Komercinių bankų analizė
5 (100%) 1 vote

Komercinių bankų analizė

TURINYS

ĮVADAS 2

1. KOMERCINIŲ BANKŲ FINANSINĖS VEIKLOS VERTINIMAS 3

1.1. KOMERCINIŲ BANKŲ FINANSINĖS ATASKAITOS 3

1.2. FINANSINĖS ANALIZĖS BŪDAI 4

1.3. BANKŲ VEIKLĄ APIBŪDINANTYS NORMATYVAI IR RODIKLIAI BEI JŲ INTERPRETAVIMAS 5

2. AB SEB VILNIAUS BANKO 2003-2004 METŲ FINANSINS VEIKLOS REZULTATŲ VERTINIMAS 6

2.1. BENDROJI INFORMACIJA 6

2.2. FINANSINĖS VEIKLOS RODIKLIŲ BEI NORMATYVŲ SKAIČIAVIMAS IR VERTINIMAS 6

2.2.1. Pelningumas ir pelno paskirstymas 6

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 9

LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SARAŠAS 10

PRIEDAI 11

ĮVADAS

Norint sėkmingai vystyti bet kokį verslą, būtina nuolat analizuoti dabartinę situaciją bei prognozuoti ateitį. Finansinės veiklos nuolatinis vertinimas yra viena kertinių kiekvienos įmonės vidaus veiklų.

Darbe nagrinėjamas AB SEB Vilniaus bankas, nes komerciniai bankai yra aktyviausi finansinių rinkų dalyviai – jų paslaugomis pastaruoju metu naudojasi vis daugiau privačių asmenų bei verslo įmonių. Bankams patikima milžiniškos piniginių lėšų sumos jas vienaip ar kitaip investuojant – sudarant terminuotųjų indėlių sutartis, perkant vertybinius popierius, investuojant į fondus, vykdant įmonių pinigines operacijas per banko sąskaitas. Bankai su savo klientais susaistomi ypač tvirtais finansiniais ryšiais, kur negalimas joks neapibrėžtumas – bankai vertina savo klientų, verslo partnerių finansinę padėtį, lygiai taip pat nuolat stebima bei analizuojama ir bankų finansinė veikla.

Finansinės bankų veiklos analizė teikia gana daug išsamios informacijos, kuri gali būti panaudota įvairiems tikslams – apibendrinant reikėtų pastebėti, kad finansiniais rodikliais aprašytos informacijos svarba priklauso nuo to, kas juos naudoja. Kreditoriui svarbiausi mokumo ir finansinio stabilumo rodikliai, investuotojui – ūkinės veiklos efektyvumo ir įmonės ekonominio potencialo rodikliai.

Vienų svarbiausių bet kurios valstybės ekonominių subjektų – bankų – finansinė veikla apibūdinama daugeliu rodikliu: pelningumo, likvidumo, mokumo, išlaidų ir pajamų santykio, specialiųjų atidėjimų santykio su išduotų paskolų suma ir kitais. Pagal rodiklius galima spręsti, ką reikėtų keisti banko veikloje, ar tikslinga teikti kai kurias paslaugas. Išnagrinėjus priežastis, dėl kurių blogėja rodiklis, galima bandyti jas pašalinti. Kiekviena nuostolinga veikla mažina tiek pelną, tiek mokumą, todėl tokios veiklos reikia atsisakyti.

Darbo tikslas yra pasirinkus pagrindinius banko finansinę veiklą apibūdinančius rodiklius bei normatyvus įvertinti AB SEB Vilniaus banko 2003-2004 metų finansinės veiklos rezultatus bei pateikti išvadas ir pasiūlymus banko veiklai gerinti.

Pagrindinis darbo uždavinys – surinkti ir apibendrinti informaciją, kuria remiantis galima būtų įvertinti pasirinkto komercinio banko dabartinę veiklą, taip pat banko ateities perspektyvas.

Darbo struktūra. Pirmojoje darbo dalyje aptariami finansiniai rodikliai, kuriais remiantis įvertinama bankų finansinė veikla, pateikiama šių rodiklių interpretacija bei aprašomi veiksniai, kurie turi įtakos šiems rodikliams.

Praktinėje darbo dalyje tiriami pasirinkto komercinio banko finansinės veiklos rodikliai, vertinama, kaip bankas laikėsi Lietuvos banko nustatytų normatyvų. Taip pat pateikiamas apskaičiuotų finansinių rodiklių vertinimas, tai pat grafinė rodiklių išraiška, parodanti kitimo tendencijas per keletą pastarųjų metų.1. KOMERCINIŲ BANKŲ FINANSINĖS VEIKLOS VERTINIMAS

1.1. Komercinių bankų finansinės ataskaitos

Prieš keliolika metu Lietuvos bankininkystėje iškilusios problemos nėra unikalus reiškinys. Visame pasaulyje nuolat žlunga bankai. Garsiausios paskutiniųjų metu nesėkmės – tai Barings Bank (Anglija), Credit Lyonnais (Prancuzija), Savings and Loans Institutions (JAV) bankų problemos [2, 12 psl.].

Objektyvus stebėtojas gali įžvelgti bankų problemas prieš jiems sužlungant. Tą galima padaryti analizuojant bankų finansines ataskaitas.

Bankai, būdami finansiniais tarpininkais, padeda vykdyti lėšų mainus tarp tų, kurie turi jų perteklių (indėlininkai), ir tų, kuriems lėšų trūksta (paskolų gavėjai). Valdžios taikomi suvaržymai bei konkrečių rinkų, kuriose veikia bankai, ypatumai atsispindi finansinėse ataskaitose. Galima išskirti tris tik bankams būdingus bruožus:

1. Palyginti su kitomis institucijomis, bankai turi santykinai mažiau ilgalaikio materialiojo turto ir jų fiksuoti kaštai yra mažesni, nes bankai pirmiausiai vykdo finansinio tarpininko funkciją. Todėl bent jau teoriškai bankų veiklos rezultatai mažiau priklauso nuo veiklos apimčių pokyčių.

2. Didelė dalis bankų įsipareigojimų turi būti sumokėta kiekvienu pareikalavimu arba jų sumokėjimo terminas yra trumpas, todėl bankai privalo būti likvidūs. Kai rinkoje pakinta palūkanų normos, banko klientai atnaujina indėliu ir depozitų sutartis pagal pasikeitusias sąlygas, todėl palūkanų išlaidos kinta, ir bankai privalo itin apdairiai investuoti sukauptas lėšas [3, 403 psl.]. Dėl šios priežasties bankai dažniausiai negali pasinaudoti pelningesnėmis, tačiau mažiau likvidžiomis investavimo galimybėmis, nes privalo turėti sukaupę tam tikras grynųjų pinigų ar jiems ekvivalentiškų lėšų atsargas.

1 priede pateiktas viešai publikuotinos elektroninio formato banko balansinės
ataskaitos pavyzdys. Tai – svarbus informacijos šaltinis, kuris fiksuotu laiko momentu parodo banko turtą (grynuosius pinigus, vertybinius popierius, išduotas paskolas, materialųjį turtą ir t.t.) bei to turto finansavimo šaltinius – akcininkų lėšas ir skolintus resursus. Nustatant bankų dydį, kai kuriose šalyse vertinamas visas banko balansinis turtas (aktyvai), o kai kuriose – vadinamasis I lygio kapitalas.

Viešai publikuotinoje pelno (nuostolio) ataskaitoje (žr. 2 priedą) parodomos banko pajamos ir išlaidos, kurios pripažįstamos nebūtinai tuo pačiu laiko momentu, kada buvo gauti ar sumokėti pinigai. Todėl, norėdami sužinoti, kaip vyksta pinigų judėjimas, privalome analizuoti pinigų srautų ataskaitas (žr. 3 priedą) [2, 26 psl.]. Pinigų srautų ataskaitoje nurodomi tokie srautai:

 iš bankinės veiklos;

 dėl trumpalaikio turto sumažėjimo (padidėjimo);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 865 žodžiai iš 2867 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.