Kompiuterių architektūros
5 (100%) 1 vote

Kompiuterių architektūros

Turinys

Archyvavimo samprata ir paskirtis 3 psl

MS DOS archyvatoriai 4-5 psl

OS Windows archyvatoriai 5-7 psl

WinRAR” prieš „WinZip 7-9 psl

Abecėlė 10 psl

Kodų lentelės 11-14 psl

Kodavimo lentelės 15-17 psl

Klaviatūra 18 psl

Archyvavimo samprata ir paskirtis

Išorinėje kompiuterio atmintyje saugomi duomenys gali būti sugadinti ar prarasti. Tai gali įvykti dėl daugelio priežasčių: fiziškai sugadinus diską, neteisingai modifikavus ar atsitiktinai panaikinus saugomus duomenis, dėl įsiskverbusių į kompiuterį kenkėjų (programų (virusų) ar asmenų) piktavališkų veiksmų ir pan. Siekiant išvengti galimų informacijos praradimo nuostolių ar juos sumažinti, tikslinga turėti naudojamų duomenų archyvines kopijas ir reguliariai atnaujinti besikeičiančių duomenų kopijas. Pastaruoju metu naudojamų duomenų apimtys padidėjo dar ženkliau. Todėl tiesiogiai saugoti, atnaujinti ir perduoti visas jų kopijas dažnai gali būti sunku, tai gali ir brangiai kainuoti. Duomenų apimtis sumažinama įvairiais suglaudinimo (sutankinimo) metodais ir juos realizuojančiomis programomis. Sukurta daug įvairių suglaudinimo metodų, kurie padeda surasti “perteklinius duomenis” ir pakeisti juos lakoniškesniais. Vienoje suglaudinimo programoje gali būti realizuotas ir vienas, ir keli metodai. Suglaudinimo metodai parenkami atsižvelgiant į duomenų pobūdį. Be to, ypač efektyvūs metodai, t.y. padedantys pasiekti didelį suglaudinimo laipsnį, gali būti pernelyg “lėti”, todėl jie netinkami praktikoje.

Suglaudinimo programų darbo rezultatas – failas ar jų rinkinys, vadinamas archyvu. Todėl suglaudinimo programos dažniausiai vadinamos archyvavimo programomis arba tiesiog archyvatoriais.

Archyve saugoma ir papildoma informacija: failų vardai, modifikavimo datos, kontrolinės sumos. Tai padeda patikrinti, ar failai iš archyvo atkurti teisingai. Jei archyve yra informacija apie katalogus, tai jis vadinamas archyvu su katalogų struktūra. Toks archyvas naudingas, kai archyvuojami viso katalogo ir jo pakatalogių failai. Galima pageidauti, kad archyvavimo programa sukurtų archyvą keliuose failuose, nurodant didžiausią vieno failo dydį. Toks archyvas vadinamas daugiatomiu, ir jį tikslinga kurti, jei archyvą reikia įrašyti į diskelį, o archyvas viename faile į jį netelpa.

Archyvavimo programų pagrindinės funkcijos yra šios: archyvuoti ar atkurti (išarchyvuoti) nurodytus katalogus ar failus, peržiūrėti archyvo turinį, išmesti ar įvesti failus į archyvą. Daugelis jų leidžia pasirinkti suglaudimo lygį. Pasirinkus aukštesnį lygį, suglaudinimas trunka ilgiau, tačiau sukuriamas mažesnės apimties archyvas. Gali būti sukuriamas ir slaptažodžiu apsaugotas archyvas. MS DOS archyvatoriai

Įvairūs archyvatoriai skiriasi archyvinių failų formatu, darbo greičiu, failų suglaudinimo laipsniu, naudojimosi patogumu. Nėra nė vieno archyvatoriaus, kuris visais parametrais būtų geresnis už kitus. Neatsiranda lyderių netgi lyginant pasiekiamą suglaudinimo laipsnį – įvairūs failai geriau suglaudinami įvairiais archyvatoriais. Panagrinėsime kai kuriuos plačiai naudojamus archyvatorius.

MS DOS naudojami šie populiarūs archyvatoriai: ZIP, ARJ, RAR. Jie valdomi DOS komandų eilute. Norint dirbti su konkrečiu archyvatoriumi (pvz.: RAR), jis iškviečiamas komandų eilutės pradžioje užrašius jo vardą. Užrašę “rar” pereisime į RAR aplinką, kuri panaši į Norton Commander aplinką. Archyvo kūrimo arba papildymo komanda yra “a”. Po jos nurodomas kuriamo archyvo vardas ir failai, kurie bus įtraukiami į archyvą. Pvz., komandų eilutėje surinkus

rar a archyv fl.txt *.doc

bus iškviestas archyvatorius RAR ir sukurtas archyvas archyv.rar. Jei archyvas tokiu vardu jau yra, tai jis bus tik papildytas. Archyvą archyv.rar sudarys failas fl.txt bei visi aktyvaus katalogo failai, turintys plėtiniu doc. Panašiai galima užrašyti komandines eilutes atlikti kitas archyvatoriaus funkcijas. Archyvo turinio peržiūrai naudojama komanda “l”, o failams atkurti iš archyvo (išarchyvuoti) – komandos “e” ir “x” (pirmoji grąžina visus failus į aktyvų katalogą ir nesukuria pakatalogių, o antroji atkuria ir pakatalogių struktūrą). Komanda “m” įkelia failus į archyvą, t.y., jie suglaudinami, keliami į archyvą ir ištrinami iš katalogo.

Kartu su komanda galima naudoti raktus, kurie pakeičia jos vykdymą, t.y., apibrėžia jos veikimo režimą. Prieš rakto simbolį rašomas “-“ ženklas, todėl raktas gali būti bet kurioje komandų eilutės vietoje. Raktų pavyzdžiai:

-„-r“ – suglaudinti failus iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių bei išsaugoti katalogo struktūrą;

-„-mN“ – nurodyti suglaudimo laipsnį (kuo N didesnis, tuo suglaudinama geriau, bet lėčiau);

-„-vD“ – kurti daugiatomį archyvą, t.y. keliuose failuose, kurių dydis neviršija nurodyto (pvz., jei sukurtas archyvas mano.rar, tai jo failų vardai bus: mano.r00, mano.r01 ir t.t.);

-„-pZ“ – sukurti slaptažodžiu „z“ apsaugotą archyvą;

Komandinė eilutė

rar m –pXXX –v1400k –m5-r archyv.rar *.*

nurodo iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių ( nes yra raktas “-r”) į daugiatomį archyvą “archyv.rar” įkelti visus failus. Failai suglaudinami geriausiu, bet lėčiausiu būdu (raktas “-m5”) ir užkoduojami slaptažodžiu “XXX”. Archyvas suskaidomas į failus,
kurių dydis neviršija 1400 kilobaitų.

OS Windows archyvatoriai

OS Windows archyvatorius paprasčiau naudoti dėl paprastos ir vaizdžios grafinės sąsajos. Dažniausiai pagrindiniame archyvatoriaus lange matyti archyvo turinys. Archyvatoriaus komandas (analogiškas nagrinėtoms) galima įvykdyti, paspaudus lange esančius mygtukus arba pasirinkus meniu punktus. Dauguma Windows terpės archyvatorių turi “drag and drop” (“nunešk ir padėk”) savybę, t.y., failus, kuriuos reikia įtraukti į archyvą, galima pele “nutempti” iš Windows Explorer lango į archyvatoriaus langą. Suglaudinimo programos Windows sistemai kuria tokius pačius archyvus, kaip ir komandine eilute valdomi archyvatoriai. Todėl tie patys archyvai sėkmingai naudojami DOS ir Windows terpėse. Populiariausi Windows sistemos archyvatoriai: WinRAR, WinZip, ZipMagic, WinAce, Stuffit, Power Archiver, EnZip, PKZip for Windows.

Pats populiariausias “Windows” terpės archyvatorius – tai “WinZip”. Šis archyvatorius įtvirtino grafinės archyvatoriaus sąsajos struktūrą. Archyvatorius greičiausias, bet ne pats patogiausias ir ne geriausiai spaudžiantis failus. Programa yra suderinama su keletu kitų populiarių archyvų formatų, tačiau daugumai jų reikia turėti atitinkamus archyvatorius, kurios “WinZip” ir naudoja. Programoje yra ir pagalbininkas (wizard), kuris leis lengvai ir greitai supakuoti bei išskleisti archyvus. Pagalbininkas naudingas nepatyrusiems vartotojams. Blogesne “WinZip” savybė – neleidžiama skaidyti archyvų į kelias dalis diske, leidžiama tik lanksčiuose diskeliuose. O šiuo metu aktualu archyvus skaidyti, kad lengviau būtų persiunčiami internetu, o ne nešiojami lanksčiuose diskeliuose. Programos puslapis internete www.winzip.com.

Archyvatorius “WinRAR” failų suspaudimo kokybe lenkia “WinZIP” ir panašias programas. Anksčiau buvęs jo trūkumas ilgas archyvavimo laikas, tačiau naujausiose jo versijose šio trūkumo nebeliko. Programa yra pritaikyta įvairioms Windows versijoms, Linux, Dos, OS/2 operacijų sistemoms.. “WinRAR” gali atverti daugumą populiariausių archyvų formatų (CAB, ARJ, TAR, LZH, ACE, JAR ir daugeli kitų), o pakuoti – RAR ir ZIP formatais (jokių papildomų archyvatorių tam nereikia). Programa turi patogią ir paprastą vartotojo sąsają, gali suskaidyti archyvą į kelias dalis diske, gali sukurti savaime išsipakuojančius EXE archyvus (SFX archive) Windows ir OS/2 sistemoms. Bet “WinRAR” neturi archyvavimo pagalbininko, taip pat nėra galimybės pakuojamų failų automatiškai prikabinti prie elektroninio pašto žinutės. Programos puslapis internete www.rarsoft.com.

Archyvatorius “ZipMagic” skirtas “zip” tipo archyvams kurti, tačiau jis gali atkurti failus ir iš kito tipo archyvų, pvz., “arj” tipo. Šis archyvatorius papildo Windows sistemą taip, kad ji traktuoja “zip” tipo archyvus kaip katalogus. Nors duomenys šiuose pseudokataloguose yra suglaudinti, tačiau visos programos gali juos skaityti, kurti pakatalogius ir naujus failus, vykdyti archyve saugomas programas. Jei katalogas pervardijamas, suteikus vardui plėtinį .zip, tai ZipMagic jį automatiškai suglaudina. Šis archyvatorius taip pat turi savo aplinką, kuri panaši į Windows Explorer langus, todėl juo lengva naudotis. Programos puslapis internete www.mijenix.com.

“WinAce” anksčiau buvo “WinRAR” sekėjas, bet naujesnėse versijose daugelyje sričių yra labiau ištobulėjęs už “WinRAR”. Jis suderinamas ir su kitų formatų archyvais (gali sukurti ACE, LHA,CAB ir ZIP formatų archyvus, o be papildomų archyvatorių išskleisti RAR, TAR, ARJ ir kitų formatų archyvus), gali prikabinti failus prie elektroninio pašto žinutės, o archyvo suspaudimo kokybe lenkia visus kitus archyvatorius. “WinAce” gali sukurti savaime išsipakuojančius EXE archyvus ne tik Windows, bet ir DOS ar OS/2 operacinėms sistemoms. Programos puslapis internete www.winace.com.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1328 žodžiai iš 4129 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.