Konfliktu psichologiniai ypatumai
5 (100%) 1 vote

Konfliktu psichologiniai ypatumai

11

Turinys

1. Įvadas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2

2. Konflikto samprata. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

3. Konfliktų tipai ir jų psichologiniai ypatumai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

4. Konflikto sprendimo strategijos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

5. Konstruktyvus konflikto sprendimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6

6. Išvados. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8

7. Literatūros sąrašas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

1. Įvadas.

Ginčai, nesutarimai, apkalbos, kaltinimai, – kokie dažni kiekvieno mūsų kasdienybėje, kokie svarbūs kolektyvui – mikroorganizacijai. Konfliktai suvokiami kaip dėsningas, neišvengiamas visuomenės vystymosi proceso reiškinys. Šį reiškinį įtakoja tai, kad kolektyvas yra priklausomas nuo joje dirbančių žmonių savybių, tarpusavio sąveikos, kiekvienas kolektyve gina, skatina savo mintis, savo poziciją. Šiuolaikinio konflikto pagrindus padėjo vokiečių, austrų, amerikiečių sociologai: L. Coser, R. Dahrendorf. Konfliktai kolektyve taip pat dažna tema periodiniuose leidiniuose.

Literatūroje pateikiamos šios konfliktų sąveikos reikšmės:

Plačiąja prasme konfliktas – tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinis atvejis, kai priešingos pozicijos, interesai, požiūriai negali būti įgyvendinami vienu metu. Konfliktas suvokiamas kaip jėga, kelianti rūpesčių, suardanti buvusią tarpusavio santykių pusiausvyrą. Konfliktiškas elgesys gali būti įvairus, pradedant intelektualiniais ginčais, baigiant fizinės jėgos naudojimu, kuris sąlygoja turtinę ar asmeninę žalą. Priešiška elgsena gali būti paslėpta, gali būti akivaizdi – tiesioginė. Ši elgsena – abipusė, nes kovoja du ar daugiau žmonių, vieno konflikto dalyvio elgsena sulaukia kito dalyvio atsakomosios elgsenos.

Šiame darbe svarbu buvo išsiaiškinti kokie yra konfliktų psichologiniai ypatumai, kokios dažniausiai susidaro konfliktinės situacijos, kokie yra konflikto tipai ir kokios yra konfliktų sprendimo strategijos.

2. Konflikto samprata.

Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metų žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai.

Konflikto terminas – yra kilęs iš lotinų kalbos žodžio –confliktus- t.y.- susidūrimas

Konfliktai yra mūsų kasdienybės dalis. Jie atskleidžia sistemos, kurioje gyvename ir dirbame, netobulumus. Konfliktai, įtampos, problemos yra neišvengiami kiekvienoje organizacijoje. Žmonės yra skirtingi: jie turi skirtingus požiūrius įvairiais klausimais, savus problemų sprendimo būdus. Tarpasmeniniai konfliktai kyla iš nesutarimų tam tikrais klausimais. Žmonės gali ir toliau nemėgti vienas kito net ir po vieningo sprendimo vien dėl neteisingo derybų būdo.

Tačiau, neišsiaiškinus tikrosios nesutarimų priežasties, ir kurstytojų nubaudimas gali konfliktą tik paslėpti, bet aistros, lyg rūkstantys po žeme durpynai, virs dar ilgai ir palankią akimirką prasiverš tikromis liepsnomis. Jos neužges, kol konfliktas nebus išspręstas.

3. Konfliktų tipai ir jų psichologiniai ypatumai.

Konfliktas – tai yra vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika, t.y. nesuderinamų motyvų, interesų, nuominių susidūrimas.

Pagal formą konfliktai skirstomi:

I. Asmenybės konfliktai. Konfliktai vykstantys konkretaus žmogaus viduje, atsidūrusio pasirinkimo situacijoje, ar susidūrus su informacija apie save, prieštaraujančia pačio nuomonei. Dažnai žmogus šitą informaciją sprendžia nesąmoningame lygmenyje – gynybiniai mechanizmai (Froidas). Žmogus gali jausti depresiją, kuri veda į savižudybę.

II. Tarpasmeniniai konfliktai. Nesutarimai tarp dviejų asmenų. Šie konfliktai turi tam tikras priežastis, kurios yra įvardijamos kaip Konfliktogenai:

1. Pranašumo siekimas:

1) Atviras savo pranašumo demonstravimas – įsakymai, grasinimai, kritika, kaltinimas,

2) Nuolankus santykis – geranoriškas pranašumo demonstravimas,

3) Gyrimasis – apie sėkmę lemiančius faktorius,

4) Aš manau,

5) Savo patarimo primetimas,

6) Kito žmogaus pertraukimas jam kalbant – tartum man tavo mintys nerūpi,

7) Informacijos slėpimas,

8) Pinigų skolinimas – juk laiku tai negrąžinsi,

9) Bandymas atsakomybę suversti kitam – prašant ką nors padaryti,

10) Etiniai pažeidimai – stumtelėjimai, užmynimai ir net neatsiprašoma,

11) Pasijuokimas iš kito – “patraukiant per dantį.

Pavyzdžiui tarpasmeniniai konfliktai organizacijose gali vystytis iš kitų konfliktų tipų:

· Pseudokonfliktų: įvairūs nesusipratimai, dažniausiai dėl informacijos stokos, jos priėmimo bei pardavimo netobulumo;

· Interesų: tai psichologiniai, procedūriniai (tikslai tie patys, bet nesuderinami jų siekimo metodai) ir esminiai (asmenys siekia skirtingų tikslų);

· Vertybių: individualių esminių dorovinių, socialinių, estetinių nuostatų sandūra;

· Struktūrinių: kyla dėl organizavimo trūkumų, kai esti neaiškios darbuotojų funkcijos, jų rolių
ribos, netinkamas žmonių išdėstymas, rolių ekspelktacijų nepatvirtinimas, neefektyvi komunikacija tarp grupių, neefektyvus administravimas.

2. Agresija – konfliktogenų grupė.

„Agreso“ – užpuolimas. Agresija būdinga kai kuriems žmonėms: “sunkiems” žmonėms, smurtautojams.

Situacinis agresyvumas – FRUSTARACIJA – kylantis susiduriant su tam tikra kliūtimi siekiant tikslo.

3. Egoizmas

Egoistas – siekia tik asmeninės naudos ir tai ne visada būna teisinga, nes tai daroma kitų žmonių.

Kaip išvengti tarpasmeniniuose santykiuose Konfliktogenų?

1) Prisiminti, kad bet koks neatsargus pasakymas gali būti konflikto priežastis,

2) Būtina pašnekovui būti empatišku,

3) Elgtis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi.

III. Grupiniai konfliktai.

Dar konfliktai skirstomi:

1) Paslėpti (numatyti);

2) Nepaslėpti (nenumatyti).

Pagal konflikto rezultatą, konfliktai būna:

1) Konstruktyvūs, skatinantys asmenybės brendimą;

2) Destruktyvūs, mažinantys žmogaus psichologinį pajėgumą.

4. Konflikto sprendimo strategijos.

Lemiamą reikšmę konflikto eigai turi jo šalių elgesys. Kilus konfrontacijai, dalyvių reakcijos patenka į vieną iš penkių kategorijų:

Spaudimas – tai ultimatyvus reikalavimas patenkinti savo interesus kitų sąskaita. Tam tikslui gali būti naudojami oficialūs įgaliojimai, fizinė jėga ar grasinimas ją panaudoti, vyresnybės teisė, kitos šalies argumentų ignoravimas. Tai – kraštutinis strategijos „nugalėtojas – pralaimėjęs“ pavyzdys. Tačiau prievarta gali būti efektyvi tais atvejais, kai konfliktas kilo dėl vertybių pervertinimo, plėtros perspektyvų, t. y. kai reikia apginti „teisingą“ poziciją, o konflikto šalių santykiai neturi didelės reikšmės, taip pat toks elgesys pateisinamas krizės metu arba kai reikia priimti neišvengiamą sprendimą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 898 žodžiai iš 1779 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.