Konkurencingumo veiksniai
5 (100%) 1 vote

Konkurencingumo veiksniai

KONKURENCINGUMO VEIKSNIAI

Verslo įmones veikia konkurencingumo veiksniai rinkoje, kuriuos formuoja aplinka. Juos galima grupuoti į išorinius (netiesioginio poveikio elementus) ir vidinius (tiesioginio poveikio elementus). Vidinius veiksnius, dar kitaip vadinamus įtaką darančius asmenis, sudaro tiekėjai, vartotojai, akcininkai ir daugelis kitų, kurie daro tiesioginę įtaką organizacijai. Darantys įtaką asmenys išsamiau aptariami kitame poskyryje. Išorinė aplinka – socialiniai, technologiniai, politiniai ir ekonominiai veiksniai. Išorinio poveikio organizacijai jie nedaro. Šių dviejų aplinkų vaidmuo aptariamas tolesniuose skyriuose. Tiesioginio ir netiesioginio poveikio elementų įtaka įmonei ir konkurencingumo veiksnių schema parodoma šiame paveiksle:

1. VIDINIAI VEIKSNIAI

Tiesioginio poveikio aplinką sudaro įtaką darantys asmenys, kuriuos galima skirstyti į dvi kategorijas. Išoriniams įtaką darantiems priskiriamos profesinės sąjungos, vartotojai, tiekėjai, konkurentai, specialiųjų interesų grupės ir vyriausybės tarnybos. Vidiniams įtaką darantiems priklauso darbuotojai, akcininkai ir direktorių valdyba. Toliau šiame skyriuje aptarsime kiekvienos grupės poveikį organizacijai.

1.1 Išoriniai įtaką darantys asmenys:

Vartotojai. Vartotojas gali būti įvairių formų: įstaiga – mokykla, ligoninė ar vyriausybės tarnyba; įgaliotinis ar gamintojas; ir privatus asmuo. Vartotojai perka organizacijos gaminius ir paslaugas, naudodami pinigus. Vartotojų aptarnavimo formos ir pardavimo metodai skiriasi. Dažniausiai marketingo vadovas tiria potencialius klientus ir prekių realizavimo rinką, ir remdamasis tyrimų duomenimis vadovauja marketingo kampanijai.

Tiekėjai. Įmonė savo gaminiams gauti ir paslaugoms pateiki turi įsigyti išteklių – žaliavų, įrenginių, darbo jėgos ir energijos. Nuo to, ką organizacija pasiima iš aplinkos bei kaip tuos išteklius panaudoja, priklauso jos galutinio gaminio kokybė, patikimumas, įpakavimas ir kaina. Todėl kiekviena organizacija yra priklausoma nuo tiekėjų, kurie parduoda išteklius ir siekia iš jų greito pristatymo, kokybiško darbo bei kuo mažesnių pardavimo kainų.

Vyriausybė. Valstybinė valdžia turi užtikrinti, kad būtų laikomasi laisvosios rinkos principų. Rengia įstatymus, kurie užtikrina ekonominę laisvę, tačiau neleistų piknaudžiauti ekonomine galia. Šiam tikslui įkuriamos reguliuojančios agentūros, kurios nustato pagrindines taisykles, kurioms turi paklusti verslo žmonės. Taip pat vyriausybė skatina ekonomikos stabilumą ir augimą, gina pramonę.

Specialiųjų interesų grupės. Žmonių grupės, susiorganizavusios panaudoti politinius procesus, kad sustiprintų savo poziciją rūpimais klausimais. Įmonės vadovas organizuodamas savo veiklos strategiją, turi atsižvelgti į esamas ir vėliau galinčias atsirasti tikslines grupes. Vadovas nėra užtikrintas, kad jo organizacijos dėl ko nors neužsipuls kam nors atstovaujanti grupė. Tarp specialiųjų interesų grupių savo svarba išsiskiria vartotojų teisių gynėjai ir aplinkos saugotojai.

Vartotojų gynėjai. Nepatenkinti įsigyta preke ar paslauga vartotojas gali rinktis: arba pasitraukti, tai yra pradėti naudotis kito verslininko paslaugomis, arba viešai pareikšti savo nepasitenkinimą, protestuoti. Nuo vartotojo ištikimybės kompanijai priklauso, kurį kelią jis pasirinks. Vartotojo pasitraukimas sumažins klientų bazę ir nesuteiks vadovams progos suvokti vartotojų poreikius ir ištaisyti šią kliūtį. O protestu siekiama atlyginimo už skriaudą. Vartotojai kelia bylas teisme, reikalauja, kad įsikištų reguliuojanti agentūra, bando paveikti įstatymų leidėjus. Protesto būdus naudojantis judėjimas vadinamas vartotojų gynėjais.

Žiniasklaida. Žiniasklaida ir komunikacijos priemonės pateikia visuomenei išsamius duomenis: bendrąsias naujienas, specialias tyrimo ataskaitas, apybraižas. Nušviečia ekonomikos ir verslo reikalus, nes tai liečia daugybę žmonių. Dėl vis plačiau naudojamų ryšio palydovų, naujienos perduodamos labai greitai. Daugelis stambių organizacijų vadovų supranta, kad jų veiklos veiksmai gali tapti informavimo priemonių tyrimo objektu. Todėl įmonėse yra įsteigiami ryšių su visuomene ir marketingo skyriai, kurie padeda bendrauti su žiniasklaidos atstovais.

Profesinės sąjungos. Įmonės vadovas įvairiais būdais stengiasi rasti žmonių, turinčių organizacijai reikalingų įgūdžių ir patirties. Jei įmonė samdo profesinei sąjungai priklausančius darbuotojus, sąjunga ir vadovai dažniausiai sudaro sutartį dėl atlyginimų, darbo sąlygų, darbo laiko ir pan.

Finansų institucijos. Organizacijos priklauso nuo įvairių finansų įstaigų, kaip antai, komerciniai bankai, investicijų bankai, draudimo kompanijos, suteikiančios lėšų joms plėstis ir veikti; naujiems įrenginiams įsigyti. Darbo ryšiai su finansų institucijomis yra labai svarbūs, dažniausiai už šių kūrimą ir palaikymą yra atsakingi įmonės finansų vadovas ir administracijos vadovas.

Konkurentai. Organizacija norėdama išplėsti savo dalį rinkoje, turi rinktis iš dviejų galimybių: 1) rasti naujų vartotojų – toje pačioje rinkoje ar ieškodama būdų išplėsti rinką, arba 2) nugalėti konkurentus prasiskverbus ir įsitvirtinus naujoje rinkoje. Nesvarbu, kurį atveji firma pasirinks, ji būtinai turi
išnagrinėti informaciją apie konkurentes rinkas ir sukurti savo konkurencinę strategiją, kurios tikslas pasiekti kuo didesnę vartotojų bazę.

1.2 Vidiniai įtaką darantys asmenys:

Darbuotojai. Vadovas savo komandoje siekia matyti gerai išsilavinusius ir lanksčius darbuotojus. Pagal veiklos pobūdį jie yra skirstomi į specialistus (rengia konkrečius veiklos sprendimus) ir tarnautojus (siauros specializacijos darbuotojai, aptarnaujantys vadovus ir specialistus).

Akcininkai ir direktorių valdybos. Didelių atvirų korporacijų valdymo struktūra leidžia akcininkams pasinaudoti balsavimo teise ir daryti įtaką įmonei.

Vadovų vaidmuo. Vadovai ypač suinteresuoti organizacijos veikla, kaip ir visi darbuotojai. Tačiau vadovas vienas iš svarbiausių valdymo subjektų, kuris atlieka daug vaidmenų. Ši atsakomybė verčia dažnai turėti reikalų su įvairiais vidiniais ir išoriniais įtaką darančiais asmenimis ir derinti jų reikalavimus. Siekdamas, kad organizacija veiktų efektyviai, vadovas turi palaikyti santykius su svarbiausiais įtaką darančiais asmenimis.

2. IŠORINIAI KONKURENCINGUMO VEIKSNIAI

Išorinės aplinkos netiesioginio poveikio komponentai daro įtaką organizacijoms dviem būdais. Pirmiausia, tam tikros jėgos gali priversti sudaryti grupę, kuri vėliau tampa įtaką darančiais asmenimis. Antra, netiesioginio poveikio elementai sukuria klimatą: greitai besikeičianti technologija, ekonomikos augimas arba nuosmukis, pažiūrų į darbą pokyčiai. Tame klimate organizacija gyvuoja ir jai tenka į jį reaguoti. Pavyzdžiui šiuolaikinė kompiuterių technologija leidžia gauti, kaupti, koordinuoti ir perduoti daugybę informacijos apie individus. Bankai ir kitos verslo firmos panaudoja šią technologiją informacijai apie potencialių pirkėjų kreditus saugoti, kaupti, apdoroti ir keistis. Individai, kuriems nerimą kelia galimas piktnaudžiavimas šiais duomenimis, gali sukurti specialių interesų grupę, siekiančią savanoriškų pokyčių bankų veiklos praktikoje. Jei ši grupė suorganizuotų sėkmingą tam tikro banko boikotą, tai ji imtų daryti tam bankui įtaką ir prasiskverbtų į jo tiesioginio aplinką.

Fahey ir Narayanan sugrupavo šias sudėtingas sąveikas į keturių plačių veiksnių grupes, kurios veikia organizaciją ir į kurias vadovai turi atsižvelgti. Tai socialiniai, ekonominiai, politinia – įstatyminiai ir technologiniai kintamieji.

Šiuos kintamuosius smulkiau galima pavaizduoti lentele:

Socialiniai Ekonominiai Politiniai – įstatyminiai Technologiniai

Gyvenimo būdo pasikeitimaiVartotojų aktyvumasGimstamumasGyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupesGyventojų religiniai skirtumaiVisuotinos vertybės, įsitikinimai BNP tendencijosPalūkanų normaInfliacijos tempasPinigų pasiūlaEkonomikos ciklo stadijaNedarbo lygisDarbo užmokesčių/kainų kontrolėDevalvacija/revalvacijaEnergijos pasiekiamumo kaina Antimonopolinis reguliavimasReklamos reguliavimasVartotojų teisių įstatymasAplinkos apsaugos įstatymaiMokesčių įstatymaiPolitinis klimatas ir politinis stabilumas Valstybinės tyrimo ir vystymo išlaidosPramonės išlaidos tyrimui ir vystymuiPatentinė apsaugaNaujos prekėsNaujų technologijos pasiekimų perkėlimas iš laboratorijų į rinką

2.1 Socialiniai veiksniai (kintamieji)

Fahey ir Narayanan socialinius kintamuosius skirsto į tris kategorijas: demografija, gyvenimo stilius ir socialinės vertybės. Demografiniai ir gyvenimo stiliaus pokyčiai veikia organizacijos darbo jėgos pasiūlos ir vartotojų sudėtį, jų išsidėstymą ir lūkesčius. Socialinės vertybės sudaro visų kitų socialinių, politiniu, technologinių bei ekonominių pokyčių pagrindą ir lemia pasirinkimus, kuriuos žmonės daro savo gyvenime.

Demografiniai pokyčiai, pirmiausia, lemia darbo jėgos pasiūlą. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais JAV greito maisto restoranų savininkai ir kiti tradicinių paauglių darbo vietų darbdaviai turėjo įdarbinti namų šeimininkes arba pensininkus šiose laikino darbo vietose, nes neužteko šį darbą dirbti norinčių paauglių. Be to, amžiaus vidurkio didėjimas reiškia, kad vadovai ateityje gali susidurti su kvalifikuotų darbininkų trūkumu, kai tik “vaikų bumo” kartos atstovams ateis pensijos laikas.

Antra, gyventojų sudėties pokyčiai sukuria socialinių problemų, liečiančių vadovus (šiandien JAV daug darbuotojų yra apsupti dviejų kartų: jie turi rūpintis savo vaikais ir padėti senstantiems tėvams, todėl daug pagrindinių korporacijų yra sukūrusios yra sukūrusios specialias programas, kad galėtų padėti darbuotojams rūpintis tėvais). Trečia, demografija formuoja daugelio produktų rinką.

Vertinant konkurencinę aplinką rinkoje, mes privalome žinoti vartotojų prioritetų ar gyvenimo būdo pasikeitimus, nes tai smarkiai įtakos mūsų konkurencinę elgseną rinkoje: ar mes įvesime naują prekę į rinką, atitinkančią vartotojų prioritetų pasikeitimus, ar eisime į naują rinkos segmentą.

Gyvenimo stiliai

Pasak Fahey ir Narayanan, gyvenimo stilius yra “žmonių pažiūrų ir vertybių išorinis demonstravimas”.

Socialinės vertybės

Pastaraisiais metais socialinių vertybių pokyčiai susilpnino mūsų lygių galimybių įsipareigojimus ir pramonės reguliavimą, pakeitė mūsų vertinimus apie naujos technologijos kainas ir naudą, pavyzdžiui pagalbines priemones rimtai sergantiems žmonės, ir
vartotojų, moterų ir mažumų socialinius bei ekonominius poreikius.

Savaime suprantama, socialinės vertybės įvairiose šalyse skirtingos. Pavyzdžiui, Japinijoje, kur daug darbuotojų vaisą savo darbinį gyvenimą dirba toje pačioje kompanijoje, žemesniųjų lygių darbuotojai daug laisviau negu Amerikoje dalyvauja priimant sprendimus ir nustatant kompanijos politiką.

2.2 Ekonominiai veiksniai (kintamieji)

Tradiciniai ekonomikos rodikliai:

· Nacionalinės pajamos ir nacionalinis produktas

Bendrasis (visuminis) nacionalinis produktas

Asmeninės pajamos

Disponuojamos/turimos asmeninės pajamos

Asmeninio vartojimo išlaidos

Mažmeninis pardavimas

· Santaupos

Asmeninės santaupos

Verslo santaupos

· Investavimas

Pramonės investicijos

Naujos įrangos užsakymai

Investavimas į atsargas

Gyvenamojo fondo projektas

· Kainos, atlyginimai ir našumas

Infliacijos lygis

Plataus vartojimo prekių kainų (indekso) kitimas

Gamintojo kainų (indekso) kitimas

Žaliavų kainų (indekso) kitimas

Vidutinis valandinis uždarbis

Valandinis išdirbis verslo sektoriuje

· Darbo jėga ir užimtumo lygis

Darbuotojų sudėtis pagal amžių, lytį ir klasę

Nedarbo lygis

· Vyriausybės veikla

Valstybinis perteklius/deficitas

Išlaidų pasiskirstymas pagal tipą

Valstybinis prekių ir paslaugų pirkimas

Valstybės išlaidos

Pinigų masės pokyčiai

· Tarptautiniai sandoriai

Valiutos keitimo kursai

Eksporto pasiskirstymas pagal rūšį

Importo pasiskirstymas pagal rūšį

Prekybos balansas: prekyba, prekės bei paslaugos

Investicijos užsienyje

Savaime aišku, kad bendrosios ekonominės sąlygos ir kryptys yra lemiamos organizacijos sėkmei. Algos, tiekėjų ir konkurentų nustatytos kainos ir vyriausybės fiskalinė politika turi įtakos ir gamybos bei paslaugų kaštams, ir rinkos sąlygoms, kuriomis parduodami produktai ir teikiamos sąlygos.

Tradiciniai ekonominiai rodikliai įvertina nacionalines pajamas ir nacionalinį produktą, kainas, atlyginimus, darbo našumą, užimtumą, vyriausybės veiklą ir tarptautinius santykius (žr. Tradiciniai ekonomikos rodikliai). Visi šie veiksniai laikui bėganti kinta, ir vadovai turi skirti daugiau savo organizacijų laiko ir išteklių, kad galėtų numatyti ekonomiką ir galimus pokyčius. Kadangi ekonomikos pokyčiai dabar tapo norma, o nebe išimtimi, tai ši vadovui keliama užduotis yra tikrai sudėtinga.

2.3 Politiniai – įstatyminiai veiksniai (kintamieji)

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1737 žodžiai iš 5577 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.