Kompiuteriniai tinklai2
5 (100%) 1 vote

Kompiuteriniai tinklai2

Klaipėdos socialinių mokslų kolegija

Vytautas Mažeika 1PK

Kompiuteriniai tinklai

2004-05-12

Turinys

Kompiuteriniai tinklai 1

Peer-to-peer, vienodo rango tinklai 4

Server based, serveriniai tinklai 4

Kombinuoti tinklai 5

Linijinė (šinos) tipologija 6

Žvaigždės tipologija 7

Žiedinė tipologija 7

Topologijos parinkimas 8

Bevielė terpė, tinklų tipai 9

Vietiniai tinklai 9

Išplėstiniai vietiniai tinklai 10

Mobilūs tinklai 10

Slaptažodžiai 10

Individualių vartotojų teisės 11

Loginės duomenų struktūros 11

Vidinė failų struktūra 11

Failų vardai, katalogai 12

Loginė disko struktūra 12

Vardų plėtiniai 13

Kelias 13



Kompiuteriniai tinklai

Vartotojui, dirbančiam personaliniu kompiuteriu autonominėje aplinkoje su daugeliu dokumentų, nepatogu keistis informacija su kolegomis – tenka daug ką spausdinti arba kopijuoti informaciją į įvairiausias laikmenas. Sujungus bent du kompiuterius taip, kad jie tarpusavyje galėtų keistis informacija, gauname kompiuterių tinklą.

Iki kompiuterių tinklų atsiradimo informacija buvo keičiamasi įvairių laikmenų pagalba. Pavyzdžiui, duomenys būdavo įrašomi į diskelius, pastarieji nešami kitam vartotojui, kuris įkeldavo įrašytus duomenis į savo kompiuterį. Vadinasi, neturint tinklo, yra tik vienas kelias – persėsti prie to kompiuterio, prie kurio prijungtas reikalingas periferinis įtaisas arba kiekvienam vartotojui nusipirkti visą įvedimo ir išvedimo įrangos komplektą.

Pirmieji bandymai sukurti kompiuterių tinklą buvo kuklūs: jungė keliolika įstaigos PC ir vieną kitą spausdintuvą. Tinklo dydį ribojo tuometinė technologija, įskaitant kompiuterių skaičių (iki 30-ties) ir ryšio linijų ilgį (iki 185 m.). Dažniausiai tai būdavo vienos organizacijos kompiuteriai, išsidėstę viename pastate. Mažoms firmoms panaši kompiuterinių tinklų konfigūracija naudojama ir šiomis dienomis. Tokie tinklai vadinami vietiniai arba lokalūs kompiuterių tinklai (LAN, Local Area Network).

Stambių organizacijų, kurių raštinės išdėstytos didelėje teritorijoje, taip pat valstybiniams poreikiams tenkinti vietiniai kompiuterių tinklai sujungiami į stambesnes sistemas, naudojant tam tikras komunikacijų priemones. Tai didieji kompiuterių tinklai (WAN, Wide Area Network). Peraugę miestų ribas ir valstybių sienas bei kontinentus, didieji tinklai tampa pasauliniais arba globaliaisiais kompiuterių tinklais (GAN, Global Area Network). Literatūroje WAN ir GAN sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai.

Tarpinę padėtį užima miestą ar fizinį regioną apimantys vietinių kompiuterių tinklų junginiai, naudojantys pasaulinių tinklų technologijas, vadinamieji municipaliniai kompiuterių tinklai (MAN, Metropolitan Area Network).

Visi kompiuterių tinklai turi bendrų komponentų su analogiškomis funkcijomis ir charakteristikomis:

• serveriai (servers) – kompiuteriai, kurių resursai yra prieinami tinklo vartotojams;

• klientai (clients) – kompiuteriai, kurie naudojasi tinklo resursais;

• ryšio terpė (media) – kompiuterių sujungimo būdas;

• resursai (resources) – spausdintuvai, duomenys, programos, CD-ROM bibliotekos ir t.t.

Nežiūrint panašumo, kompiuterių tinklai skirstomi į du tipus:

• vienodo rango (peer-to-peer), vienareikšmius;

• serverinius (server based).

Pagal naudojimo paskirtį kompiuterių tinklas gali būti:

uždarasis (private network), aptarnaujantis konkrečios organizacijos informacinius mainus.

viešasis (public network), už nustatytą mokestį teikianti savo abonentams įvairias informacinių komunikacijų paslaugas, tarp jų ir telefoninį, kompiuterinį bei videoryšį.

tarptautinis (international network), palaikantis vartotojų tarpkontinentinius ryšius povandeniniais kabeliais ir palydovinio ryšio sistemomis.Peer-to-peer, vienodo rango tinklai

Vienodo rango tinkle visi kompiuteriai turi vienodas teises. Čia nėra skirtinio (dedicated) serverio bei nėra hierarchijos tarp visų kompiuterių. Kiekvienas kompiuteris veikia ir kaip klientas, ir kaip serveris. Kitaip tariant, vienodo rango tinkle nėra atskiro kompiuterio, atsakingo už viso ar dalies tinklo funkcionavimą. Vartotojai sprendžia patys, kokius savo kompiuterio resursus (katalogus, spausdintuvus, faks-modemus) leisti naudoti kitiems tinklo kaimynams. Vienodo rango tinkle dažniausiai jungiama iki 10 kompiuterių. Iš čia kildinamas kitas tinklo pavadinimas – darbo grupė (workgroup), t.y. nedidelis darbo kolektyvas. Vienodo rango tinklas yra nebrangus įrengti, kadangi čia nereikalingas galingas serveris ir kiti privalomi antrojo tipo tinklo komponentai. Vienodo rango tinklo palaikymas yra įtrauktas į tokias operacines sistemas, kaip Windows NT Workstation, Windows 95/98/2000, Windows for Workgroups. Šioms OS nereikia pirkti papildomos programinės įrangos, norint organizuoti vienodo rango kompiuterinį tinklą. Tačiau kompiuterių vartotojai turi būti pakankamai kvalifikuoti, kadangi jiems reikės mokėti ne tik naudoti reikalingas taikomąsias programas, bet ir administruoti (administer) savo kompiuterį. Vienodo rango tinkle reikalavimai programinės įrangos našumui ir saugumui žemesni nei skirtinio serverio programinei įrangai. Tinklo apsauga čia suprantama, kaip tinklo resursų slaptažodžiai, pavyzdžiui, katalogų naudojimui.
Centralizuotai valdyti vienodo rango tinklo saugumą labai sunku, nes bendri resursai gali būti išdalinti visuose kompiuteriuose, o resursų apsaugos klausimus kiekvienas vartotojas išsprendęs savaip.

Projektuojant vienodo rango tinklą, būdingi tokie standartiniai sprendimai ir pasirinkimo (įvertinimo) kriterijai:

• vartotojai patys administruoja savo kompiuterius ir rūpinasi informacijos saugumu, tame tarpe:

 vartotojų teisių ir privilegijų valdymu,

 užtikrina priėjimą prie savo resursų,

 užsiima duomenų ir programų priežiūra,

 rūpinasi programinės įrangos atnaujinimu ir įdiegimu;

• kompiuterių sujungimui nereikia sudėtingos kabelinės sistemos;

• tinklas jungia iki 10-ties vartotojų

• visi vartotojai išsidėstę kompaktiška grupe;

• duomenų saugumo klausimai nekritiški;

• ateityje nenumatoma didelė firmos, tuo pačiu ir kompiuterių tinklo, plėtra

Vienodo rango tinkle kiekvienas kompiuteris didžiąją dalį skaičiavimo resursų privalo pasilikti sau. Likusieji galingumai suteikiami tinklo kaimynams ir savų resursų priėjimo palaikymui

Server based, serveriniai tinklai

Kai vartotojų skaičius vienodo rango tinkle viršija 10, tokio tipo tinklas jau gali nebesusidoroti su jam keliamais tikslais. Todėl dauguma tinklų turi kitą konfigūraciją – veikia su skirtiniu serveriu. Serveris vadinamas skirtiniu todėl, kad jis yra optimizuotas sparčiam tinklo klientų užklausų vykdymui bei turi pagerintą failų ir katalogų saugumą, tačiau negali būti naudojamas kaip klientas ar darbo stotis. Kadangi serveriniai tinklai tapo pramoniniu standartu.

Plėtojant tinklus ir didėjant apkrovoms, būtina didinti serverių skaičių. Užduočių paskirstymas keliems serveriams garantuoja efektyviausią kiekvieno uždavinio sprendimą. Šiuolaikinių uždavinių įvairovė ir aukšti kokybiniai standartai dideliuose tinkluose reikalauja, kad serveriai būtų specializuoti (specialized). Pavyzdžiui, Windows NT tinkle gali dirbti tokie serveriai:

• programų serveriai, vykdantys taikomąsias kliento – serverio programas ar jų dalis, taip pat saugantys didelius duomenų masyvus tam tikru struktūrizuotu pavidalu. Nuo failų serverio pastarieji skiriasi tuo, kad į kliento kompiuterį persiunčiami tiktai užklausos rezultatai, o ne visas failas ar duomenys;

• pašto serveriai, valdo žinučių siuntinėjimą tarp tinklo vartotojų

• faksų serveriai, valdo faksimilinių pranešimų srautus per faks-modemus;

• ryšių (komunikaciniai) serveriai, valdo duomenų srautus ir korespondenciją tarp skirtingų tinklų bei tolimų vartotojų

• katalogų serveriai. Tai serveriai, kurie saugo informaciją apie tinklo struktūrą, logines grupes (domenus) su skirtingomis tinklo resursų naudojimo teisėmis.

Kombinuoti tinklai

Tinklai, kuriuose suderintos geriausios vienodo rango ir serverinių tinklų ypatybės, vadinami kombinuotais tinklais. Tais atvejais serverių OS, pavyzdžiui, Microsoft Windows NT Server 4.0 arba Novell Netware, atsako už bendrą programų ir duomenų naudojimą, o Microsoft Windows NT Workstation arba Windows 98, esant reikalui – už bendrą kaupiklių naudojimą. Kombinuoti tinklai (2 pav.) labai paplitę, tačiau jų projektavimas, realizavimas ir administravimas reikalauja daugiau žinių ir įgūdžių.2 pav. Kombinuoto tinklo sandara

Dideliuose tinkluose įdiegti ir suderinti skirtingų tipų serverius taip pat nėra paprasta. Plėtojant tinklą ir keičiant serverių konfigūraciją bei specializaciją, gali atsirasti įvairiausių keblumų, todėl būtina numatyti visus įmanomus nesklandumus. Serveris ir tinklinė operacinė sistema (NOS – Network Operating System) veikia kaip nedaloma visuma. Viena iš tokių NOS yra Microsoft Windows NT Server 4.0. Sistemos galimybės aprašytos 1 lentelėje:

Kategorija Savybės

Simetriškas daugiaprocesorinis darbas (SMP) Sisteminiai ir taikomieji uždaviniai paskirstomi visiems procesoriams

Daugiaplatformis darbas Intel Pentiumâ visi modeliai, MIPSâ, R4x00â, Digital Alpha, Power PCÔ

Katalogo arba failo ilgis 255 simbolių

Failo dydis 16 EB*

Kaupiklio talpa 16 EB

* – 1 EB (eksabaitas) ~ 109 GB

Windows NT Serverio resursų administravimas yra centralizuotas. Pavyzdžiui, katalogų paskirstymas paprastai atliekamas komanda net share arba Windows NT Explorer bei My Computer meniu komanda Sharing… Kaip taisyklė, serverinis tinklas pasirenkamas, atsižvelgiant į duomenų saugumą ir galimybę formuoti vieningą saugumo politiką (security policy). Tai, pavyzdžiui, rezervinis duomenų kopijavimas (backup) viename ar keliuose serveriuose; perteklinių sistemų suorganizavimas, kai bet kuriame serveryje informacija dubliuojama realaus laiko režime ir vienai kopijai susigadinus, galima naudotis kita.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1289 žodžiai iš 4102 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.