Konstantino laikų posūkis
5 (100%) 1 vote

Konstantino laikų posūkis

Vilnius Universitetas


„Konstantino laikų posūkis“

Vilnius, 2005

Įvadas

Sunku būtų įsivaizduoti šiandieninę visuomenę, jei imperatorius Konstantinas būtų nusprendęs pasukti ne krikščionybės link, o vis dar išpažintų pagonybę. Netgi pati krikščionybė vargu ar būtų vyraujanti religija, jei Konstantinas nebūtų jos protegavęs

ir puoselėjęs valstybiniu mastu. Ką reiškė šis posūkis to meto Bažnyčiai, šiandien spręsti nelengva, tačiau tiksliai žinoma, kad iki tol ji buvo persekiojama ir kankinama, o staiga tapo privilegijuojama ir veliau netgi paskelbta valstybine religija. Konstantino reforma palaipsniui įvykdė visišką to meto religijos pasikeitimą iš politeizmo į monoteizmą. To meto žmonėms, kurie buvo įpratę prie gladiatorių kovų, visiško hedonizmo visuose gyvenimo srityse ir kurie buvo pagonys nuo neatmenamų laikų, tai buvo tikrai radikalus pasikeitimas.

Tačiau apie viską iš eilės.



Konstantino gyenimas

Konstantinas gimė apie 285 metus Naise(Niše, Serbijoje), o jaunystę praleido Diokleciono rezidencijoje Nikomedijoje. Jis buvo Elenos ir Konstancijaus Chloro sūnus. Elena buvo užeigos šeimininko duktė, o Konstancijus – busimasis Augustas ir nėra žinių, kad jie buvo vedę, tai visai tikėtina prielaida, kad Kosntantinas buvo nesantuokinis vaikas. Po to, kai 305 metais Konstancijus buvo paskelbtas Augustu, jo sūnus Konstantinas grįžo į tėvo rūmus vakarinėje imperijos dalyje. Tačiau neilgai tesėsi sūnaus ir tėvo valdymas, jau 306 metų liepos 25d Konstancijus mirė Britanijoje žygio metu. Čia pat buvusi kariuomenė Konstantiną paskelbė imperatoriumi. Šis įvykis buvo pirmasis imperatoriaus Dioklecijono tetrarchijos schemos lūžiu, neužilgo sekė kitas: 306 spalį Maksimijono sūnus Maksencijus Romoje pasiskelbė Cezariu.

Karo tarp Maksencijaus ir imperatorių Severo ir Galerijaus metu, Konstantinas liko nuošalej savo valdomose provincijose, Galijoje. Tačiau kai 311 metais Galerijus, vyresnysis Augustas ir žiaurus krikščionių persekiotojas mirė, o Maksencijus pradėjo versti Konstantinui pastatytus paminklus ir apšaukė jį tironu, Konstantinas suprato, kad karas neišvengiamas. 312 metais Konstantinas įsiveržė į Italiją, kad išvytų Maksencijų ir užimtų Romą. Nors Konstantino armija ir buvo keturgubai mažesnė, tačiau ji buvo gerokai labiau patyrusi mūšiose prieš germanus, o Maksencijaus kariuomene, nors ir skaičiumi didesnė buvo neorganizuota ir nepatyrusi. Po sėkmingų mūšių prie Turino ir Veronos, Konstantinas nužygiavo Romos link. Vėliau pats Konstantinas minėjęs, kad pakeliui į Romą jis turėjęs sapną, kuriame Kristaus simbolis švietė jam. Tai jis palaikė dieviškumo ženklu ir liepė savo kariams ant skydų nusipiešti kryžius.# Po to sekusiame mūšyje Konstantinas pasiekė visišką pergalę, o jo priešas Maksencijus kartu su tukstančiais karių nuskendo, kai jiems traukiantis sulūžo tiltas. Po šios pergalės Konstantinas įtikėjo krikščionių Dievu ir pareiškė esąs „Krikščionių imperatoriumi“. Ar tai padarė Konstantiną krikščioniu? Gana kėblus klausimas, kadangi Konstantinas buvo pakrikštytas tik mirties patale ir jį krikštyjo arijonų kunigas, o arijonai neigė kristaus dieviškumą. Nepaisant šios kontraversijos, Konstantinas laikomas pirmuoju krikščioniu Romos imperatoriumi.

Visai logiška, kad nuo 312 metų Konstantinas pats išpažino krikščionybę ir visais būdais ją rėmė, nors ir paliko neliestus pagoniškąjį valstybė ir kitus kultus. # 313 metais jis drauge su Licinijumi parengė Milano tolerancijos programą ir ja kaip reskriptą išsiuntinėjo savo vietininkams rytų provincijose; programoje krikščionybė buvo pripažinta kaip visiškai lygiateisė su kitomis religijomis visoje imperijoje. Po pergalės prieš Maksencijų, Konstantinas tapo dominuojančia figura imperijoje. Senatas labai šiltai sutiko jį Romoje ir kitiems dviem imperatoriams Licinijui ir Maksiminui Dajui neliko nieko kita kaip pripažinti Konstantiną vyriausiuoju augustu. Būtent ši pozicija leido Konstantinui įsakyti Maksiminui Dajui nustoti Krikščionių persekiojimą. Tačiau neužilgo Maksiminas Dajus mirė nuo jį kankinusios ligos ir imperija valdė tik du imperatoriai rytuose Licinijus, o vakaruose Konstantinas.

Laikui bėgant Konstantinas vis labiau kišosi į bažnyčios vidaus reikalus. Po to kai 311metais Šiaurės Afrikoje rigoristinė donatizmo sekta suskaldė bažnyčią, Konstantinas ėmesi taikintojo vaidmens. 314 metais jis sušaukė susirinkimą Arlyje, čia pirmą sykį visos vakarų provincijos buvo atstovaujamos savo vyskupų; kadangi donatistai nenorėjo sutikti su susirinkimo sprendimu, Konstantinas panaudojo karinę jėga vienybei Afrikoje atkurti.# Donatistų bažnyčios buvo atimtos, o pasekėjai žiauriai
persekiojami. Tai atspindi to meto požiūrį į įvairius nukrypimus nuo „teisingų krikščionių“.

Nuo 312 metų Konstantinas ėmė atvirai remti krikščionybę. Krikščionių dvasininkus jis atleido nuo viešųjų rinkliavų; panaikino bausmes nukryžiuojant(315m), suteikė bažnyčiai teisę priimti testamentus(321m) ir tais pačiais metais įteisino sekmadienio šventimą.#

Buvo panaikintos nusikaltėliu bausme buvusios gladiatorių kovos, taip pat uždrausti buvo pagoniški būrimai ir aukojimai dievų valiai ir ateičiai nuspėti. Konstantinas buvo pirmasis valdovas uždraudęs mergaičių grobimą, o grobikui ir jam padėjusiems grėsė žiaurios bausmės.

Tuo pat metu, Imperatorius viešai rodė savo palankumą krikščionims statydamas didingas bažnyčias (320m pradėta Petro bažnyčia vatikane) ir griaudamas savo paminklus pagonių šventyklose.

Ši Konstantino politika negalėjo patikti visiems ir ypač rytų imperatoriui Licinijui, kurio netenkino užimama padėtis. Jis padėjo organizuoti sukilimą prieš Konstantiną, jam vadovavo Konstatino vietininkas rytuose Basianas. Sukilimas buvo greitai numalšintas, tačiau išaiškėjo jo pagrindinis kurstytojas Licinijus. Šis faktas reiškė artėjantį karą tarp abiejų imperatorių. Nuo 315 metų prasidėję mūšiai tarp rytu ir vakarų imperatorių tesėsi keletą metų. Buvo pasirašytos paliaubų ir taikos sutartys, tačiau konfliktas baigėsi Konstantino pergale ties Chrizopoliu 324 po kurios Licinijus buvo įkalintas, o vėliau nužudytas.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 929 žodžiai iš 1695 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.