Kompiuterinio tinklo tobulinimas ff kursin
5 (100%) 1 vote

Kompiuterinio tinklo tobulinimas ff kursin

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………….3

1.KOMPIUTERINIŲ TINKLŲ APŽVALGA…………………………………………………………4

2.VIETINIŲ TINKLŲ KLASIFIKACIJA………………………………………………………………5

3.VIETINIŲ TINKLŲ STRUKTŪRA………………………………………………….6

4.PERDAVIMO TERPĖ VIETINIUOSE TINKLUOSE………………………………………….7

5.VIETINIŲ TINKLŲ TIPAI……………………………………………………………………………….8

6.ATVIRŲ SISTEMŲ SĄVEIKOS MODELIS…………………………………………………….11

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………..15

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………..16

PRIEDAI…………………………………………………………………………………………………………17

ĮVADAS

Kompiuterinis tinklas – kompiuterių ir periferinių įrenginių visuma, užtikrinanti informacijos keitimosi tarp kompiuterių tinkle nenaudojant jokių kitų informacijos pernešėjų [2].

Kompiuteriniai tinklai pagerina įvairių organizacijų valdymą bei veiklos koordinavimą, kadangi suteikia naujas galimybes vienu metu naudoti bendrą informaciją, saugomą toli nuo vartotojo, pagerina bendravimo tarp vartotojų sąlygas (elektroninis paštas, diskusijų bei naujienų grupės, WWW tinklapiai), sutaupo lėšas (didelis kompiuteris ir jo aptarnavimas yra brangesni, nei daug mikrokompiuterių, sujungtų į tinklą), didina informacijos patikimumą (duomenų failai turi kopijas skirtinguose kompiuteriuose ir, vienam jų išėjus iš rikiuotės, vartotojas gali tęsti darbą, naudodamas kitame kompiuteryje esančią kopiją) bei sudaro didesnes plėtimosi galimybes (esamą tinklą nesunku išplėsti, prijungiant naujus vartotojus).

Šio darbo tikslas – išnagrinėti ir įvertinti vietinių tinklų savybes.

Šį mano darbo tikslą išsamiau apibūdina šie uždaviniai:

 Išnagrinėti vietinių kompiuterinių tinklų klasifikaciją, struktūrą bei tipus;

 Išnagrinėti perdavimo terpę vietiniuose tinkluose;

 Išnagrinėti atvirų sistemų sąveikos modelį.

Darbą sudaro įvadas, šeši skyriai ir išvados.

Įvade supažindinama su darbo tikslu, pateikiamos šio tikslo pasirinkimo priežastys, uždaviniai.

Šio darbo skyriuose yra pateikiama vietinių tinklų klasifikacijos, struktūros, tipų, bei perdavimo terpės vietiniuose tinkluose analizė.

Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.

Rašydamas kursinį darbą, naudojausi įvairių autorių darbais bei informacija rasta Internert tinkle.

1. KOMPIUTERINIŲ TINKLŲ APŽVALGA

Visus kompiuterinius tinklus galima klasifikuoti pagal šiuos požymius:

1. teritorinis išdėstymas;

2. tinklo paskirtis;

3. informacijos perdavimo greitis;

4. informacijos perdavimo terpė.

Pagal teritorinį išdėstymą tinklai gali būti vietiniai, globalieji ir regioniniai. Vietiniai – tai tinklai, dengiantys ne daugiau kaip 10m2 teritorijos (gali būti išimčių), regioniniai – išsidėstę miesto ar rajono teritorijoje, globalieji – apimantys visą valstybę ar valstybių grupes, pavyzdžiui visapasaulinis Internet tinklas.

Pagal paskirtį išskiriami privatūs ir valstybiniai tinklai. Privatūs tinklai priklauso vienai organizacijai ir yra išdėstyti jos teritorijoje. Valstybiniai tinklai – tai tinklai naudojami valstybinėse struktūrose [1].

Pagal informacijos perdavimo greitį kompiuteriniai tinklai skirstomi į mažo, vidutinio ir didelio greičio tinklus.

Pagal informacijos perdavimo terpę skirstoma į koaksialiuosius, vytos poros,, optinio pluošto, informacijos perdavimo radijo bangomis, infraraudonųjų bangų diapazone.

Kompiuteriai jungiami kabeliais, sudaro įvairias tinklo topologijas. Tinklo topologija yra jo geometrinė forma ir fizinis kompiuterių išsidėstymas vienas kito atžvilgiu, leidžiantis palyginti ir klasifikuoti įvairius tinklus. Yra trys pagrindiniai topologijų tipai: žvaigždė, magistralė ir žiedas (dažnai, ypač didesni vietiniai tinklai, organizuojami taikant mišrią topologiją).

Taip pat išskiriami vienodo rango tinklai bei tinklai su išskirtu serveriu. Vienodo rango tinklai jungia kompiuterius, kurių kiekvienas gali dirbti autonomiškai. Tinkluose su išskirtu serveriu tinklo serverio ir vartotojo darbo stoties funkcijos griežtai išskirtos. Kompiuterio atliekančio serverio funkcijas nebegalima panaudoti kaip vartotojo darbo stoties.

Tinklų klasifikacijoje išskiriamos dvi pagrindinės rūšys: vietiniai tinklai ( angl. Local Area Network, LAN) ir globalieji tinklai (angl. Wide Area Network, WAN).

Vietiniai tinklai jungia netoliese, vienoje patalpoje, organizacijoje ir pan. esančius kompiuterius (kartais jie gali būti nutolę vienas nuo kito per dešimtis kilometrų).

Globalieji tinklai dengia didelius geografinius rajonus, jungdami vietinius tinklus bei kitus telekomunikacinius tinklus bei įrenginius [3].

2.VIETINIŲ TINKLŲ KLASIFIKACIJA

Vietiniai tinklai yra dviejų tipų: vienodo rango tinklai ir tinklai su išskirtu serveriu.

Vienodo rango tinklai.
Vienodo rango tinklą sudaro vienodas teises tinkle turintys kompiuteriai, kurių kiekvienas gali būti tiek serveris, tiek vartotojo darbinė stotis. Tai yra pats paprasčiausias kompiuterių jungimo į tinklą būdas, tačiau jo galimybės yra gerokai mažesnės lyginant su tinklu su išskirtu failu serveriu.

Tokio tinklo privalumai – žema kaina (naudojami visi į tinklą sujungti kompiuteriai, neaukštos programinės įrangos darbui tinkle, kainos); aukštas patikimumas (sugedus vienai darbinei stočiai, prarandamas priėjimas tik prie nedidelės informacijos dalies).

Trūkumai: tinklo darbas efektyvus jei tinkle vienu metu dirba ne daugiau 10 kompiuterių; sunku organizuoti efektyvaus bendravimo tarp darbinių stočių valdymo ir užtikrinti informacijos slaptumą; atsiranda keblumų atnaujinant ar keičiant programinę įrangą kompiuteriuose.

Tinkluose su išskirti serveriu yra vienas arba keli specialūs kompiuteriai – serveriai, kuriuose laikoma informacija prieinama visiems kitiems tinkle esantiems kompiuteriams ( vartotojo darbinėms stotims).

Tokio tipo tinkle serveris naudojamas kaip pastovi tinklo vartotojams reikalingų resursų saugykla. Pats serveris klientu gali būti tik aukštesnį rangą tinkle turinčio serverio atžvilgiu. Serveriais paprastai būna aukšto našumo kompiuteriai, galintys turėti kelis paraleliai dirbančius procesorius, didelės talpos kietuosius diskus, didelio greičio tinklines kortas (100 Mbit/s ir daugiau).

Tinklų su išskirtu serveriu privalumai – didesnis duomenų apdorojimo greitis (jį apsprendžia centrinio kompiuterio greitis); patikima informacijos apsaugos sistema bei slaptumo užtikrinimas; paprastesnis valdymas nei vienodo rango tinkluose [2].

Trūkumai: toks tinklas yra brangesnis dėl atskiro kompiuterio, išskirto kaip serveris, kainos; mažiau lankstus palyginti su vienodo rango tinklu.

3.VIETINIŲ TINKLŲ STRUKTŪRA

Kompiuterių sujungimo būdas vadinamas tinklo struktūra arba topologija. Ethernet tinklai gali būti magistralės, žiedo ar žvaigždės topologijos. Pirmu atveju visi kompiuteriai jungiami prie vieno bendro kabelio, antru atveju – nuosekliai vienas prie kito, o žvaigždės struktūros tinkle yra specialus centrinis įrenginys – koncentratorius (hub), iš kurio išeina “spinduliai” į kiekvieną kompiuterį, t.y. kiekvienas kompiuteris jungiamas prie savo kabelio.

Magistralės tipo struktūra yra paprastesnė ir ekonomiškesnė, nes nereikalauja papildomo įrengimo bei reikalauja mažesnių išlaidų kabeliui. Tačiau ji yra ir labiau pažeidžiama, nes kabelio pažeidimas vienoje vietoje išveda iš rikiuotės visą tinklą. Pažeidimo vietą sunku aptikti.

Šiuo požiūriu žvaigždės topologija patikimesnė. Pažeistas kabelis – vieno konkretaus kompiuterio problema ir bendram tinklo darbui tai neturi įtakos. Pažeidimo vietą rasti nesunku.

Žiedo topologijai būdingas uždaras tinklas, kuriame informacija tarp stočių perduodama žiedu ir pereina visus tinklo kontrolerius. Šios tinklinės struktūros atveju bet kurio tinklinio kontrolerio gedimas sugadins visą tinklo darbą.

Žiedo topologijos tinklo privalumas – įrenginių realizacijos paprastumas, o trūkumas – žemas patikimumas.

Naudojant žvaigždės topologiją, kompiuteriai jungiami su centriniu kompiuteriu arba koncentratoriumi (hub). Koncentratorius yra specializuotas įrenginys, skirtas ryšio linijos išskaidymui, tačiau gali turėti ir papildomas logines ar tinklo apsaugos funkcijas.

Žvaigždės topologijos jungimui naudojama daugiau kabelio, koncentratorius – papildomas ir gana brangus įrenginys, tačiau tokios topologijos privalumas yra tai, kad pažeidus vieną jungtį tarp kompiuterio ir koncentratoriaus, likusi tinklo dalis veiks (blogiau, jei bus pažeistas koncentratorius) (1 pav.).

1 pav. Magistralinė, žiedinė ir žvaidždinė tinklo struktūros.

4. PERDAVIMO TERPĖ VIETINIUOSE TINKLUOSE

Įrenginėjant vietinį tinklą labai svarbu peržvelgti visus faktorius, turinčius įtaką fizinei duomenų perdavimo terpei (kabelinei sistemai ). Būtų galima išskirti kelis iš jų:

1. reikalingas tinklo pralaidumas, perdavimo greitis tinkle;

2. tinklo dydis;

3. paslaugų, kurios bus vartojamos tinkle rinkinys (duomenų, kalbos, multimedijos perdavimas ir t.t.);

4. galimas triukšmų lygis bei apsauga nuo jų;

5. bendra projekto kaina, paskaičiuojant įrangos pirkimą, montavimo darbus bei eksploatacijos kaštus.

Pagrindinės duomenų perdavimo terpės vietiniuose tinkluose – neekranuota vyta pora, koaksialusis kabelis, daugiamodis optinio pluošto kabelis. Esant panašioms vienmodžio ir daugiamodžio optinio pluošto kainoms, įranga reikalinga dirbti su vienmodžiu optinio pluošto kabeliu yra žymiai brangesnė, nors ir labiau tinkama esant dideliems atstumams tarp tinklo įrenginių. Dėl to vietiniuose tinkluose paprastai naudojamas daugiamodis optinio pluošto kabelis [4].

Pagrindinės vietinio tinklo technologijos: Ethernet, ATM. FDDI technologija, turinti geras charakteristikas (dideli atstumai, greitis ir patikimumas) šiuo metu nėra plačiai naudojama dėl aukštos kainos, kaip beje ir žiedinė Token Ring technologija. Didesniuose tinkluose (pavyzdžiui FDDI naudojamas viso miesto tinkle, kur būtinas didelis patikimumas ir garantuotas paketų pristatymas) šių technologijų naudojimas atsiperka.

5. VIETINIŲ TINKLŲ TIPAI

Ethernet – tai
technologija diegiama magistraliniuose tinkluose, prie kurių kompiuteriai prisijungia ir kovoja tarpusavyje dėl teisės perduoti paketą. Pagrindinis Ethernet protokolas – CSMA/CD (Carrier Sense Multiple Access with Collision Detection). Problema iškila tada, kai du kompiuteriai vienu metu pradeda duomenų perdavimą. Tokiu atveju įvyksta kolizija ir abu kompiuteriai nutraukia duomenų perdavimą. Po atsitiktinės trukmės pauzės jie vėl bando pradėti perdavimą. Egzistuoja dar vienas protokolas – CSMA/CA (Carrier Sense Multiple Access with Collision Avoidance). Tai yra tas pats protokolas, tik jame prieš siunčiant bet kokį paketą į tinklą pasiunčiamas perspėjimas apie būsimą operaciją ir kiti kompiuteriai perdavimo nebeinicijuoja. Šis metodas taikomas belaidėje Radio Ethernet technologijoje.

Ethernet būna pusiau dupleksinis (half duplex), duomenys perduodami abejomis kryptimis, bet ne vienu metu ir dupleksinis (full duplex), duomenys perduodami abejomis kryptimis vienu metu (2 pav.).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1458 žodžiai iš 4817 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.