Konstrukcines sistemos ir schemos
5 (100%) 1 vote

Konstrukcines sistemos ir schemos

KONSTRUKCINĖS SISTEMOS IR SCHEMOS

Pastatų konstrukcijų klasifikacija

Pastatų konstrukcijos klasifikuojamos pagal įvairius požymius. Pagal paskirtį jos skiriamos į laikančiąsias ir atitvarines.

Laikančiosios konstrukcijos – tai tokios, kurios atlaiko visų rūšių apkrovas bei atsiramdančius pastate jėgos pobūdžio poveikius ir perduoda juos per pamatus gruntiniam pagrindui. Jos atlaiko savosios ir į jas atremtų pastato elementų masės apkrovą, naudingą apkrovą (baldus, įrenginius, žmones ir kt.), sniego ir vėjo apkrovas, grunto slėgį bei kt. jos suteikia pastatui erdvinį standumą ir geometrinį stabilumą, atlaiko poveikius, sukeltus gruntinio pagrindo nevienodų deformacijų, temperatūrinių deformacijų, priešinasi ardomosioms jėgoms, sukeltoms žemės drebėjimo ar avarijos.

Atitvarinės konstrukcijos – tai tokios, kurios atitveria patalpas nuo išorinės aplinkos nepageidautino poveikio, taip pat vienos patalpos aplinką nuo kitos. Jas daugiausia veikia: temperatūros bei drėgmės pokyčiai, vėjas ir garsas, kuris pasireiškia įvairiu triukšmu. Atitvarinėms priskiriamos taip pat skaidriosios konstrukcijos, skirtos patalpoms natūraliai apšviesti.

Atitvarinės konstrukcijos turi sukurti normalias patalpų eksploatacijos sąlygas: numatytą temperatūrą, oro drėgmę, natūralų apšvietimą, apsaugą nuo triukšmo.

Dažnai laikančiosios konstrukcijos kartu yra ir atitvarinės, ir atvirkščiai.

Pagal išdėstymą konstrukcijos skiriamos į vertikaliąsias ir horizontaliąsias. Vertikaliosios – tai išorinės ir vidinės sienos, laiptinių, liftų šachtų sienos, kolonos pertvaros ir kt. pastatuose būna ir nuožulniųjų konstrukcijų – stogo gegnės, laiptatakiai.

Vertikaliosios, horizontaliosios ir nuožulniosios konstrukcijos dažniausiai yra tiesūs ir plokšti elementai, kurie sujungti sudaro pastato erdvinę konstrukcinę sistemą, teikiančią pastatui ir jo dalims būtiną stiprumą bei standumą.

Pastato konstrukcinė sistema priklauso nuo pastato konfigūracijos, tarpatramių didumo, patalpų aukščio, aukštų skaičiaus, veikiančių apkrovų didumo ir pobūdžio, klimato ir daugelio kitų veiksnių, taip pat nuo pastato statybos būdo.

Pagal tai, kaip konstrukcijos išdėstytos pirmojo aukšto grindų lygio, kurį sąlygiškai priimta laikyti nuline žyme, atžvilgiu, pastato konstrukcijos ir jo dalys skirstomos į antžemines, išdėstytas aukščiau nulinės žymės, ir požemines, išdėstytas žemiau nulinės žymės.

Pastatų konstrukcijos skirstomos ir pagal medžiagos rūšį: į medines, mūrines, plienines ir kitokias metalines, betonines ir gelžbetonines, plastmasines, kompozicines.

Mažaaukščių ir daugiaaukščių pastatų konstrukcinės sistemos

Pastatų konstrukcinių sistemų klasifikacija pavaizduota 1 priede.

Šiuolaikinės statybos pastatų konstrukcinės sistemos yra: sieninė, tūrinė blokinė (tūrinių elementų), karkasinė, stiebinė ir jų deriniai.

Iš tikrųjų visos arba beveik visos pastato konstrukcijos statiškai dirba kaip erdvinės sistemos elementai. Tačiau, siekiant suprastinti skaičiavimus, laikoma, kad elementai statiškai dirba kaip linijinės arba plokščiosios konstrukcijos. Daugeliui pastatų tai visiškai priimtina. Bet yra konstrukcinių sistemų, kurias būtina nagrinėti tik kaip erdvines.

Kai konstrukcinė sistema sieninė, pagrindines apkrovas atlaiko plokštieji elementai – išorinės ir vidinės sienos, nes sienų ir tarpaukštinių perdangų sujungimų faktinis stiprumas ir standumas santykinai nedidelis.

Tūrinė blokinė konstrukcinė sistema dažniausiai naudojama gyvenamiesiems namams. Viename elemente talpinamas gyvenamasis kambarys ar kita pastato dalis.

Kai konstrukcinė sistema karkasinė, tai svarbiausias apkrovas atlaiko linijiniai elementai – kolonos, rygeliai. Tokia sistema gali būti sudaryta iš pavienių plokščiųjų rėmų, kai prie kolonų prijungiami rygeliai yra vienoje plokštumoje, ir iš erdvinių rėmų, kai prie kolonų prijungiami rygeliai yra dviejose (ar net keliose) plokštumose.

Stiebiniai pastatai, dar vadinami pastatais su standumo branduoliu, paprastai yra aukštuminiai. Juos veikia didelės horizontaliosios vėjo apkrovos. Tokių pastatų centre įrengta speciali konstrukcija – branduolys (stiebas, kamienas), kuri ir teikia pastatui reikalingą stiprumą bei standumą. Branduolio viduje talpinamos liftų šachtos, laiptinės, inžinerinių komunikacijų patalpos. Prie branduolio, jungiant perdangomis, tvirtinamos pastato kolonos arba sienos, kurioms tenka vertikaliosios apkrovos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 638 žodžiai iš 2123 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.