Komunikacijos svarba elektroninėje komercijoje
5 (100%) 1 vote

Komunikacijos svarba elektroninėje komercijoje

TURINYS

1. ĮVADAS 2

2. INTERNETO DALYVIAI. 3

2.1. Interneto techninis aprašymas. 3

2.2. Interneto dalyviai. 4

2.2.1. Telekomunikacijų operatorius. 4

2.2.2. Prieigos prie interneto paslaugų teikėjas. 4

2.2.3. Interneto paslaugų teikėjas. 5

2.2.4. Vartotojas. 5

3. BENDRAVIMO METODAI. 6

3.1. Elektronins paštas. 6

3.2. Naršymas ir paieška. 7

3.3. Naujienų grupės. 7

3.4. Leidiniai ir žinynai. 8

3.5. Pokalbių svetainės. 9

4. ELEKTRONINĖ PREKYBA. 12

4.1. Dalyviai. 12

4.2. Elektroniniai sandoriai. 12

4.3. Konfidencialumui iškylančios rizikos. 15

5. MASINĖS KOMUNIKACIJOS PRIEMONĖS. 17

5.1. Elektroninės spaudos vystymasis. 17

5.2. Naujienų pateikimo pokyčiai. 18

5.3. MKP internete – “už” ir “prieš”. 19

6. TELEVIZIJA BEI RADIJAS INTERNETE. 22

7. IŠVADOS 23

8. NAUDOTA LITERATŪRA. 24

1. ĮVADAS

Europoje ir pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama informacinės visuomenės plėtrai, kur vienu iš svarbiausių veiksnių yra nurodoma internetu teikiamų paslaugų plėtra. Internetas įgalina kokybiškai naujus ryšius su visuomene, suteikia daug naujų galimybių plėtojant efektyvesnius viešuosius ryšius. Tačiau čia svarbu atminti, kad internetas – tai ne strategija, o tik dar vienas įrankis siekiant įvairių užsibrėžtų tikslų. Pagrindinė užduotis vidinės ir išorinės komunikacijos procesuose – padėti išsamiau, lanksčiau komunikuoti su tikslinėmis grupėmis, bendruomenėmis, partneriais, ar net kažkokios įmonės darbuotojais. Tai įgalina bendrauti su didele auditorija ir kartu su kiekvienu tos auditorijos dalyviu asmeniškai. To neleido nei vienas kitas iki interneto versle naudotas telekomunikacijos kanalas. Dabar kasdien milijonai žmonių dirba internete: naršo, ieško informacijos, naudojasi elektroniniu paštu, dalyvauja naujienų grupėse, reklamuojasi ir t.t. Taigi, šiame darbe panagrinėsiu apie tipiškiausias situacijas, su kuriomis gali susidurti interneto vartotojai, pasinaudodami bet kuria e-verslo paslauga ir kokia yra komunikacijos reikšmė virtualiame, iš prigimties labai dinamiškame ir greitai besivystančiame internetiniame pasaulyje.

2. INTERNETO DALYVIAI.

2.1. Interneto techninis aprašymas.

Norėdami tinkamiau panaudoti internetą komunikacijos procesuose, turime pirmiausiai suvokti jo panaudojimo galimybes. Internetas yra pasaulinis kompiuterių tinklas, kuriame kompiuteriai tarpusavyje bendrauja TCP/IP protokolo (Transmission Control Protocol/Internet Protocol) pagalba. Jis įgalina milijonus žmonių bendrauti tarpusavyje “virtualioje erdvėje”, o taip pat naudotis gausia informacija iš viso pasaulio. Istoriniu požiūriu, interneto protėvis yra ARPAnet karinis tinklas (sukurtas JAV 1969). Jo esmė buvo sukurti skaitmeninį tinklą, įgalinantį kompiuterius, valdomus kariškių, krašto apsaugos rangovų ir mokslininkų, vykdančių su krašto gynyba susijusius tyrimus, bendrauti tarpusavyje per daugybę kanalų, net jei tam tikra šio tinklo dalis būtų sugadinta karo metu.

Internete kiekvienas kompiuteris yra indentifikuojamas vieninteliu skaitmeniniu IP adresu. IP tinklas remiasi mažų informacijos paketų perdavimu. Kiekviename pakete yra IP siuntėjo ir gavėjo adresas. Šio tinklo veikimo principas nėra grįstas tiesioginiu sujungimu. Tai reiškia, kad priešingai nei telefonų tinkle, prieš pradedant bendravimą nereikalingas joks preliminarus dviejų įrengimų sujungimas. Tai taipogi reiškia, kad tuo pačiu metu galima bendrauti su dideliu skaičiumi partnerių.

IP adresų skaičius yra ribotas. Jie skiriami vadovaujantis tarptautine tvarka, už jų naudojimo strategiją ir globalų paskirstymą yra atsakinga organizacija IANA, kuri išskiria dideles IP adresų sritis regioninėms organizacijoms, atsakingoms už IP adresų paskirstymą savo regionuose. Šiuo metu Europoje IP adresus skirsto RIPE NCC organizacija, kuri savo ruožtu išskiria mažesnes adresų sritis lokalioms IP adresus skirstančioms organizacijoms, vadinamoms LIR (Local Internet Registries). Dažniausiai tai būna prieigos prie Interneto paslaugas teikiančios įmonės. Lietuvoje LIR statusą turi šios organizacijos ir kompanijos:

– LITNET (Kauno technologijos universitetas);

– VĮ “Infrostruktūra”;

– UAB “Omnitel”;

– AB “Lietuvos telekomas”;

– UAB “Bitė GSM”;

– UAB “Delfi”;

– UAB “Penki kontinentai”;

– UAB “Baltneta”;

– UAB “Kabelinių ryšių tinklai”;

– UAB “Init”.

(duomenys paimti iš www.ripe.net.).

Prieigos prie interneto teikėjas paprastai turi duomenų registracijos bylą su paskirtais IP adresais, abonentų asmens duomenimis, adreso paskyrimo data, laiku ir trukme. Be to, jei interneto vartotojas naudojasi viešais telekomunikacijų tinklais (mobilus arba stacionarus telefonas), numeris, kuriuo yra skambinama (taip pat data, laikas ir trukmė) yra užregistruojamas telefonų kompanijos sąskaitų išrašymo tikslams.

2.2. Interneto dalyviai.

Kuomet interneto vartotojas (privatus asmuo) jungiasi prie interneto, jis naudojasi tam tikrų organizacijų paslaugomis. Šios organizacijos turi galimybę atlikti įvairias duomenų registravimo ir apdorojimo operacijas (pvz. Telekomunikacijų operatoriai registruoja sujungimus, Interneto paslaugų teikėjas registruoja aplankytas interneto svetaines ir t.t.), ir tai gali būti susiję su asmens
privatumu.

2.2.1. Telekomunikacijų operatorius.

Anksčiau Europoje telekomunikacinė infrastruktūra buvo tradicinių telefono operatorių de facto monopolis. Tačiau šiuo metu situacija pasikeitus – atsirado mobilių telefonų tinklai, duomenų perdavimo operatoriai, kabelinės televizijos su savo kabeliniais, optinio pluošto ir bevieliais tinklais, atsirado naujos technologijos (WAP, UMTS ir t.t.) todėl konkurencija telekomunikacijų operatorių tarpe sparčiai auga.

Tradiciniai telefono operatoriai vis dar yra svarbūs dalyviai, kadangi jie leidžia perduoti duomenis tarp interneto vartotojo ir Prieigos prie interneto paslaugų teikėjo.

Telekomunikacijų operatorius apdoroja informacijos srautus sąskaitų išrašymo tikslams, pavyzdžiui, numeris, iš kurio skambinama bei jo buvimo vieta (mobiliems telefonams), numeris, į kurį skambinama, data, laikas ir ryšio seanso trukmė.

2.2.2. Prieigos prie interneto paslaugų teikėjas.

Prieigos prie interneto paslaugų teikėjas paprastai sutarties pagrindu suteikia TCP/IP prijungimą:

– asmenims, naudojantiems įprastą arba ISDN modemą. Šiuo atveju abonentas gauna IP adresą, kuriuo naudojasi tol, kol yra prisijungęs, ir šis adresas tikriausiai pasikeis, kai jis jungsis kitą kartą. Tai vadinama dinaminiu IP adresu.

– Norėdamas prisijungti, asmuo turi sudaryti sutartį ir nurodyti savo vardą, pavardę, adresą ir kitus asmen sduomenis. Paprastai vartotojas gauna vartotojo identifikacinį vardą (juo gali būti jo pseudonimas) ie slaptažodį, kad niekas kitas negalėtų naudotis jo abonentine sutartimi. Saugumo sumetimais Prieigos prie interneto paslaugų teikėjas paprastai sistemiškai registruoja datą, laiką, trukmę ir dinaminį IP adresą, suteiktą interneto vartotojui, savo bylose. Kadangi yra įmanoma susieti registrą su vartotojo IP adresu, šis adresas turi būti traktuojamas kaip asmeninio pobūdžio duomenys.

– Organizacijoms, kurios jungiasi per įprastą arba ISDN modemą arba per skirtinę liniją, išnuomotą kompanijos biurui. Šią skirtinę liniją paprastai suteikia tradicinių telekomunikacijų operatorius.

Prisijungti taip pat galima per palydovą arba stacionarią radijo sistemą.

Prieigos prie interneto paslaugų teikėjas suteikia kompanijai IP adresą ir užtikrina, kad šis adresas būtų pasiekiamas iš interneto. Paties prieigos prie interneto teikėjo linija ir kitos išsinuomotos linijos yra prijungtos prie kitų, stambesnių Prieigos prie interneto teikėjų.

2.2.3. Interneto paslaugų teikėjas.

Interneto paslaugų teikėjas (IPT) teikia paslaugas atskiriems asmenims ir kompanijoms interneto tinkle. Jam priklauso arba jis nuomojasi IP prijungimą ir naudojasi serveriais, pastoviai prijungtais prie interneto. Dažniausiai jis siūlo tinklapių saugojimą (tinklapiai saugojami jo tinklo serveryje), prieigą prie naujienų grupių, prieigą prie elektroninio pašto. Tai apima vieną ar daugiau serverių, naudojančių tam tikrus protokolus.

Firma, atliekanti Prieigos prie interneto teikėjo funkcijas, dažnai siūlo interneto paslaugų teikėjo paslaugas. Dėl to vartotojams bendras interneto paslaugų teikėjo terminas, apimantis ir Prieigos prie interneto teikėjus, ir Interneto paslaugų teikėjus. Tačiau koncepciniu požiūriu jie atlieka skirtingas funkcijas, nes būtent Priegos prie interneto teikėjas, būdamas vartais į internetą, nukreipia visą informacijos srautą iš interneto abonento, o Interneto paslaugų teikėjas tik yra informuotas apie tai, kas vyksta jo tarnybinėje stotyje. Kai vartojamas terminas Interneto paslaugų teikėjas, paprastai jis apima ir Priegos prie interneto teikėjus. Terminas Prieigos prie interneto teikėjas yra vartojamas tik tada, kai yra aišku, jog jis yra susijęs tik su prieiga; visais kitasi atvejais vartojamas apibendinantis terminas Interneto paslaugų teikėjas.

2.2.4. Vartotojas.

Interneto vartotoju gali būti atskiras asmuo, prisijungiantis prie interneto namuose, paprastai naudojant laikiną IP prisijungimą per įprastą ar ISDN modemą, arba pastovų prisijungimą (todėl naudojamas pastovus IP adresas) per ADSL, kabelinę TV ir t.t. Prisijungimas per mobilų telefoną yra brangesnis, tačiau taip pat įmanomas.

Tuo atveju, jeigu abonentas pateikia klaidingus asmens duomenis arba naudojasi kito vartotojo asmens duomenimis (parastai pateikiant kokio nors kito vartotojo identifikacinį vardą/pavadinimą ir slaptažodį), yra įmanoma atsekti tos linijos savininką, kuriam buvo suteiktas konkretus IP adresas, palyginus šią informaciją su informacija, esančia Prieigos prie interneto teikėjo registre. Tai daro policijos pareigūnai, norėdami susekti nusikalstamus įsibrovimus į kompiuterius, prijungtus prie interneto.

Ta pati procedūra tuo atveju, jeigu atskiras asmuo naudojasi lokaliu tinklu (LAN) arba intranetu.

Vartotoju taipogi gali būti organizacija, viešoji įstaiga arba kompanija. Ji gali naudotis internetu ne vien tik tam, kad galėtų siųsti laiškus ar surasti informaciją, bet ir tam, kad surinktų duomenis, reikalingus jos uždaviniams ar veiklai vykdyti (administracinės procedūros, prekių pardavimas arba paslaugų teikimas, žinynų spausdinimas, nedidelės reklamos, anketų išsiuntimas, t.t.).

3. BENDRAVIMO METODAI.

Bet kas, turintis priėjimą prie interneto, gali pasinaudoti įvairiais bendravimo ir informacijos paieškos metodais. Populiariausi jų yra elektroninis paštas,
naršymas, naujienų grupės, leidiniai ir žinynai, pokalbių svetainės.

3.1. Elektronins paštas.

Elektroninis paštas leidžia atskiram asmeniui išsiųsti elektronines žinutes kitam asmeniui arba grupei adresatų. Žinutė paprastai yra saugoma elektroniniu būdu serveryje ir laukia, kol jos gavėjas patikrins savo elektroninio pašto dėžutę, o kartais praneša apie savo atėjimą kokia nors įspėjimo forma.

Elektroninio pašto siuntimo procese dalyvauja keli dalyviai:

– žinutės siuntėjas

– žinutės gavėjas (elektroninio pašto adreso savininkas)

– elektroninio pašto paslaugų teikėjas (pašto serveris, kuriame saugomos interneto vartotojui atsiųstos elektroninio pašto žinutės, kol šis jų nepasiima)

– siuntėjo naudojamos elektroninio pašto programinės įrangos gamintojas

– gavėjo naudojamos elektroninio pašto programinės įrangos gamintojas

– pašto serverio programinės įrangos gamintojas.

Vartotojas, kuris nori pasinaudoti elektroniniu paštu, turi turėti:

– elektroninio pašto kliento programą, kuri instaliuojama vartotojo kompiuteryje

– elektronino pašto adresą

– prisijungimą prie interneto.

3.2. Naršymas ir paieška.

Geriausiai žinoma bendravimo per internetą priemonė yra interneto (www – World Wide Web) naršymas, kuri leidžia vartotojams atrasti informacijos, saugomos nutolusiuose kompiuteriuose. Internetas sudarytas iš didelio skaičiaus dokumentų, saugomų skirtinguose kompiuteriuose visame pasaulyje. Naršymas internete yra gana nesudėtingas. Vartotojas gali arba įrašyti žinomo puslapio adresą, arba nurodyti vieną ar daugiau raktažodžių “paieškos serveriuose” ir taip surasti dominančio dalyko adresus. Interneto vartotojas kartais turi pasirinkti tinklapį, reklamos siūlomas nuorodas, užpildyti įvairias formas. Visi šie veiksmai bendrai vadinami “naršymu tinkle”. Praktikoje tai atliekama su interneto naršymo programa, kuri sujungia interneto vartotoją su kur nors kitur internete esančia interneto svetaine. Kai yra prisijungiama prie svetainės, svetainė surenka visą informaciją apie apsilankiusį interneto vartotoją. Svetainė taip pat žino, iš kurio tinklo interneto vartotojas buvo perkeltas. Ši informacija apie apsilankymus svetainėje paprastai yra saugoma “Bendrame registro faile”

Prisijungus prie svetainės, papildoma informacija yra renkama komunikaciniame procese tarp populiariausios peržvalgos programos programinės įrangos, naudojamos interneto vartotojų, ir aplankytų svetainių.. Tokia informacija dažnai vadinama “pokalbių duomenimis”.

Iš skaitytojo pusės internetas gali būti palyginamas arba su didele biblioteka su milijonais prieinamų ir indeksuotų leidinių, arba su plačia alėja, kurioje siūlomos prekės ir paslaugos. Bet kuris asmuo ar organizacija, turinti prie interneto prijungtą kompiuterį, gali skelbti arba rinkti informaciją. Informacijos skelbėjais ir rinkėjais gali būti vyriausybinės agentūros, švietimo įstaigos, komerciniai subjektai, interesų grupės ar pavieniai asmenys. Jie arba pateikia savo medžiagą visiems interneto vartotojams be išimties, arba apriboja galimybę naudotis tam tikroms grupėms.

3.3. Naujienų grupės.

Naujienų grupės yra forumai, suklasifikuoti pagal temas, kur visi duomenys atsiųsti vartotojo yra saugomis fiksuotą laiko tarpą, kad kiti vartotojai galėtų atsiųsti atsakymus ar savo pastebėjimus tam tikru klausimu ir taip dalyvauti komunikaciniame procese. Kiekvienas serveris palygina savo Straipsnių sąrašą kiekvienoje diskusijų grupėje su kitais sąrašais ir pasikeičia su jais naujais Straipsniais. Tokių palyginimų rezultate vyksta milijonai pasikeitimų duomenimis internete. Turėdami kelias grupes, vartotojai saugo tik tam tikrą pasirinktų grupių sąrašą, o informacinė programinė įranga pateikia tik naujienų pavadinimus, tuo tarpu, kai Straipsnių tekstinės dalys gali būti aktyvuojamos suinteresuotų vartotojų iniciatyva.

3.4. Leidiniai ir žinynai.

Leidiniai ir žinynai internete paprastai yra pateikiami duomenų bazės forma, kuri siūlo paieškos kriterijus, pagal kuriuos galima gauti informacijos apie vieną ar kelis asmenis. Galimybė operatyviai gauti informacijos iš viešų registrų ar kitų viešai prieinamų šaltinių yra kartu ir galimybė toliau pasinaudoti asmeniniais duomenimis pasaulinius mastu kitokiems tikslams, negu, kad jie buvo viešai paskelbti pirmąjį kartą. Duomenų kompiuterizacija bei galimybė vykdyti pilno teksto paieškas leidžia turėti neribotą skaičių būdų informacijai užklausti ir rūšiuoti, o plintant internetui, vis auga informacijos rinkimo netinkamiems tikslams rizika. Be to, kompiuterizacijos dėka pasidarė žymiai lengviau apjungti viešai skelbiamus duomenis iš įvairių šaltinių, ir taip surinkti informaciją apie atskirų asmenų statusą ar elgsenos ypatumus. Asmeninių duomenų skelbimas viešai skatina atsirasti naujiems duomenų sandėliavimo ir duomenų gavybos metodams. Naudojant šiuos metodus duomenys gali būti renkami iš anksto nenurodant jokio tikslo, o nurodant juos tik tuomet, kai yra faktiškai panaudojami duomenys. Pavyzdžiui, teismo nutartčių dokumentai, jų skelbimas elektroninėje formoje gali būti legalus informacijos apie teismų veiklą šaltinis, bet suteikus plačius paieškos kriterijus teismo byloms, galima sudaryti informacinių bylų apie atskirus asmenis sudarymo
galimybę. Taip atsitiktų, jeigu į duomenų bazes būtų kreipiamasi, siekiant gauti teismo sprendimų tam tikro asmens atžvilgiu sąrašą, o ne informacijos apie teismų praktiką.

Galimybė gauti duomenis elektroninėje formoje reiškia, kad juos galima būtų panaudoti įvairiems tikslams: pvz., tiesioginiam marketingui, atrenkant tame pačiame regione gyvenančių asmenų kategorijas (galbūt, siekiant parduoti signalizacijas gyvenvietėms), arba asmens identifikavimui bei užregistravimui, kuris skambina firmai su paprastu ir jo giliu įsitikinimu anonimišku prašymu suteikti informacijos.

Leidiniai internete gali leisti atsirasti kitoms asmeninės informacijos rinkimo formoms, orientuojantis ne tik į asmeninę informaciją, pateiktą pokalbių svetainėse, viešame registre ar žinyne, bet ir į tiesioginę informaciją, suteiktą asmeniniame internetiniame puslapyje. Automatiškas paieškos puslapių indeksavimas leidžia sudaryti bylas, kuriose pateikiama informacija, gauta iš tokių puslapių, o taip pat atlikti šių puslapių arba asmenų, prisidėjusių prie jų, marketingą ir “spamming’ą” (el.pašto žinučių siuntinėjimą).

3.5. Pokalbių svetainės.

Vis daugiau žmonių jungiasi į interneto pokalbių svetaines, diegia virtualiems pokalbiams pritaikytas technologijas. Du ar daugiau asmenų, norinčių tiesiogiai pabendrauti, gali eiti į pokalbių svetainę ir dalyvauti pokalbyje realiu laiku spausdindami žinutes, kurios beveik iš karto pasirodo kitų dalyvaujančių pokalbyje asmenų kompiuterių ekranuose. Taigi, nuolat auga IRC (Internet Relay Chat- internetu perduodamas pokalbis), Webpage (Java) chat ir ICQ (I seek you – aš ieškau tavęs) programų vartotojų skaičius. Kuo gi patraukia elektroninis bendravimas? Juk dažniausiai jis atrodo labai ribotas – monitoriaus ekrane matomi tik bėgantys žodžiai. Nepaisant to, daugybė žmonių pasaulyje vieni su kitais susisiekia būtent taip.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2432 žodžiai iš 7867 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.