Kompiuteriniai virusai3
5 (100%) 1 vote

Kompiuteriniai virusai3



Virusų apibrėžimas.

Virusų keliamas pavojus.

Virusų plitimo keliai.

Kompiuterio apsauga nuo virusų.

Virusų kūrėjai.

Virusų rūšys.

Žinomiausi virusai ir jų veikimas.

Toks jau tas mūsų pasaulis, kad šalia gero visada yra bloga. Tad nenuostabu, jog sukūrus kompiuterį ir jam tinkamas naudingas programas, palengvinančias žmogaus darbą, atsirado kažkas, kas trukdo kompiuterio (tuo pačiu ir žmogaus) darbui, griauna tai, kas yra sukurta gero. Atsirado VIRUSAS. Moksliškai kalbant, kompiuterinis virusas tai žmogaus sukurta programa, kuri:

– plinta pati save perkopijuodama (dėl to ir vadinama virusu);

dažniausiai sukuria į save panašią arba lygiai tokią pačią kopiją;

savo kopiją prilipdo prie „šeimininko“, kad, kreipiantis į „šeimininką“, ji galėtų veikti. Šeimininku gali būti failas, atmintis (laikinai), pakrovimo sektorius;

– visaip kenkia vartotojo programoms – nuo darbo trukdymo iki visiško duomenų sunaikinimo.

Maža to, kad virusai egzistuoja, jie gali plisti įvairiais būdais ir kelia didelį pavojų. Tuo labiau, kad virusus kuria ne vien tik mokinukai, pramokę programavimą ir norintys pažaisti.Turbūt pirmiausia reikai išsiaiškinti, ką blogo daro virusai. Pagrindiniai virusų tikslai yra maskuotis ir daugintis, bet nereikia pamiršti, kad viruso paskirtis – kenkti. Dažniausiai sutinkami virusai bando kenkti, sukeldami komiškas ar vartotojo darbą apsukinančias situacijas. Kai kurie virusai gadina informaciją, programinę, o kartais ir techninę įrangą. Kartais virusų sukeliama žala susijusi su jų dauginimosi funkcijomis, kai didelis aktyvių viruso modulių skaičius išeikvoja kompiuterio darbinę atmintį ar dėl intensyvaus dauginimosi perkraunami kompiuteriniai tinklai.

Virusų poveikis darbui:

Poveikis Poveikio dydis, procentais

Darbo efektyvumo sumažėjimas 70

Pažeisti failai 66

Negalima dirbti su PK 50

Nėra priėjimo prie duomenų 49

Sutrikimai dirbant su failais 44

Prarasti duomenys 40

Pranešimai ekrane, mirguliavimas 33

Vartotojo konfidencialumo pažeidimas 22

Sutrikimai išsaugant duomenis 30

Nestabilus programų darbas 14

Sutrikimai spausdinant 9

Savaime suprantama, kad iš niekur virusai atsirasti ir plisti negali. Juos kažkas sukuria. Tyrinėtojams pavyko apklausti kelias dešimtis virusų autorių (arba tokiais apsimetusių). Jie suskirstyti į tris grupes:

1. 13-17 metų amžiaus paaugliai. Pagrindiniai šios kategorijos atstovo bruožai: gyvena labiau nei vidutiniškai pasirurincioje 3 vaikų šeimoje, nesidomi sportu. Turi ryškų neigiamą nusistatymą prieš rasizmą. Jis mano, kad jo draugai nesilaiko jokių moralės normų. Nemėgsta ir nežaidžia kompiuterinių žaidimų. Hedonistinė nuostata. Tai, ką jis daro, yra gera ir teisėta, tač3. iau tebegerbia tėvus ir valdžios institucijas.

4. 18-24 metų amžiaus studentai. Tipinis grupės atstovas: turi seserį, griežti tėvai, mėgsta kovinius žaidimus ir kurį laiką užsiminėjo rytų kovos sportu, geri ir atviriai santykiai su draugais ir merginomis. Žavisi ne tik tuo, kad dauguma virusų parašyti labai profesionaliai, bet ir tuo, kad jie „nieko negadina“. Mano, kad piratinių programų nereikėtų naudoti, tač5. iau nevengia jų. Legaliai perka programas, jei tai išgali.

Studijuoja Kantą, Milą, Aristotelį ir kitų garsių filosofų veikalus. Žavisi teiginiu, kad kiekvienas turi stengtis įgyti kuo daugiau laisvės, nepažeisdamas kitų asmenų teisių. Virusų studijos jam yra tiesos paieškos.

6. Suaugę profesionalai. Dažnaiusiai tai vienišas vyras, kilęs iš 4 vaikų šeimos, gyvenantis su sugyventine. Baigęs aukštąjį mokslą, turi vidutines pajamas. Dauguma jo draugų yra moterys. Santykiai su draugais kaip atsitiktiniai. Mano, kad jo draugai ne per daugiausia rūpinasi morale. 4-5 valandas per savaitę pražaidžia komputerinius žaidimus.

Teigia, kad nenaudoja nelegalios programinės įrangos. Virusų rašymas jam betikslė treniruotė, tiesiog šiaip sau. Pripažįsta įstatymo pirmenybę prieš asmenį. Mano, kad ateityje virusų nerašys, nes iš tikrųjų nemėgsta programuoti. To išmoko tik norėdamas gauti gerai apmokamą darbą, – tačiau tai jam nepavyko.

Prie šio sąrašo dar reikėtų prijungti virusų tyrinėtojus, kurie kuria virusus specialiose laboratorijose moksliniams tikslams ir tuos, kurie kuria virusų konstruktorius (programas, kuriomis kuriami virusai) ir polimorfų konstruktorius.

Virusai, kaip jau minėjau, plinta įvairiais būdais. Juos žinant galima apsaugoti kompiuterį nuo virusų. Dažniausiai virusais užsikrečiama per elektroninio pašto žinutes, iš Interneto parsisiunčiant infekuotas bylas arba naudojant infekuotus diskelius ar kompaktinius diskus. Iš to seka išvada, kad nereikia skaityti laiškų, jei nesi tikras, kad jie nuo pažįstamo ar patikimo žmogaus. Iš Internet’o failus taipogi reikai siųstis atsargiai. Ir nenaudoti įtartinų diskelių ir kompaktinių diskų.

Pagrindiniai užkrėtimo šaltiniai:

Iš kur kilęs virusas 1998 1999 2000

El.laiško priedai 32% 56% 87%

Diskeliai (iš namų) 36% 25% 4%

Neaišku 5% 7% 2%

Diskeliai (kiti) 21% 9% 2%

Internetas 9% 11% 1%

Vidinis tinklas 3% 2% 1%

Platinami CD 2% 0% 1%

Demonstraciniai diskeliai 4% 2% <1%

Naršymas po WWW 2% 3% 0%

Patys virusai taip

pat yra klasifikuojami:

Makrovirusai – tai virusų rūšis, kuri pažeidžia dokumentus, sukurtus su taikomosiomis programomis, turinčiomis priemones vykdyti makrokomandas. Dokumentas užkrečiamas jį atidarant programos lange, jei nėra uždraustas makrokomadų vykdymas.

Jis „prisikabina“ prie Microsoft Word ar Exel programų šablonų taip, kad visi naujai sukurti dokumentai jau turėtų savyje viruso kodą ir virusas, startavęs kitame kompiuteryje atidarant dokumentą, galėtų atlikti šabloninių failų paiešką ir infekavimą. Dažniausiai makrokomandų virusai užkrečia populiaraus redaktoriaus Word failus, tačiau jau yra pastebėti ir Excel duomenų failų (.xls) virusai. Šio tipo virusai labai lengvai plinta, nes nepriklauso nuo kompiuteryje veikiančios operacinės sistemos ir „šeimininkais“ naudoja dažniausiai diskeliais pernešamus failus (.doc, .dot). Šių virusų žalos arealas beveik visada nesiekia naudojamos programos ribų. Apsisaugoti galima tik Microsoft Word ar Excel programoje uždraudus automatinį makrokomandų vykdymą.

Labiausiai žinomas tokio viruso pavyzdys – 1999 metais sukurtas “Melissa” virusas. Šis virusas į kompiuterį patenka kaip byla, prisegta prie laiško. Vartotojui pabandžius atversti bylą, virusas išsiunčia savo kopiją pirmaisiais penkiasdešimčia adresų, rastų “Outlook” programos adresų knygelėje. “Melissa” taip pat užkrėsdavo pagrindinį “Microsoft Word” programos dokumentų šabloną, taigi nuo tada naujas dokumentas užkrečiamas ir išsiunčiamas pirmiesiems penkiasdešimčiai adresatų. Virusas pradėjo plisti penktadienį, o pirmadienį jau buvo užkrėtęs 250 tūkst. kompiuterių. Nors šis virusas trikdė normalų darbą, duomenų ir kompiuterių negadino.

Keli “Word Macro” virusai”:

“Wazzu” – sunkiai atspėjamas poveikis, jis veikia atstiktinių variantų parinkimo principu. Virusą sudaro tik viena makrokomanda – “AutoOpen”. Ji aktyvuojama, kai užkrėstas dokumentas atverčiamas “Word” redagavimo terpėje. Tuomet virusas “įsitaiso” darbinėje šablonų byloje, dažniausiai “normal.dot”. Kitus “Microsoft Word” dokumentus “wazzu” užkrerčia juos atverčiant – nukopijuodamas į dokumentą makrokomandą “AutoOpen”. Kadangi “MS Word” dokumentuose negali būti makrokomandų, tai užkrėsta byla tampa šablonų byla (template). Dažniausi šio viruso pokštai – žodžių įterpimas. Kenkimo procesas: parenkamas atstiktinis skaičius iš intervalo nuo 0 iki 1. Jei ksaičius mažesnis negu 0,2 (20% tikimybė), virusas perkelia vieną dokumento žodį iš vienos vietos į kitą, tai kartojama tris kartus. Po to vėl renkamas skaičius iš to paties intervalo, jei skaičius didesnis už 0,25, į tekstą įterpiamas žodis “Wazzu’.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1124 žodžiai iš 3324 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.