Konkurso aliante 2004 ii turo klausimų atsakymai
5 (100%) 1 vote

Konkurso aliante 2004 ii turo klausimų atsakymai

KONKURSO ALIANTE 2004 II TURO KLAUSIMŲ ATSAKYMAI

I. Istorija

1. Kokias naujas kryptis galima pastebėti NATO vystymesi, pasibaigus šaltajam karui?

Pasibaigus šaltajam karui, NATO vystymesi pastebimos šios naujos kryptys:

1) Pirmą kartą pagalbos ranka ištiesta buvusioms Varšuvos bloko šalims – 1990-07-06 NATO valstybių vadovų susitikime Londone, priimta deklaracija dėl NATO transformuoto Aljanso. Vidurio ir Rytų Europos valstybėms pasiūlyta bendradarbiauti, užmegzti diplomatinius santykius su NATO. 1991m. lapkričio mėnesį Romoje priimta nauja Aljanso strateginė koncepsija. Joje Vidurio ir Rytų Europos šalys traktuojamos jau kaip Aljanso partnerės.

2) Užsimezgė reguliarūs įvairių lygių kontaktai, prisidėję prie santykių normalizavimo.

3) Mažinama įtampa, siekiama pažangos rengiant susitarimus dėl įprastinės, branduolinės ginkluotės mažinimo, jungtinių ginkluotųjų pajėgų. NATO ginkluotosios pajėgos tapo mažesnės, bet lankstesnės, labiau pritaikytos naujoms užduotims. Buvo pasikeitimų vadovybės struktūroje.

4) Karinis aspektas tapo tik viena iš saugumo užtikrinimo politikos dalių. Saugumo Europoje užtikrinimo tikslų siekiama ir politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis priemonėmis.

5) NATO savo strategiją siekia orientuoti taip, kad Vidurio ir Rytų Europos valstybėse vykstantieji demokratiniai pertvarkymai taptų negrįžtami. Numatyti glaudesni kontaktai su Rytų ir Centrinės Europos šalimis.

6) Akcentuojamas globalinis saugumas, kuriam pavojų kelia masinio naikinimo ginklų platinimas ir tarptautinis terorizmas. 1999 m. priimta nauja strateginė koncepsija, kurioje pirmą kartą pripažinta karinių misijų vykdymo galimybė regionuose, kurie neįeina į NATO valstybių teritoriją.

ŠALTINIS: NATO vakar, šiandien, rytoj, V., Eugrimas, 1999, p. 63-82

Jubiliejinis leidinys NATO review. V., AB „Spauda“ p. 17-24.

2. Charakterizuokite NATO šalių narių pozicijas, kas liečia JAV karą su Iraku.

NATO, kaip ir Jungtinių Tautų Gynybos komitetas pasidalijo į dvi priešingas barikadas. NATO, kaip ir JT suskaldė Vokietijos ir Prancūzijos nepritarimas invazijai į Iraką. Šios dvi šalys norėjo, jog būtų duotas JT pritarimas, tačiau NATO šalys – milžinės JAV ir Jungtinė Karalystė jo nesulaukus pasiryžo užpulti Iraką. Kitos NATO šalys bei tuo metu kandidatės išesmės palikė JAV ir JK poziciją.

ŠALTINIS: vietinės žiniasklaidos priemonės.

3. Kada įsikūrė OBSE ir kokie yra jos pagrindiniai tikslai?

OBSE – jos pirmtakas ESBK – politinių konslutacijų forumas – 1995-01 tapo organizacija, kai buvo pervadinta į ESBO. Tai svarbi Europos savitarpio saugumo stiprinimo institucijų sudėtinė dalis. Atlieka esminį vaidmenį palaikant taiką, saugumą ir stabilumą Europos žemyne. ESBO – rimtas Aljanso partnerės palaikant taiką Bosnijoje.

ŠALTINIS: NATO iš pirmo žvilgsnio V., LOGOS, 1998, p. 70-73.

4. Kokią poziciją užėmė Jūsų šalis, kas liečia JAV karą su Iraku?

JAV karui su Iraku Lietuva pritarė. Lietuva siekia būti aktyvi tarptautinės bendrijos narė, o ne pasyvi stebėtoja – Lietuvos kariai, medikai dalyvauja tarptautinėse NATO organizuojamose taikos palaikymo operacijose, taip pat ir Irake.

ŠALTINIS: http://www.kam.lt

5. Kuriais metais ir dėl kokių priežasčių išstojo Prancūzija iš NATO? Kas buvo tuo metu Prancūzijos prezidentu?

1966 m. Prancūzija pasitraukė iš NATO karinių struktūrų. Tokį žingsnį lėmė jos nesutarimai su JAV ir Didžiąja Britanija dėl Europos branduolinių pajėgų, kurias kontroliutų amerikiečiai, tokiu atveju prancūzai praktiškai būtų netekę galimybės turėti savo branduolinio arsenalo. Prancūzijos nuomone NATO karinėse struktūrose pernelyg dominuoja JAV. Prancūzija skeptiškai žiūrėjo į Europos ir Amerikos Aljansą, nes manė, kad ši struktūra galėtų sudrausminti pagrindinį jos saugumo politikos rūpestį – Vokietiją. Prancūzai pasisakė už glaudesnį Europos valstybių bendradarbiavimą ir europinės gynybos sistemos kūrimą, siekė Europos lygiateisiškumo Aljanse.

Prancūzijos prezidentu tuo metu buvo Šarlis de Golis (Charles de Gaulle).

ŠALTINIS: NATO vakar, šiandien, rytoj.V., Eugrimas, 1999, p.137.,

http://www.kam.lt.

6. Charakterizuokite strategijos massive retaliation principą, kurį panaudojo ir NATO ir nurodykite šiops strategijos panaudojimo laikotarpį.

JAV masinio atpildo (massive retaliation) politika 5 – ojo dešimtmečio pabaigoje, 6 – ojo pradžioje. Europa troško efektyvios gynybos be karo, todėl buvo maksimizuota atgrasimo šalininkė. Ši politika pabrėžė karo prevenciją ir naeaštrino problemiškų gynybos klausimų.

ŠALTINIS: NATO vakar, šiandien, rytoj. V., Eugrimas, p.45.

7. Kada įsikūrė „Veimarotrikampis“, dėl kokių priežasčių ir kokios šalys prisideda prie jo veiklos?

„Veimaro trikampis“įsikūrė 1999 metais. Šio trikampio šalys – Prancūzija, Vokietija, Lenkija. Nuo 1991 m. rengia nuolatines vyriausybių konslutacijas, kuriomis siekiama plėtoti bendradarbiavimą. Prancūzija ir Vokietija siekė, kad kuo greičiau Lenkija būtų priimta į Euroatlantines struktūras, bei visos gynė Ukrainos nepriklausomybę.

ŠALTINIS: http://www.info.lt

8. Kas ir kada paskelbė programą SDI ir kas buvo jos
tikslas?

JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) 1983-03-23 paskelbė išsamią tyrimų programą, skirtą pašalinti SSRS strateginių branduolinių raketų keliamą grėsmę (Strateginė gynybos iniacityva) angl. SDI. Ši programa numatė sukurti priešraketinę sistemą kosmose, kuri apsaugotų JAV ir Vakarų Europos teritoriją nuo sovietinių raketų.

ŠALTINIS: NATO vakar, šiandien, rytoj. V., Eugrimas, p.238.

9. Išvardinkite pagrindinius principus, kurie buvo laikomi pagrindiniais Vašingtono sutartyje 4.4. 1949.

1949-04-04 Vašingtono sutarties branduolys jos penktasis straipsnis, todėl pagrindinis kitų NATO teisės aktų tikslas – sudaryti sąlygas įgivendinti Vašingtono sutarties 5 – ąjį straipsnį. 5 – asis straipsnis numato, kad užpuolimo atveju kiekviena Šiaurės Atlanto sutarties šalis, įgyvendindama individualias ar kolektyvines saviginos teisę, pripažintą JT Įstatų 51 straipsniu, nedelsiant suteiks paramą užpultai ar užpultoms šalims, imsis veiksmų, įskaitant ginkluotojų pajėgų veiksmus. Kiti pagrindiniai principai: bet kokį tarptautinį ginčą stengtis spręsti taikiu būdu, atitinkamai JT tikslams. Remti tolesnį taikių ir draugiškų tarptautinių santykių plėtojimą. Vieningu susitarimu kviesti į Aljansą šalis, remiančias šios Sutarties principus.12 ir 13 straipsniu numatoma Sutarties peržiurėjimo, išstojimo teisė.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 930 žodžiai iš 2840 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.