Komercinių bankų raida Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Komercinių bankų raida Lietuvoje

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

VISUOMENĖS ŪKIO KATEDRA

KOMERCINIŲ BANKŲ VEIKLOS RODIKLIŲ POKYČIAI LIETUVOJE

KURSINIS DARBAS

Darbo vadovė doc.

_____________

(parašas)

Darbo įteikimo data _____________

Registracijos Nr. ________________

Darbo įvertinimas _______________

Vilnius , 2003

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. KOMERCINIŲ BANKŲ ESMĖ IR FUNKCIJOS 4

1.1. Komercinių bankų steigimas ir valdymas 4

1.2. Komercinės bankininkystės veikla 8

1.3. Komercinių bankų veiklos reglamentavimas 10

2. KOMERCINIŲ BANKŲ RAIDA NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE 13

2.1. Bankų sektorius ankstyvuoju laikotarpiu 13

2.2. Bankų krizės 15

2.3. Bankininkystė po 1995 metų 20

3. KOMERCINIŲ BANKŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS 23

3.1. Komercinių bankų normatyvų vertinimas 23

3.2. Paskolų, indėlių ir palūkanų pokyčiai 26

3.3. Rodiklių analizė 30

IŠVADOS 33

NAUDOTA LITERATŪRA 35

ĮVADAS

Visa šiandienos ekonominė sistema pagrįsta pinigų ūkiu, kur visi kainų ir skolų sandėriai sutariami ir apmokami pinigais, kur pajamos ir turtas yra skaičiuojami pinigais. Taigi komerciniai bankai savaime atsiduria pačiame to piniginio ūkio centre. Bankininkystės istorijoje gausu skandalingų istorijų, bankrotų, sisteminių bankų griūčių, todėl visuomenė, negalėdama išsiversti be šių kredito įstaigų paslaugų, nuolat ieškojo būdų, kaip priversti bankus pateisinti jiems suteiktą pasitikėjimą ir pažaboti bankų savininkų norus rizikuoti kuo didesnės naudos vardan. Pagrindinis būdas kaip pažaboti bankus yra jų veiklos reglamentavimas. Bankų būklė nustatoma išanalizavus jų pagrindinius rodiklius.

Komercinių bankų paslaugomis naudojasi vis daugiau Lietuvos gyventojų, todėl kyla būtinybė užtikrinti skaidrią ir stabilią komercinių bankų veiklą, dėl to būtina analizuoti rodiklius, kad galima būtų ateityje nuspėti ir išvengti bankinių šokų.

Darbo tikslas yra parodyti šiuolaikinės Lietuvos komercinių bankų raidą, išanalizuoti bankrotų priežastis ir apibūdinti rodiklius, atskleisti būdingus jiems bruožus ir išanalizuoti rodiklių pokyčius.

Darbas susideda iš trijų skyrių. Pirmame skyriuje aprašomi komercinių bankų teoriniai aspektai ir jų veiklos reglamentavimas, bei teisiniai klausimai. Antrame skyriuje apžvelgiama Lietuvos bankų istorija ir analizuojamos bankų krizės, įvykusios Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų. Paskutinėje darbo dalyje pateikiama ir įvertinama bankų veiklą nusakantys rodikliai.

Darbo rezultatai parodė, kad per nepriklausomybės laikotarpį bankų sistema patyrė pakilimų ir nuopuolių, todėl nebuvo išvengta bankų krizių ir bankrotų. Analizuojant rodiklius pastebėta, kad naudojant šiuolaikinius bankų priežiūros būdus galima išvengti bankų krizių ir stabilizuoti visą šalies ekonomiką.

Darbe bus remiamasi Lietuvos banko, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis bei straipsniais, įstatymais bei nutarimais, tyrimais ir teorine medžiaga. 1. KOMERCINIŲ BANKŲ ESMĖ IR FUNKCIJOS

1.1. Komercinių bankų steigimas ir valdymas

Lietuvai perėjus prie rinkos ekonomikos, kardinaliai pasikeitė visa finansų sistema. Lietuvos finansų sistema buvo atskirta nuo Tarybų sąjungos sistemos ir teko per gana trumpą laiką sukurti sistema kuri būtu efektyvi ir galėtų funkcionuoti tais sunkiais Lietuvai ir jos žmonėms metais. Praktikai, teoretikai ir politikai priėmė sprendimą Lietuvoje įvesti dvipakopią bankų sistemą, kuri susidarytų iš centrinio banko ir privačių komercinių bankų.

Komerciniai bankai yra specifiniai ūkio subjektai, kuriuose persipina daugelio rinkos dalyvių interesai: bankų savininkų, trokštančių gauti kuo didesnį pelną iš bankų veiklos, banko kreditorių, turinčių viltį, kad jų patikėti bankui pinigai duos pakankamą naudą, bus saugiai investuoti ir grąžinti savininkui pirmu pareikalavimu ar panaudoti jo nurodymu, valstybės, suinteresuotos, kad bankai paskirstytų finansinius išteklius atsižvelgdami į rinkos svertus ir finansuodami tas ūkio šakas, kurios duoda didžiausią pelną, ir kad atsiskaitymai tarp ūkio subjektų vyktų negrynaisiais pinigais, kas įgalina valstybę efektyviau kontroliuoti mokesčių mokėjimą, eksporto bei importo operacijas, kad bankų veikla būtų patikima ir stabili, nes nuo to labai priklauso šalies politinis, socialinis ir ekonominis stabilumas. Pagaliau bankų skolininkų, suinteresuotų kuo mažesniais kaštais pasiskolinti trūkstamas lėšas savo reikmėms tenkinti, ir kitų bankų klientų, suinteresuotų, kad bankai teisingai ir operatyviai bei kuo mažesniais kaštais atliktų atsiskaitymus su jų partneriais šalies viduje ir užsienyje.

Svarbiausias komercinių bankų tikslas būti finansiniu tarpininku, bei teikti įvairių sandėrių paslaugas. Jų funkcijos yra įvairiais būdais surinkti pinigus ir paskirstyti juos paskolų verslui ar kita forma. Komerciniai bankai teikia svarbią paslaugą visiems ekonomikos sektoriams, akumuliuodami santaupas ir jas panaudodami ekonominiams ir socialiniams poreikiams tenkinti. Bankai atlieka finansinių tarpininkų funkciją, nes jie pritraukia kapitalus, gyventojų santaupas ir kitas laisvas pinigines lėšas ir teikia jas laikinai naudotis tiems ūkio subjektams bei
gyventojams, kuriems reikalingas papildomas kapitalas. Taip bankai atlieka labai svarbią ūkiui finansinių tarpininkų funkciją, pasiūlydami visuomenei piniginio kapitalo perpaskirstymo tarp ūkio šakų ir tarp teritorijų mechanizmą. Bankai gali sėkmingai veikti tik tuo atveju, jeigu jais pasitiki visuomenė. Bankai ne veltui yra vadinami kredito, t. y. pasitikėjimo įstaigomis (credo – lotyniškai tikiu), nes jų veikla yra visų pirma grindžiama iš visuomenės indėlių pavidalu pasiskolintų lėšų pagrindu. Visuomenė skolina bankams (palieka juose indėlius) pasitikėdama jais ir nereikalauja iš banko įkeisti už paskolintus pinigus banko turtą. Bankai pasiskolintas lėšas perskolina, nes banko nuosavas kapitalas yra tik rezervas tam, kad būtų galima kompensuoti nuostolius, jeigu paskolintos lėšos nesugrįžta [16, p.4]. Taigi bankai yra indėlių įstaigos arba vietos, kur asmenys ir firmos gali padėti (deponuoti) savo pinigus. Indėlių įstaigos dar skirstomos į komercinius bankus ir taupomąsias organizacijas arba taupomuosius bankus.

Istoriškai taip susiklostė, kad komercinių bankų funkcijos buvo surinkti pinigus atidarant čekines sąskaitas ir skolinti juos kaip verslo paskolas. O taupomųjų organizacijų pagrindinė funkcija buvo rinkti pinigus terminuotųjų indėlių, kuriems negalima išrašyti čekių, forma ir skolinti juos pirmiausia gyventojams, dažniausiai už užstatą. Vėliau skirtumas tarp komercinių bankų ir taupomųjų organizacijų arba taupomųjų bankų sumažėjo, nes komerciniai bankai taip pat ėmėsi priiminėti terminuotuosius indėlius ir teikti paskolas namų ūkiui, o taupomieji bankai vis daugiau paskolų teikia verslui, be to, priima ir čekinius indėlius.

Kadangi bankai patiria daugybę įvairiausių rizikų, šalies komercinių bankų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas, kuris buvo priimtas 1994 m. gruodžio 21 d., šis įstatymas yra papildytas 22 kartus. Jo tikslas – reglamentuoti komercinių bankų veiklą, kad bankų sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi. Šiame įstatyme rašoma, kad bankas – tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla, atlikdama visas ar dalį šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų operacijų.

25 straipsnis. Bankas turi teisę atlikti šias operacijas [5, p.11]:

1) priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti;

2) duoti ir imti paskolas;

3) išduoti piniginius laidavimus, garantijas ir kitus laidavimo įsipareigojimus;

4) išleisti mokėjimo dokumentus (čekius, akredityvus, vekselius ir kt.) ir atlikti jais operacijas;

5) atlikti operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.);

6) atlikti operacijas užsienio valiuta;

7) pirkti ir parduoti tauriuosius metalus;

8) išleisti ir tvarkyti kreditines pinigines priemones;

9) priimti saugoti iš klientų vertybes ir nuomoti klientams banko saugykloje seifų kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;

10) teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais;

11) atlikti kitas Lietuvos banko teisės aktuose nustatytas operacijas.

Šio įstatymo 2 straipsnyje pateikiami ir kiti šiame teisės akte naudojami terminai.

Komerciniai bankai – tai pagrindinė dviejų pakopų bankinės sistemos sudedamoji dalis. Kita šios sistemos dalis yra centrinis bankas. Centrinio banko pagrindinis tikslas yra siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo centrinis bankas yra nepriklausomas nuo šalies vyriausybės, bei kitų valstybės įstaigų. Pagrindinės centrinio banko funkcijos, kurių neturi komerciniai bankai, tuo jie ir skiriasi nuo centrinio banko:

– vykdo valstybės pinigų emisiją;

– formuoja ir vykdo pinigų politiką;

– nustato šalies valiutos kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų valiutos kursą;

– valdo, naudoja valstybės banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;

– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;

– išduoda bei atšaukia licencijas valstybės kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;

– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;

– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro valstybės mokėjimų balansą.

Komercinius bankus galima suskirstyti į du pagrindinius tipus: universalūs ir specializuoti bankai [5,p.1].

Universalūs bankai atlieka visas arba beveik visas bankines operacijas, t.y. suteikia trumpalaikius ir ilgalaikius kreditus, priima visų rūšių indėlius, atlieka operacijas su vertybiniais popieriais, konsultuoja savo klientus ir t.t. Šiandien universalūs komerciniai bankai yra didžiausi iš visų bankų tipų. Jų daugiausiai yra ir tarp geriausių pasaulio bankų. Galima teigti, kad per paskutinius 20 metų komerciniai bankai plėtėsi universalizacijos kryptimi.

Specializuotieji bankai, priešingai
bankams, specializuojasi vienoje ar keliose bankinės veiklos srityse (pvz. Lietuvoje – Lietuvos taupomasis arba po privatizavimo „Hansa – LTB“, Lietuvos žemės ūkio, Medicinos bankai). Tačiau, nepaisant bankų pavadinimų, Lietuvoje ir užsienyje vis daugiau bankų stengiasi tapti universaliais, plėtoti savo funkcijas ir paslaugas, norėdami kuo geriau atsižvelgti į savo esamų bei potencialių klientų poreikius bei gauti kuo didesnį pelną.

Specializuoti bankai dar skirstomi į:

– investicinius bankus,

– hipotekos bankus,

– taupomuosius bankus,

– šakinius bankus,

– vartojimo kreditų bankus ir kt.

Lietuvoje banko steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, bei užsienio bankai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka sudarę steigimo sutartį. Šioje sutartyje nustatomos steigėjų teisės ir pareigos steigiant banką bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Banko steigėjų negali būti mažiau kaip 7. Kiekvienas banko steigėjas turi būti ir jo akcininkas, steigimo metu įsigijęs ne mažiau kaip 2 procentus banko akcinio kapitalo. Lietuvoje bankas gali būti steigiamas uždaruoju ar atviruoju būdu. Banko steigėjai, įregistravę banko statutą (įstatus) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, išleidę akcijas ir sukaupę pagrindinį kapitalą, kreipiasi į Lietuvos banką su paraiška banko licencijai gauti. Banko steigimo metu banko išleistos akcijos negali būti platinamos viešai, neatsižvelgiant į banko steigimo būdą, kol bankas neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka [5, p.4].

Veikiančiai akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei, ketinančiai verstis banko veikla, taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos reorganizavimo pertvarkant bendrovę nuostatos. Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus nutarimą verstis banko veikla, ši bendrovė gali kreiptis į Lietuvos banką banko licencijai gauti.

Bankas įgyja teisę pradėti veiklą, gavęs Lietuvos banko licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka. Bankų statutų (įstatų), jų filialų (skyrių) ir atstovybių nuostatų bei užsienio bankų filialų (skyrių) ir atstovybių nuostatų pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą. Gavęs Lietuvos banko licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, bankas įgyja teisę pradėti veiklą. Banko statuto (įstatų) pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą [7, p.10].

Lietuvos banko valdyba nagrinėja paraišką ir išduoda banko licenciją tik tuo atveju, kai pateikti dokumentai ir turima informacija patvirtina, kad steigiamo banko [13]:

1) statutas (įstatai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

2) statute (įstatuose) nurodytas pagrindinis kapitalas yra apmokėtas;

3) steigimo metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

4) turi kvalifikuotus, nepriekaištingos reputacijos bei turinčius darbo bankuose patirties banko vadovus (valdybos narius, administracijos vadovus);

5) steigėjų ir akcininkų finansinė būklė gera ir stabili, reputacija nepriekaištinga, o turto ir lėšų, panaudotų steigiamo banko akcijoms įsigyti, kilmė legali;

6) turimos ar nuomojamos patalpos ir įranga pagal Lietuvos banko teisės aktų reikalavimus yra tinkamos banko operacijoms vykdyti;

7) steigėjai yra sumokėję valstybės rinkliavą.

Banko licencija išduodama neribotam laikui ir negali būti perduodama. Banko valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, banko taryba, banko valdyba ir administracijos vadovas. Visuotinis banko akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis banko valdymo organas. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi jo akcininkai, neatsižvelgiant į jų turimų akcijų klasę, rūšį ir skaičių. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime patariamojo balso teise gali banko valdybos nariai ir administracijos darbuotojai, nors ir nėra akcininkai [5, p. 7,8].

1.2. Komercinės bankininkystės veikla

Komercinės bankininkystės veikla yra labai plati. Komerciniai bankai tai daugelio funkcijų įstaigos, veikiančios įvairiuose skolinamojo kapitalo rinkos sektoriuose. Stambūs komerciniai bankai teikia klientams platų finansinio aptarnavimo paslaugų spektrą, įskaitant kreditų teikimą, indėlių priėmimą, atsiskaitymus ir kt.

Lietuvos komercinė bankininkystė plėtojama universalia kryptimi, nes šalies bankai neapsiriboja vien komerciniu skolinimu. Žinoma, tai nereiškia, kad tarp šalies bankų nėra tam tikros veiklos specializacijos įvairiuose ekonomikos sektoriuose ar net geografiniu arba teritoriniu požiūriu. Pastaraisiais metais gerokai išsiplėtė finansinių paslaugų skaičius. Bankai pradėjo teikti vartojamąsias, būstui įsigyti ir kitas paskolas, padaugėjo elektroninės bankininkystės paslaugų vartotojų, pagerėjo šių paslaugų kokybė (žr. l lentelę). Bankai per savo kontroliuojamas įmones taip pat išplėtė išperkamosios nuomos ir draudimo paslaugų apimtis.

1 lent. Elektroninės bankininkystės

rodikliai

Šaltinis: [3, 15 p.]

Taigi šalies bankų veikla nuolat plečiasi ir įvairėja, todėl jie susiduria su vis naujomis rizikos rūšimis. Tokiomis sąlygomis pirmaeilis uždavinys yra nustatyti ir valdyti tas rizikos rūšis, kurios turės įtakos bankų veiklai pradėjus teikti vienokias ar kitokias paslaugas.

Šia prasme nemažas vaidmuo tenka ir Lietuvos bankui, kaip kredito įstaigų priežiūros institucijai. Laiku nustatyti bankų veiklos riziką, ją suvokti ir įvertinti yra svarbiausias komercinių bankų, o kartu ir juos prižiūrinčios institucijos uždavinys. Kredito įstaigų priežiūros institucija turi siekti, kad bankas neprisiimtų neapskaičiuotos rizikos, kuri gali turėti įtakos ne tik jo, bet ir visos bankų sistemos stabilumui. Lietuvos bankų priežiūros pagrindas – Bazelio komiteto Pagrindiniai efektyvios bankų priežiūros principai [19], kurių taikymui Lietuvoje pritarė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Paskutiniaisiais metais Bazelio komitetas vis daugiau dėmesio skiria naujoms rizikos rūšims, su kuriomis susiduria bankai savo veikloje, t. y. operacinei (įskaitant informacinių technologijų), elektroninės bankininkystės, jautrumo rinkos ir kitokiai rizikai. Be to, rekomenduojama stiprinti rinkos discipliną ir didinti bankų veiklos skaidrumą. Lietuvos bankas, suvokdamas naujų reiškinių svarbą, stengiasi neatsilikti nuo tarptautinių reikalavimų ir garantuoti, kad šios rizikos rūšys būtų valdomos ir šalies komerciniuose bankuose. Tuo tikslu paskutiniaisiais metais priimta nemažai teisės aktų, reglamentuojančių bankų veiklos rizikos valdymą, o kartu ir sudarančių sąlygas prevencinei bankų priežiūrai įgyvendinti.

Atsižvelgdama į didėjantį bankinių produktų ir paslaugų teikimo, naudojant elektroninio ryšio priemones, mastą, praėjusiais metais Lietuvos banko valdyba įpareigojo komercinius bankus įvertinti teikiamų elektroninės bankininkystės paslaugų apimtį ir jų įtaką bankų veiklos politikai, taip pat garantuoti, kad būtų sukurta tinkama šios naujos veiklos rizikos stebėjimo ir valdymo sistema.

Didėjant bankų veiklos mastui, tobulėja ir jų informacinės sistemos, kurios leidžia kiekvieną dieną atlikti daugybę įvairių operacijų. Toks bankų veiklos dinamiškumas yra prielaida kiekvieną dieną prisiimti riziką ir ją vertinti, nes nesėkmės atveju neįvertinta rizika gali būti priežastis bankų veiklos nuostoliams susidaryti, o dar blogiau – gali net sukelti grėsmę šios veiklos tęstinumui. Tuo tikslu buvo nustatyti griežtesni reikalavimai banko veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo periodiškumui [14, p. 9]. Komerciniai bankai privalo užtikrinti, kad visi penki šiuo metu nustatyti banko veiklos riziką ribojantys normatyvai (kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atvirosios pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvas) būtų vykdomi ne tik ataskaitinėmis datomis, bet ir kiekvieną dieną.

Pastaraisiais metais komerciniai bankai užsiima ne tik tradicine kreditavimo veikla, bet vis plačiau pradeda naudoti ir kitas rinkos priemones. Plečiasi bankų prekybos portfeliai, bankai vis dažniau atlieka operacijas su vertybiniais popieriais, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2620 žodžiai iš 8700 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.