unijos.

1.1. AB Bankas „Hansabankas“

2001 m. birželio 1 d. „Swedbank“ įsigijo 90,73% dydžio akcijų paketą ir Lietuvos taupomasis bankas tapo privataus kapitalo banku. 2001 12 21 baigtas AB Lietuvos taupomojo banko ir AB „Hansabankas“ reorganizavimas. LTB pavadinimas pakeistas į AB bankas „Hansa – LTB“. 2003 m. balandžio 25 d. Užregistruotas banko pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“.

1.2. AB bankas „NORD/LB Lietuva“

1924 m. lietuvos žemės ūkio bankas – vienas iš seniausių bankų lietuvoje. Banko istorija siejasi su Lietuvos finansinės sistemos formavimosi pradžia. 2002 kovo mėn. užbaigtas Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimas. Banko strateginiu investuotoju, įsigijęs 76,01% akcijų paketą tapo Vokietijos bankas NORD/LB. 2003 05 02 Lietuvos žemės ūkio banko pavadinimas pakeistas į NORD/LB Lietuva.

1.3. AB bankas „Snoras“

1992 03 17 įregistruotas Šiaulių krašto bankas. 1993 12 23 įregistruotas naujas banko pavadinimas „Snoras“. 1995 12 21 bankas perregistruotas į AB banką „Snoras“.

1.4. AB PAREX BANKAS

19961024 UAB Industrijos bankas buvo įregistruotas Lietuvos banke, o 1998 07 16 reorganizuotas į AB Industrijos bakas. 2000 03 03 Latvijos bankas AS Parekss – banka įsigijo pagrindinį Industrijos banko akcinį paketą. 2000 10 05 banko pavadinimas pakeistas į AB Parex banką.

1.5. AB Šiaulių bankas

1992 vasario mėn. įregistruotas AB Šiaulių bankas. 1994 gruodį įregistruotas pirmasis banko filialas – bankas pradėjo formuoti savo tinklą, kurį šiuo metu sudaro 38 padaliniai 22 šalies miestuose.

1.6. AB Ūkio bankas

Lietuvos nepriklausomybės išvakarėse – 1989 birželį dvylikos didžiūjų Kauno įmonių atstovai įkūrė komercinį banką – Ūkio bankas. Centrinio šalies banko Ūkio bankui išduota veiklos licecija, pažymėta pirmuoju numeriu, tai liudija, kad šis bankas yra pats seniausias privatus bankas Lietuvoje. Orientacija į besikeičiančią rinką ir jos įtakojamus klientų poreikius- vienas iš banko veiklos kertinių akmenų visais gyvavimo etapais.

1.7. AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas

Tai pats jauniausias komercinis bankas Lietuvoje. Įsteigtas 2003 gegužės mėn.

2.8. AB Vilniaus bankas

Vienas iš pirmųjų komercinių bankų Lietuvoje, įkurtas 1990 03 02. 1998 kovą pasirašyta strateginio bendradarbiavimo sutartis tarp trijų Baltijos šalių bankų: strateginis investuotojas – Švedijos Eesti Uhispank, Latvijas Unibanka ir Vilniaus banko. Gruodį bankas išleido tikslinę akcijų emisiją, kurią pasirašė strateginis investuotojas – Švedijos Skandinaviska Enskilda Banken (SEB), kuris šiomis dienomis yra pagrindinis banko akcinikas, valdantis 98% akcinio kapitalo. 1999 m. Vilniaus bankas įsigijo Lietuvos privatų banką „Hermis“. Po susijungimo Vilniaus bankas tapo didžiausiu Lietuvos banku, užimantis 39.4 % bankų ruinkos (2001 m.).

2.9. UAB Sampo bankas

Sampo – tai viena seniausių finansinių grupių Skandinavijoje. Sampo bankininkystės pradininkas – 1887 m. Suomijoje pradėjęs veikti valstybinis Pašto ir Taupymo bankas. 2000 m. Suomijos draudimo kompanija „Sampo Insurance Company plc“ įsigijo 99.999% UAB Lietuvos vystymo banko akcijų, pasikeitė banko pavadinimas – tapo UAB Sampo bankas. Sampo orientuojasi ne tik į vidutines ir stambias įmones, bet ir į smulkias bendroves.

2.10. UAB Medicinos bankas

Tai universalus komercinis bankas, įkurtas 1992m. Didžiausią banko akcinio kapitalo dalį valdo Lietuvos įmonės – 57.24% viso kapitalo, 36.98% užsienio įmonės ir 5.78% privatūs asmenys. Bankas turi 11 padalinių – tai yra filialai ir klientų aptarnavimo skyriai, veikiantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kupiškyje, Šalčininkuose ir Lazdijuose.

2. Komercinių bankų tipai

Komerciniai bankai būna universalūs ir specializuoti. Universalūs
vykdo visas pagrindines banko pinigų apyvartos ir kreditavimo funkcijas. Jiems galima priskirti ir didžiuosius Lietuvos bankus: Vilniaus banką, „Hansabankas“, „NORD/LB Lietuva“.

Tačiau bankai gali specializuotis vienoje ar kitoje srityje. Taip susiformuoja specializuoti bankai. Bankai gali specializuotis pagal vieną ar kelis kriterijus.

2.1 lentelė

SPECIALIZUOTI BANKAI

Funkcinė

specializacija Šakninė

specializacija Specializacija

pagal klientus Regioninė

specializacija

2.1 pav.

Funkcinė specializacija. Investiciniai ir inovaciniai bankai sukaupia ilgalaikes lėšas. Investiciniai bankai aktyviai dalyvauja pramonės esminiuose steigiamuosiuose procesuose. Jie dažniausiai organizuoja trečiųjų asmenų vertybinių popierių pirminę ir antrinę apyvartą, būna emisijos garantais ir kredituoja fondines operacijas. Kai kuriose šalyse investiciniams bankams draudžiama priimti indėlius, jų pasyvai formuojami iš savo esminės veiklos (vertybinių popierių leidimo) ir tarpbankinių kreditų. Inovaciniai bankai daugiau orientuoti į veiklą, kuri atsiperka negreitai ir dažniausiai būna rizikinga. Tai, pavyzdžiui, naujų veiklos sričių skatinimas, naujos technologijos ir technikos įdiegimas.

Atsisikaitymų ir depozitų bankai specializuojasi tiekti trumpalaikius kreditus. Yra bankų, kurie specializuojasi vykdyti specifinius atsiskaitymus su buvusiomis Sovietų sąjungos įmonėmis.

Taupomieji bankai pritraukia smulkius indėlius. Jie dažniausiai orientuojasi į gyventojų kreditavimą – įdėjimus į gyvenamąją statybą, smulkų verslą.

Hipotekos (žemės) bankai išduoda pakolas už įkeistą nekilnojamą turtą, dažniausiai žemę.

Be funkcinės, galima ir regioninė specializacija. Dažnai tokie yra taupomieji bankai, regioniniai, kurie aptarnauja regioną. Regionus gali aptarnauti ir dižiųjų bankų regionų filialai. Šakninės specializacijos bankai orientuojasi į tam tikrą ūkio šaką ar klientų grupę. Pavyzdžiui, Vilniaus bankas daugiau dėmesio skiria prekybos įmonėms (kredituoja importo ir eksporto operacijas), Šiaulių bankas daugiau orentuojasi į smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą šalyje.

3. Banku veiklos konkurencinė aplinka

Galima skirti Lietuvos bankų tarpusavio ir išorinę konkurenciją. Išorinė konkurencija reiškiasi užsienio bankų įtaka Lietuvos bankams. Užsienio bankų tiesioginė įtaka kol kas nedidelė, tačiau jų veikla, be abejo, aktyvės.

Pasaulio bankų konkurencinę aplinką reikia analizuoti pagal tam tikroje kryptyje veikiančių bankų grupes. Įprasta bankus skirstyti pagal veiklos struktūra (universalūs ir specializuoti), geografinę veiklos sritį (lokaliniai, regioniniai, tarpregioniniai, tarptautiniai).

Lietuvos bankai dar neseniai susikūrė ir daugiausiai yra organizuoti pagal universalios veiklos principus. Galima jų klasifikavimo schema tokia:

3.1 lentelė

STAMBŪS BANKAI VIDUTINIAI BANKAI SMULKŪS BANKAI

Laikantis Lietuvos biuletenyje naudojamos klasifikacijos, apie bankų stabilumą galime spręsti iš dviejų rodiklių: akcinio kapitalo ir aktyvų dydžio. Priskyrimas stambiems, vidutiniams ir smulkiems bankams yra sąlygiškas, nes palyginus su Vakarų Europos valstybėmis Lietuvos bankai yra nedideli.

Komercinių bankų kapitalą sudaro akcininkų pinigai. Banko akcinikas yra fizinis ar juridinis asmuo ar įmonė, įstatymo nustatyta tvarka įsigiję bent vieną akciją. Banko akcininkų turi būti ne mažiau kaip 7, išskyrus tuos atvejus, kai kontrolinį paketą valdo Lietuvos vyriausybė ar užsienio bankas.

3.1 pav.

( 6 šaltis, 9 psl. )

4. Tarpbankiniai atsiskaitymai

Vykdant tarptautinius atsiskaitymus, bankas privalo turėti savo sąskaitą kuriame nors kitos šalies banke. Sąskaitoje atsispindi visos operacijos, kurias vykdo klientai, atitinkamai ir bankai korespondentai. Sąskaitos savininkas informuojamas apie sąskaitos būklę. Kiekvieną dieną, jei sąskaitoje atliekamas įrašas, yra sudaromas sąskaitos išrašas arba balansas, kuris perduodamas sąskaitos savininkui SWIFT’o sistemos pagalba. SWIFTAS – pasaulinė tarpbankinių finansinių atsiskaitymų telekomunikacijos priemonėmis organizacija. Ši sistema sukurta, kadangi buvo poreikis greitai ir saugiai persiųsti lėšas iš vienos šalies į kitą. SWIFTas apima visą pasaulį, dirba 24 h per parą.

Norint kontroliuoti įrašus, naudojamos vidinės korespondentinės sąskaitos NOSTRO ir LORO. NOSTRO – užsienio banko sąskaita pas mus. Įrašo padarymas sąskaitoje nereiškia, kad užskaitytų pinigų suma į kliento ir banko sąskaitą klientas gali naudotis.Tas pats ir su nurašyta suma. Ji taip pat yra kliento sąskaitoje.

Valiutavimas – papildomas atžymėjimas, kur nurodoma data. Debetuota suma negali naudotis nuo nurodytos datos. Kredituota suma klientas gali naudotis iš karto, kai pinigai užskaitomi į sąskaitą, bet turi mokėti iki nurodytos datos.

Komisiniai mokesčiai, kuriuos bankai korespondentai ima už paslaugas, nurodyti kainoraščiuose, kuriais bankai korespondentai apsikeičia, todėl kiekvienas bankas žino mokestį, kurį turi sumokėti už atitinkamą banko korespondento atliktą paslaugą ir kaip elgtis.

Vykdydami šią operaciją, skolina kitam bankui. Bankas, dėdamas indėlius į užsienio bankus, siekia išlaikyti likvidumą ir investuoti laikinai laisvas lėšas, kuo didesnio pelno.

Korespondentiniai ryšiai naudojami
operacijoms, susijusioms su klientų poreikiais, vykdyti. Tai gali būti:

• mokėjimo pavedimai;

• inkasinės operacijos;

• atsiskaitymai atidarant akredityvus;

• mokėjimai pagal čekius;

• garantijų suteikimas;

• ir kitos.

Tarptautinėje pinigų apyvartoje tarp bankų dauguma komercinių sandorių atliekami ne dokumentiniais mokėjimais, tačiau nepaisant to, dokumentinės operacijos yra taip pat reikšmingos, nes prekyba tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių daugiausia vyksta naudojant akredityvus ar inkaso.

Atsiskaitymai čekiais naudojami tada, kai duodantis komandą bankas ir gavėjas neturi tarpusavio sąskaitos. Taip pat čekiais atsiskaitoma, kai įsipareigojimų sureguliavimas negali būti atliekamas pavedimu. Dažniausiai kliento pavedimu bankas prisiima įvairias garantijas ir atsako už savo įsipareigojimus. Šis operacijos tipas atliekamas gan dažnai tarptautinėje apyvartoje, nes užsienio šalių firmų atsiskaitymo mokumas negali būti patikimai įvertintas. Kai bankas yra patikimas, jis prisiima klientų įsipareigojimus ir suteikia garantijas. Šis įgaliojimas gali būti sustiprintas banko gavėjo šalyje garantuojančiu užsienio banko prašymu prisiimti papildomą garantiją. Visos operacijos turi atitinkamą kainą. Komisiniai mokesčiai, kuriuos moka bankai, nurodyti banko paslaugų kainoraščiuose, kuriais bankai korespondentai apsikeičia. Todėl kiekvienas bankas žino kito mokesčius. Tam tikrame bendradarbiavimo etape korespondentiniai ryšiai pasiekia aukščiausią lygį ir įjungiamos tarpbankinės operacijos, kurios paremtos tarpusavio paslaugų suteikimu. Šiame etape vykdomos operacijos, kylančios iš pačių bankų interesų ir nesusijusios su klientų aptarnavimu:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2260 žodžiai iš 7435 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.