Kompiuterizuotas projektavimas
5 (100%) 1 vote

Kompiuterizuotas projektavimas

Kompiuteriu skirtingai nei pieštuku popieriaus lape galima ne tik braižyti, bet ir modeliuoti erdvinių objektų geometriją. Gaila, kad ekrane iš pirmo žvilgsnio net neįmanoma atskirti, kas pavaizduota – brėžinys ar modelio vaizdas. Todėl grafika dėl kompiuterio teikiamų galimybių tampa dar sudėtingesnė.

Pirmojoje dalyje nagrinėjami tik braižymo (vizualizavimo) uždaviniai, t. y. dirbama dviejų koordinačių lauke (2D grafika). Pravartu turėti omenyje, kad tai vienintelis panašumas su popierinėmis technologijomis, kurios gali būti tik plokščios.

Pirmasis skyrius. Kompiuterinės braižybos ypatybės

Kompiuterinės braižybos technologija iš esmės skiriasi nuo popierinių metodų dėl intelektinių kompiuterio galimybių, kurių neišnaudojimas nuvertina kompiuterį iki paprasto braižiklio. Be to, kompiuterinis brėžinio laukas gali būti daug informatyvesnis negu popierinis, todėl jo valdymas – taip pat sudėtingesnis. Nemaža problema yra ir tai, kad dauguma galiojančių standartų orientuoti [ popierines technologijas, kurios neskatina kompiuterinių tradicijų plėtros, todėl yra žalingos.

Antrasis skyrius. Baziniai 2D grafikos įrankiai

Neatsižvelgiant į technikos bei programų lygį. egzistuoja tam tikra grupė įrankių, sudarančių kompiuterinės braižybos pamatą. Įrankių stabilumas yra parankus ne tik mokymosi laikotarpiu, bet ir gamyboje, kadangi galima nuosavas adaptuotas sistemas kaupti ir nepaisyti nuolatinių atsinaujinimų.

Trečiasis skyrius. Geometrinė braižyba

Geometrinės braižybos objektas yra dvimačių objektų geometriniai pertvarkymai bei kontūras, kurio vizualizavimas kompiuteriu priklauso nuo jo tipo. Uždavinių sprendimas lavina kompiuterinius įgūdžius, kurie būtini sudarant trimačių objektų brėžinius. Kompiuterinės 2D braižybos pagrindai.

KOMPIUTERIMĖ5 BRAIŽYBOS YPATYBĖS

Požiūris, kad kompiuteriniai metodai nesiskiria nuo pieštukinių, yra ydingas. Dalis popierinių technologijų metodų yra žalingi, nes neleidžia naudoti kompiuterio galimybių arba yra beprasmiški, nes kompiuterija gali kaupti patyrimą ir veikti pagal algoritmus vartotojui jų net nežinant. Kompiuterijoje yra galimybė daugelį veiksmų atlikti automatiškai, todėl mygtuko nuspaudėjo, ten kur to galima išvengti, vaidmenį atliekantis žmogus autoriui yra nepriimtinas. Skyriuje aptariama:

• brėžinio apipavidalinimas (formatai, masteliai, linijų tipai, šriftas, matmenų žymė

jimo ypatybės);

• kompiuterijos ypatybės (ekrano vaizdo struktūra, komandų valdymas, ekrano val

dymas, primityvų padėties įvertinimas, nurodymo būdai, transformacijos);

• vaizdų formavimas;

• baziniai vaizdo objektai, jų parametrai ir atributai;

• primityvų tipai ir jų sudarymas, grafinis modelis, bendrieji nurodymai;

• esminiai popierinių ir kompiuterinių technologijų skirtumai.

1.2. Brėžinio apipavidalinimas

Atliekant brėžinius susiduriama su tokiomis sąvokomis kaip formatai, masteliai, šriftai ir pan. Toliau pateikiama šių terminų ir jų turinio santrauka atsižvelgiant į kompiuterijos poreikius.

Brėžiniai popieriuje (dirbant pieštuku arba sudarant kompiuterinio brėžinio kopijas) atliekami nustatyto dydžio lapuose, nes pagal jų dydį veikia dauguma techninių braižymo bei kopijavimo įrengimų, gaminami atitinkamų matmenų lapai bei organizuojamas archyvinės medžiagos laikymas. Nustatyti penki pagrindiniai formatai AO (841×1189), A1(594*841), A2(420×594), A3(297×420) ir A4(210×297). Formatų matmenys nurodyti milimetrais. AO formato plotas lygus 1 kvadratiniam metrui. Mažesnis formatas gaunamas dalijant pusiau didesnio formato ilgąją kraštinę. Praktiškai naudojami ir papildomi formatai, kurie gaunami pagrindinio formato trumpąją kraštinę didinant jos kartotiniu dydžiu. Žymint nurodomas pagrindinis formatas ir jo kartotinis dydis, pvz., A4x3 (297x(210×3) = 297×630). Pravartu žinoti, kad tai ne vieninteliai formatai. Įvairiose šalyse tradiciškai nusistovėję tam tikri dydžiai ir pavadinimai, todėl dirbant konkrečiu atveju pravartu išsiaiškinti galiojančius formatus. Kita vertus, kompiuterijoje formatai gali būti nustatomi automatiškai ir vartotojui papildomų problemų nesukelia.

Formato lape braižymo plotas ribojamas rėmeliu, paliekant 10 arba 20 mm paraštes, atsižvelgiant [ formato dydį. Apatiniame dešiniajame lapo kampe braižoma pagrindinė įrašų lentelė. Pieštukinis apipavidalinimo standartas yra LST ISO 5457:1995. (Brėžinių formatų pavyzdžius – prieduose, iš principo juos, kaip ir kitą informaciją susietą su grafika, galima parsisiųsdinti iš Inžinerinės grafikos katedros tinklalapio www.vtu.lt/fakultetai/fmf/igk).

Dirbant pieštuku braižytojas priverstas pats pasirinkti reikiamo dydžio formatą, braižyti jame rėmelį, pagrindinių ir papildomų įrašų lenteles, pildyti jas, o kompiuteryje galima tai atlikti automatiškai. Ateityje tikriausiai tai atliks ir Standartizacijos departamentas, kuris parengs kompiuterinį formatą ir vartotojui pakaks tik kreiptis į jį. TAIGROJESI tai realizuota komandomis Formatas… (AutoCADe yra ISO – tarptautinį ir DIN – vokiečių standartus atitinkančios rėmelių paruošos).

Dirbant kompiuteriu brėžinio laukas yra begalinis, tačiau praktiniam patogumui jis yra fiksuojamas. Dėl kompiuterinio darbo ypatybių yra nurodomas ne tik lauko dydis, bet ir sluoksniai. T. y. kompiuteriu vienu metu
dirbama tarsi ne viename, o daugelyje lygiagrečių, paprastai nulinio storio lapų, vadinamų sluoksniais, kurie gali būti skaidrūs, netrukdantys vienas kitam arba nematomi. Privalumas yra tas, kad kiekvienam sluoksniui galima nurodyti skirtingą braižomų elementų spalvą tada brėžinys mažame ekrane yra lengviau suprantamas. Galima nurodyti skirtingą linijų tipą (ištisinė, punktyrinė, ašinė ar pan.) ir ta pati komanda skirtingame sluoksnyje dirbs kitaip, belieka tik perjungti sluoksnius. Vienu metu braižoma tik viename sluoksnyje, kuris vadinamas aktyviu. Sluoksnių technikos naudojimas leidžia bet kokio sudėtingumo brėžinius atlikti komfortiškai, nes bet kada nereikalingą informaciją galima padaryti nematoma, kad netrukdytų dirbti. Be to, sluoksniuose sudarytą brėžinį galima automatizuotai analizuoti, t. y. nustatyti reikiamus dydžius automatiškai (ilgiai, plotai, kitos sąlygos). Dėl šių priežasčių vienasluoksnis brėžinys kompiuterijoje tėra nesusipratimas, o ne kompiuterinis produktas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 886 žodžiai iš 2750 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.