Komunikaciju tinklo inovacijos priežastys ir perspektyvos
5 (100%) 1 vote

Komunikaciju tinklo inovacijos priežastys ir perspektyvos



Paskutiniai trys dešimtmečiai parodė pagreitintą telekomunikacijų, duomenų komunikacijų ir masinės komunikacijos perdavimo ir įtraukimo i tinklus poreikį. Toks pagreitinimas gali būti paaiškinamas Giddens’o modernizacijos teorijos (laiko – erdvės nutolimo/nuotolio koncepcijos) ir Beniger’io (valdymo problemos kompleksinėje/sudėtingoje visuomenėje) teorijos sinteze. Svarbiausia tema redukcijos ir ekstensijos mastu (skalės) vienovėje gali būti jaučiama visuose inovacinėsVakarų visuomenės lygiuose ir sferose. Taikant Beniger’io valdymo revoliucijos tezę paskutinei šio amžiaus pusei, siūloma esamą pagreitinimą komunikacijose ir informacijoje laikyti antrinės komunikacijos revoliucijos dalimi.

Per pastaruosius tris dešimtmečius mes galėjome stebėti tarpinės komunikacijos paslaugų ir programinės/materialinės įrangos vartojimo augimą visame pasaulyje, o ypač Vakaruose.Tai taikytina tiek komunikacijoms, tiek ir žinioms (informacijai, faktams, duomenims) kompiuterinė komunikacija ir masinė komunikacija . 1960, 1970 -aisiais telefonų linijų skaičius Vakarų šalyse sparčiai augdavo kiekvienais metais, padidėdamas 10 procentų. 1980- aisiais augimo tempas sumažėjo Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje ir Japonijoje, tačiau vistiek tebepirmavo nacionalinių produktų augimo lygyje.Telefonų prekyba ženkliai tebeaugo nacionalinėse ir internacionalinėse linijose. Pvz. tarpmiestinių telefonų skambučių laikas pasauliniu mastu pasiekė 30 bilijonų minučių 1990-aisiais, 1991 m. jis jau siekė 36 bilijonus, o 1995m.- iki 60 bilijonų. Kasmetinis siunčiamos prekybos augimas JAV siekia 18 procentų (neįskaitant Meksikos ir Kanados) Vokietijoje- 14, Japonijoje -23, Taivane -31 procentą.

Žinių komunikacijos naudojimosi augimas yra net aukštesnis, jei atskirsime ją nuo telekomunikacijų. Vietinių tinklų rinka (LANs) išaugo apytiksliai 20 procentų. Kompiuteriuų technologijų miniatiūrizacija ir digitalizacija buvo prielaida tikram duomenų kaupimo, apdorojimo, perdavimo kompiuteriuose sprogimui (protrųkiui) glaudžiai susijusio su įtinklinimu. Naudojimasis masine komunikacija taipogi auga, net jei paskaičiuotume pvz. kad ir laiką, praleista žiurint TV, reklamos industrijos bumą, bei naujos media sėkmę ( cd, video grotuvai ir kameros). Vienintelė išimtis tėra nekintanti knygų, laikrašcių ir žurnalų skaitovų publiką Vakarų šalyse.

Tarpines komunikacijos išteklių naudojimas nėra taip lengvai atskleidžiamas ir eksplikuojamas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio dėl pagrindinės dalies apsprendžiančių kintančių dydžių – komunikacijos paklausos ir pasiūlos. Išteklių naudojimosi nustatymas visuomet siejasi su nepastovumo apskaičiavimu, šiuo atveju knygų, kurios nėra skaitomos, kompiuterių, kurie retai benaudojami, mašininių telefonų, atliekancių veikiau simbolinę funkciją… Pasiūlos ir paklausos skaičiai gali būti atkurti rinkos statistikoje ir prognozėse. Šiuo atveju, išskirtinai didėjančio augimo vaizdas nebus labai skirtingas. Britanijos Telekomunikaciju Tyrinejimo Centras ivertino augantį telefoniniuų linijų poreikį po 10 procentų per metus iki 2000-uju metu, tuo tarpu kai linijų pasiula teatsiliko tik 4,6 procento. Apie 158 bilijonų JAV dolerių investicijų buvo būtinos iki 2000 metu, bet tik 128.8 bilijonų tėra suplanuota investuoti (Telekomunikaciju Tyrinejimo Centras, 1998 ). Jei tai tiesa, palaipsniui augantis poreikis gali netgi viršyti pasiūla viename labiausiai besiplečiančių pasaulinės ekonomikos sektorių. Telekomunikacijų Tyrimo Centras taipogi tikisi (prognozuoja) investitorių ir į žinių komunikacijos tinklą padidėjimą iki 550 procentų 1986- 2004 metų laikotarpiui. Žinių komunikacijos galingumas (našumas) didelių imonių ne tik auga, bet tiesiog sprogsta, pasak Ungerer’o ir Costello (1998) Vakarų Europos atveju, kur pastebimas 40 procentų padidejimas per metus 1986- 1987 metais. Iš pirmo žvilgsnio visai kitokia situacija yra masinėje komunikacijoje. Čia kai kuriuose sektoriuose pasiūla viršija paklausą. Beveik kiekvienas tyrinėtojas pastebi medios perteklių radio ir TV kanalų bumo atvejų, augančio knygų ir žurnalų, leidžiamų kasmet, skaičiaus, ir netikėtos naujos media pasiūlos (video tex,pay- per -view). Visgi būtina pažymėti, jog masinės komunikacijos produktų poreikis taipogi auga, ypač audio vizualiems gaminiams. W.C.Wood ir O’ Hare ( 1991) pastebėjo, jog 1979- 1988 dekados pabaigoje vartotojų išlaidos mass medijai buvo didesnės nei pradžioje. Pasak jų, išleidžiama daugiausia naujom media technologijom, kurios visgi nepakeitė ar neišstūmė išlaidavimo senosioms.

Kai kurie kalba apie tarpinės komunikacijos naudą ir jos poreikį, atsiskleidžiantį per metinių pajamų apskaičiavimą. Tarpinės komunikacijos išteklių pritaikomumas yra labai svarbus faktorius, paaiškinantis kylantį poreikį. Inovacijos fazės (tyrinėjimas, raida, išplitimas ir pasisavinimas) gali daugiau mažiau būti sėkmingai pritaikomos kiekvienam atvejui. Dar daugiau, jei egzistuoja tam tikros komunikacijos poreikis, plitimo ir įsisavinimo lygis kiekvieno patobulintinto naujo tarpininko atveju yra lydimas kylančios kreivės, kuri atrodo bent dalinai esanti autonomiška. Iki tam tikro lygio, naujos media technologinė pasiūla turi savo dinamiką. Visų pirma, naujas tarpininkas greičiausiai užpildys
vaakumą ( tarpą), vesdamas prie išaugančio poreikio, kadangi susidurs su prieš tai egzistavusia nauda. (Net jei ir ne techologinio postūmio ženklai atvers naujas galimybes). Jei tarpininkas bus priimtas, galima bus stebėti vidinės informacijos augimą. Tai toks atvejis, kuomet naudojimasis įtakoja poreikį.

Žinoma, kaina yra pirminis poreikio ekonominis skatulys. Krentančios telekomunikacijų kainos, žinių komunikacija, ir techniškai tarpinė masinė komunikacija ženkliai įtakojo jų susiskaidymą per pastaruosius tris dešimtmečius. Jei kainos nebūtų buvusios mažinamos, rinkos postūmiai būtų buvę pasiūlyti ivairiausių komercinių įmonių, besistengiancių laimėti varžytuves. Kainų mažinimas per reklamą ir net sąmoninga labdara, ar netgi tam tikrų medios krypčių rėmimas yra tikslingas reiškinys, nes sunku yra įvertinti daromą poveikį. Jei poveikis esti sėkmingas, vartojimas vėl įtakoja poreikį. Kaip ten bebutų, svarbiausia yra tai, jog visi šie postūmiai žlugs, jei nebus paisoma vartotojų poreikio komunikacijai. Aukštesnis tinkamumas ir žemesnės kainos yra svarbios, bet ne reikšmingiausios priežastys, nulemiančios išskirtinį tarpinės komunikacijos naudojimasį ir poreikių augimą. To pavyzdžiu gali būti prancūzų TELETEL eksperimentas ( žr. Deveze, 1988). Miljonai taip vadinamų Minitelių ( videotekų terminalų ?) buvo laisvai išskirstyti tarp gyventojų 1980 m. Net ir 1990 metų pradžioje eksperimentas vis dar buvo nenusisekęs. Milijonai Minitelų taip ir liko nenaudojami. Šis projektas neatnešė naudos net ir iki 1992 metų. TELETEL sistema buvo sukurta kaip informacinė sistema. Įdomu tai, jog vartotojai nesusidomėjo komunikacijos (žinučių) sistema ( Feenberg, 1992). Dar daugiau nei šis vienintelis pavyzdys pasako stebėjimai daugelyje esamos rinkos komunikacijos plačiai vartojamų prekių ir paslaugų sektoriuose. Žymi dalis (toli siekiančių) telekomunikacijų ir žinių komunikacijų poreikio pagreitinto augimo atsiskleidžia bendro vartotojo dėka. 1990-ųjų metų pradžioje nei technologiniai, nei rinkos pokyčiai negalėjo priversti vartotojų naudotis namų kompiuteriu, mobiliu ir kitokio pobūdžio pagerintu telefonu, lyginant su senaisiais telefonais, TV ar video. Tai, jog kai kuriai media pasiseka rinkoje, o kitai ne- ir tai, jog skirtingų tipų vartotojų poreikiai skiriasi, turi būti aiškiai įsisamoninta, kas aiškiai atskleistų tokį nelygų tarpinės komunikacijos poreikį. Vienos tų nelygumo priežasčių bus aptartos paskutiniuose šio referato puslapiuose .

MODERNIZACIJOS TEORIJA

Didejantis komunikacijos įengimų poreikis daug labiau domina socialinius ir komunikacijos mokslus, nei didėjanti technologinė ir ekonominė pasiūla. Kai kas šiuose moksluose bandė paaiškinti kylantį poreikį naudodamiesi keletu bendrų moderinzacijos teorijų. Tokios teorijos dažniausiai gimsta Europoje, pradedamos tokių klasikinių sociologų kaip Durkheim’o (šiuolaikiniai solidarumo ir darbo pasidalijimo tipai), Tonnies (šiuolaikinė moderni bendruomenė) ir Weber’io ( modernios kultūros racionalumas) ir baigiamos su šiuolaikiniais sociologais, kaip pvz. Elias (Vakarųu civilizacijos kultūura) ir Giddensu ( laiko- erdves nutolimas modernioje visuomenėje). Remiantis šiomis koncepcijomis, esamos modernizacijos teorijos aiškina augantį komunikacijos ir informacijos poreikį su juos lydinčiais augančiu darbo pasidalijimu ir sudėtingejimu, ekonominiu ir kultūriniu racionalizacijos, ir socialiniu ar kultūriniu individualizacijos procesais. Kaip ten bebūtų, šių teorijų trūkumas yra tas, jog jos esti arba per bendros, arba perdėm specifinės (žr. pvz. Saunders and Warford, 1983). Taipogi tikėtina, jog jos teatskleidžia tik vieną kurį nors vystymosi aspektą (esti vienpusės). To pavyzdžiu galėtų būti plitimo skalės akcentavimas modernizacijos procese (esama visgi ir skalės redukcijos fakto). Svarbiausias visų modernizacijos teorijų trūkumas yra tai, jog jos esti antigeneralizuojančios. Jos stokoja istorinės specifikacijos ir periodizacijos. Šis tarpas yra užpildomas kitu trūkumu ( trūkumas užpildo kitą trūkumą). Šios teorijos įkyriai perša evoliucinį ir linijinį vystymosi šabloną, tapatindamas moderinzacijos procesą su konkrečiu Europos vystymusi 2, 3, 4 amžių, vystymosi procesu vėliau išplitusiu po visą pasaulį. Šio proceso konkretūs duomenys ir turinys lieka neakcentuoti ir neištirti. Tokiu būdu šios teorijos siekia parodyti (atskleisti) vystymosi būtinumą.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1375 žodžiai iš 4283 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.