Įžanga
Kai žmogus pirmą kartą pamato personalinį kompiuterį, jis mano jog visas tas kompiuteris yra vienintelis ekranas, kuriame mes matome išvestus duomenis. Iš pat pradžių lygiai taip pat apsigavau ir aš pats. Tas ekranas, kuriame mes matome išvestus duomenis, tėra tik viena iš kompiuterio sudedamųjų dalių. Aišku, negalima teigti, jog ji yra pagrindinė kompiuterio dalis. Yra daugybė kompiuterių, kurie puikiausiai gali dirbti ir be monitoriaus, tai taip vadinami serveriai. Tiesa, anksčiau gaminti serveriai irgi turėjo monitorių, bet dabartinių serverių tendencija yra jų administravimas per tinklą, pavyzdžiui pasitelkus eilinę interneto naršyklę, kad ir “Internet Explorer”. Bet iš tikrųjų normalaus darbo su personaliniu kompiuteriu be jokio išvesties įrenginio neįmanomas.
Kompiuteriniame pasaulyje yra daugybė informacijos išvesties prietaisų, tai būtų spausdintuvas (printeris), garso korta su kolonėlėmis ir daugybė kitų prietaisų, kurių pagrindinė užduotis yra bendrauti su kompiuterio vartotoju išvedant jam kompiuterio apdorotus duomenis. Bet pati svarbiausia ir pati patogiausia – operatyviam darbui su kompiuteriu, aišku, yra monitorius. Taigi, po visokių įvesties priemonėmis įvestų duomenų, kompiuteriu apdorotas atsakymas yra išvedamas į išvesties įrenginius, ir kuo operatyviau tai vyksta, tuo greičiau mes galime dirbti su kompiuteriu. Kadangi žmogus daugiausiai informacijos gauna akių pagalba, tai naudingiausia duomenis vartotojui pateikti vaizdiniu būdu. Taigi, monitorius yra būtent tas įrenginys, kuris operatyviai išveda kompiuterio apdorotus duomenis vartotojui vaizdiniu būdu.
Kas tas monitorius yra, kaip jis dirba, kokios jo pagrindinės techninės charakteristikos, kokie naujausi pasiekimai šioje srityje aš pasistengsiu atsakyti šiame savo darbe.
Truputis istorijos
Pirmų kompiuterių operatyvus informacijos išvesties prietaisas turėjo būt įvairūs šviesos indikatoriai. Tobulėjant kompiuterinei technikai tobulėjo ir išvesties prietaisai, kuriuos vėliau pakeitė monitoriai. Atsirado švieslentės, vėliau buvo sugalvota šiam reikalui panaudoti televizoriuose naudotus elektroninius vamzdžius. Taip nuo paprastų lempučių buvo pereita iki dabar dažniausiai naudojamo monitoriaus. Taigi dabartiniuose monitoriuose naudojama ta pati elektroninių vamzdžių technologija, kaip ir televizoriuose. Tai gal monitorius yra tas pats televizorius? Vis tik ne. Monitoriams taikomi šiek tiek kitokie reikalavimai, o būtent skiriamosios gebos, apsaugos nuo elektromagnetinių bangų ir kt. Tiesa, negalima pamiršti, jog ir televizorius tampa monitoriumi, kai prie jo prijungiami žaidybiniai kompiuteriai. Tik ir vėl reikėtų atkreipti dėmesį, jog monitoriaus vaidmenį atliekantis televizorius neįgauna jokių mažiau žmogaus akis varginančių savybių. Todėl su tokiu kompiuteriu reikėtų žaisti neilgiau nei tai leidžia televizoriams nustatyti standartai, o ne monitoriams.
Laikas nestovi vietoje, ir atsiranda naujų taip vadinamų plokščių monitorių (LCD). Ir nors kaina jų dar didelė, bet technologijoms nuolat pingant, pinga ir šie monitoriai. Taigi pamažu jų procentinis kiekis tarp naudojamų monitorių didėja. Nešiojamuose kompiuteriuose šie monitoriai montuojami nuo pat pradžių. Taigi, kai plokščių monitorių kainos ir kai kurie techniniai rodikliai pasieks dabar dažniausiai naudojamų elektroninių vamzdžių (CRT) monitorių, jie tikriausiai pakeis pastaruosius.
Kalbant apie monitorių ateities tendencijas, negalima nepaminėti ir monitorių, kurie uždedami vartotojui kaip akiniai. Jie vaizdą formuoja į kiekvieną akį atskirai, tuo sukurdami stereo vaizdą ir labiau įtraukdami žaidėją (nes, mano manymu, tokios technologijos monitoriai labiausiai būtų vertinami būtent žaidėjų) į virtualųjį pasaulį. Bet apie šiuos akinius kalbėti daugiau manau neapsimoka, nes išskyrus technologiją, kurios metu lazeris fokusuoja vaizdą akies tinklainėje, šiuose akiniuose naudojami du mažų gabaritų CRT arba LCD monitoriai.
Prie monitorių dar galima priskirti ir projektorius, kurie skirti didelio formato vaizdo sukūrimui ant sienos. Bet ir čia naudojamos labai panašios technologijos, kaip ir gaminant visus kitus CRT ir LCD monitorius, tik čia sukurtas monitorių vaizdas optikos pagalba padidinamas.
Labiausiai miglota, ir pakol kas dar labiau fantastų vaizduotės vaisius yra tūriniai vaizduokliai, kurie vaizdą išveda trimatėje erdvėje. Tokių monitorių pavyzdžių mes galime gausiai pamatyti fantastiniuose filmuose. Bet, tai kodėl aš apie juos užsiminiau? Todėl, jog ši technologija jau yra kūrimo stadijoje ir apie atskirus veikiančius, tiesa labai nedidelių gabaritų ir ribotų galimybių pavyzdžius, galima pasiskaityti naujausiose informacinių technologijų naujienose. Beje ir “Kompiuterija ” rašė apie juos. Deja, smulkiai apie šių įrenginių technologinę pusę dar mažai galima surasti spaudoje. Mat, kol ši technologija dar neišėjo iš laboratorijos, ji yra po paslapties “šydu”.