Kompiuteriniai virusai7
5 (100%) 1 vote

Kompiuteriniai virusai7

Kompiuteriniai virusai

Virusais yra vadinamos specialios kompiuterio darbui kenkiančios programos. Tai nedidelės apimties programos, kurios gali “prisikabinti” prie kitų programų (t.y. užkrėsti jas), o taip pat atlikti įvairius, nepageidaujamus veiksmus. Kompiuterių virusų atsiradimas yra siejamas su programuotojų išrastu žaidimu “Core wor” (karas atmintyje), kurio metu kompiuterio atmintyje “kaunasi” ir stengiasi užimti kuo daugiau vietos dvi programos. Jos taip pat bando aptikti bei išrinkti priešininko programą. Kaip ir kitose žinių srityse, čia sukauptas patyrimas buvo panaudotas ne tik geriems, bet ir blogiems tikslams. Atsirado mėgėjų nevykusiai pajuokauti, atkeršyti ir neteisėtai nukopijuoti programas arba tiesiog pademonstruoti, ką jie gali. Toks piktybinis kompiuterinių virusų platinimas padaro daug žalos, nes personaliniai kompiuteriai turi labai silpnas apsaugos nuo jų priemones.

Pirmas masinis kompiuterinių virusų antplūdis buvo 1987m., kai vien tik JAV buvo užkrėsta virš 18 tūkstančių kompiuterių. Dabar yra tūkstančiai įvairių tipų virusų. Tai mažos programėlės, kurios sugeba “prilipti” prie kitų programų arba tarnybinių disko zonų, sugeba gaminti savo kopijas ir trukdo normaliam kompiuterio darbui. Jos dažniausiai plinta su nelegaliomis įvairių programų kopijomis.

Daugumos virusų poveikis kompiuterio darbui gali būti skaidomas į du periodus: pasyvus ir aktyvus. Pasyvaus periodo metu virusinė programa kompiuterio darbui beveik nekliudo, ji tiktai stengiasi sukurti kompiuterio išorinėje atmintyje kuo daugiau savo kopijų. Aktyvaus periodo metu yra vykdomi įvairūs kompiuterio darbui trukdantys veiksmai: grojamos muzikinės melodijos, lėtinamas kompiuterio datbas, formuojami ekrane įvairūs pranešimai, gadinamas ekrano vaizdas, ištrinama diskuose saugoma informacija, nutraukiamas opracinės sistemos darbas. Kovojant su virusais, reikia žinoti, kad ne visos bylos gali platinti virusus. Tai gali daryti tik vykdomos bylos. Jei užkrėstoms byloms yrs taikomos tik duomenims skirtos operacijos (kopijavimas, spauzdinimas, skleidimas), kompiuteris neužsikrėčia.

Jeigu laik nesiimama priemonių kovai su virusais, tai pasekmės, pažeidus kompiuterį virusu, gali būti labai skaudžios.

Tam, kad programa – virusas būtų nepastebima, reikia, kad ji būtų nedidelė. Todėl, kaip taisyklė virusai rašomi asemblerio kalba.

Viruso sukūrimas ne toks jau sunkus darbas, pilnai įmanomas besimokančiam programavimo studentui. Todėl, vos ne kasdien pasaulyje atsiranda vis nauj ir naujų virusų.

Sugadinamos ir virusų užkrečiamos bylos. Kompiuterinių virusų grupės

Kompiuterinis virusas gali sugadinti, t.y. neleistinu būdu pakeisti, bet kokią bylą, esančią kopiuterio diske. Virusai gali taip pakeisti bylas, kad tos bylos turės tą virusą, kuris prie tam tikrų aplinkybių gali pradėti savo “negerą” darbą.

Virusai gali būti apkrėstos tokios bylos:

1. Vykdomosios (paleidžiamosios) bylos, t.y. bylos kurių plėtiniai com ir exe. Tokie, užkrečiantys bylas, virusai vadinami bylų virusais. Tokie virusai savo darbą pradeda, kai yra vykdomos tuo virusu apkrėstos bylos. Labiausiai pavojingi tie bylų virusai, kurie po jų pakrovimo rezidentiškai pasilieka operatyvinėje atmintyje, jie gali apkrėsti kitas bylas ir kenkti kol bus perkrautas kompiuteris. O jei toks virusas apkrės tokią programą, kuri yra paleidžiama iš bylos AUTOEXEC.BAT arba CONFIG.SYS, tai perkraunant kompiuterį, iš kieto disko bus pakraunamas ir pradės savo darbą virusas.

2. Operacinės sistemos pakrovėjas ir pagrndinis kieto disko pakraunamasis įrašas. Virusai, pažeidžiantys šias sritis, vadinami pakraunamaisiais arba “būtiniais” (nuo žodžio boot). Toks virusas savo darbą pradeda pradiniame kompiuterio pasikrovimo etape ir tampa rezidentiniu, t.y. pastoviai būna kompiuterio atmintyje. Tokių virusų platintojai yra užkrėsti diskeliai su pakraunamais įrašais.

Dažnai tokie virusai sudaryti iš dviejų dalių, kadangi pakrovimo įrašas ir pagrindinis pakrovimo įrašas yra nedidelės apimties ir į juos sunku sutalpinti visą virusą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 611 žodžiai iš 2011 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.