Konsultavimas ir konsultavimo svietimas
5 (100%) 1 vote

Konsultavimas ir konsultavimo svietimas

112131415161

KONSULTAVIMAS IR KONSULTAVIMO ŠVIETIMAS

Konsultavimas yra sąmoningas informacijos perdavimas siekiant padėti žmonėms susidaryti tvirtą nuomonę ir priimti gerus sprendimus.

Terminas „konsultavimo švietimas“ Jungtinėse Valstijose vartojamas nuo XX amžiaus pradžios ir buvo laikomas viena iš suaugusiųjų švietimo formų, kai lektoriai yra universiteto personalo nariai. Daugelį metų JAV tai darė Žemės ūkio koledžas.

Žemės ūkio konsultavimas yra viena iš politikos priemonių, kuria vyriausybė gali pasinaudoti, skatindama žemės ūkio plėtrą. Konsultavimas tik tada bus sėkmingas, kai ūkininkai patys jaus, kad konsultacijos tenkina jų interesus. Dėl to žemės ūkio konsultavimas turi garantuoti glaudžius ūkininkų, žemės ūkio mokslo įstaigų ir kitų informacijos šaltinių ryšius.

Konsultantai turi skatinti savo konsultuojamus ūkininkus:

 siekti žinių,

 kelti jų profesinį lygį,

 gerinti informacijos kokybę,

 didinti sprendimų priėmimo įgūdžius.

Vadinasi, konsultantai turi būti kompetentingi žemės ūkio žinovai, mokėti bendrauti su ūkininkais ir skatinti juos mokytis.

Patys konsultantai taip pat turi nuolat tobulinti savo darbą:

 mokydamiesi iš savo pačių patirties,

 klausydamiesi ūkininkų,

 eksperimentuodami naujais metodais,

 stebėdami ir atidžiai analizuodami šių veiksmų rezultatus,

 konsultantai turi būti susipažinę su žiniasklaidos priemonių savybėmis ir mokėti jomis efektyviai naudotis,

 turi suprasti psichologinius ir sociologinius grupinių konsultacijų aspektus ir individualų konsultavimą.

Norėdami gauti teigiamą rezultatą,

iškilusioms problemoms spręsti, ūkininkai kviečiasi konsultantų pagalbos.

Problemos gali kilti dėl:

 nepakankamų žinių,

 motyvacijos trūkumo,

 intuicijos trūkumo.

Kai kuriems ūkininkams trūksta žinių ir įžvalgumo problemoms pastebėti, pagalvoti apie galimą sprendimą ar pasirinkti tinkamiausią sprendimo variantą savo tikslams pasiekti. Konsultanto tikslas yra suteikianti informaciją ir padėti įsigilinti į problemą.

Pavyzdžiui, ūkininkas gali nežinoti, kad derlius sumažėjo dėl kenkėjo, kurio jis negali pamatyti ar atpažinti, padarytos žalos. Konsultantas suteikia reikalingą informaciją apie tą kenkėją ir parodo ūkininkui, kaip jį naikinti.

Kai kuriems ūkininkams trūksta motyvacijos reikiamai elgtis dėl to, kad pageidautinas elgesio pokytis prieštarauja kitiems motyvams. Įveikti šiuos sunkumus galima padedant ūkininkams iš naujo apsvarstyti savo motyvus.

Pavyzdžiui, jie gali nekreipti didelio dėmesio į melžimo aikštelės higieną, kadangi dezinfekcinės medžiagos brangios, be to, reikia papildomos fizinės jėgos jas teisingai panaudoti. Konsultantas gali skatinti ūkininką taikyti rekomenduojamus metodus pademonstruodamas, kaip aikštelės higiena pagerina pieno kokybę ir duoda didesnį pelną.

Kai kuriems ūkininkams trūksta intuicijos, kaip gauti reikalingų išteklių. Tai kliūtis, panaši į žinių trūkumą, todėl konsultavimas čia gali suvaidinti svarbų vaidmenį.

Pavyzdžiui, konsultantas gali suteikti informaciją apie kredito šaltinius, tačiau faktiškai pats nesuteiks ir nekontroliuos kredito išmokėjimo.

Konsultavimo samprata plačiąja-funkcine prasme reprezentuoja dr. Pitterio Block (Anglija) apibrėžimas:

„Jūs konsultuojate kiekvieną kartą, kai stengiatės pakeisti ar pagerinti situaciją, tačiau tiesiogiai nedalyvaujate vykdyme.“

Kiti autoriai išryškina kiek kitokią konsultavimo prasmę. Anglų autorius Kalvertas Makhemas konsultavimą supranta, kaip specialisto ypatingų žinių, įgūdžių ir patiries perdavimo procesą. Jis mano, kad tai veikla, susijusi su bet kokio verslo subjekto konsultavimo paslaugomis.

Panašus ir dr. F.Steele (Anglija) požiūris į konsultavimą, jis teigia: „Konsultavimo procesą suprantu, kaip bet kokią pagalbos suteikimo formą santykyje su užduoties ar grupės užduočių turiniu, kurios metu konsultantas pats neatsako už užduoties vykdymą, bet padeda tiems, kas atsakingi už užduoties vykdymą.

Šie ir panašūs apibrėžimai paryškina, kad konsultantai yra pagalbininkai ir padėjėjai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tokią pagalbą gali suteikti asmenys dirbantys patį įvairiausią darbą. Taip pat šiems apibrėžimams būdingas platus konsultavimo suvokimas, kuris iš esmės tiktų ne tik žemės ūkio konsultavimui apibrėžti.

Pažymėtina, jog žemės ūkio konsultavimas kaip atskira profesinė veikla nėra visai pripažinta visų visuomenės sluoksnių. Ypač tai būdinga ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose šalyse, kur žemės ūkio konsultavimas nėra plačiai paplitęs. Panaši situacija ir Lietuvoje

Konsultacinė veikla yra žinių rinkimo ir perdavimo procesas, todėl jį sunku atskirti nuo tokios veiklos kaip informavimas, mokymas ir moksliniai tyrimai. Tad norint atskirti konsultavimą nuo šių giminingų veiklų, konsultavimo apibrėžime papildomai turėtų būti įvardytos šios aplinkybės:

 1. Būtinas dviejų pusių dalyvavimas: kliento ir žinovo.

 2. Būtinas savanoriškas kliento dalyvavimas.

 3. Proceso metu turi būti sprendžiamos specifinės kliento problemos.

 4. Žinovas turi žodžiu ar raštu pateikti patarimą, kaip spręsti kliento problemą.

 5. Patarimas turi būti ne privalomojo, o rekomendacinio
pobūdžio.

 Dviejų pusių dalyvavimas būtinas – jei, žinovas dalyvauja procese, o klientas – ne, tai galima įvardyti, kaip mokslinį tyrinėjimą ar monologą. Procesas, kai žinovas nedalyvauja, o klientas dalyvauja, gali būti vadinamas savarankiškomis studijomis.

 Kliento savanorišką dalyvavimą galima suvokti taip – klientas ir žinovas procese dalyvauja savo noru. Pavyzdžiui moksliniame tyrime, ar mokyme klientas gali dalyvauti ne savo noru.

 Specifinės problemos sprendimas pasireiškia tuo, kad konsultuojant atliekama kliento problemų analizė, o susitikimo ar mokymo metu, kliento problemų analizės nėra.

 Ketvirta sąlyga – tai, kad žinovas turi suteikti patarimą, o klientas, pripažintų, jog tas patarimas tiesiogiai susiję su problemos sprendimu.

 Taip pat būtina, kad šis patarimas turi būti rekomendacinio pobūdžio, kadangi jei patarimas bus privalomojo pobūdžio, tai, jau ši veikla vadinsis ne konsultavimu, o instruktavimu ar vadovavimu.

Anglų autorius Kalvertas Makheimas, konsultavimą įvardija kaip meną. Jis teigia, jog žemės ūkio konsultavimas – tai pirmiausia, darbo su žmonėmis menas, menas iškelti problemą, kai ji dar nematoma klientui, menas rasti reikalingą informaciją, menas teisingai interpretuoti analizės rezultatus, menas likti nepriklausomu ekspertu ir patarėju ir t.t.

Iš kitos pusės, tai mokslas, nes:

 darbas su žmonėmis remiasi sociologija, psichologija transformuota per konsultanto patirti;

 konsultanto sugebėjimai nustatyti problemą remiasi jo giliomis profesinėmis žiniomis ir loginio mąstymo sugebėjimais;

 reikalingos informacijos surinkimas remiasi konsultanto profesionalių žinių valdymu, toje srityje, kurioje jis specializuojasi;

Visa tai apibendrinus galima teigti, jog konsultavimas – tai matas, kuriame didesnės sėkmės sulaukia tas, kuris labiau talentingas, išsilavinęs bei turi didesnę patirtį. Profesionalus konsultantas mokosi visą gyvenimą ir mokosi iš gyvenimo.

Viena iš daugelio konsultavimo verslo ypatybių yra ta, kad priklausomai nuo situacijos, konsultantui tenka „vaidinti“ įvairius vaidmenis. Kiekvienas vaidmuo yra apibrėžiamas kliento poreikiais, situacija bei konsultanto meistriškumu, profesionalumu ir patirtimi. Išskirtinis sėkmingai dirbančių konsultantų bruožas pasireiškia efektyviu lankstumu, sugebėjimu savalaikiai nustatyti tą momentą, kai būtina pakeisti vaidmenį.

Konsultavimas – tai specialisto ypatingų žinių, įgūdžių ir patirties perdavimo klientui procesas. Svarbiausias žodis šiame apibrėžime yra „klientas“.

Konsultavimas žemės ūkyje yra procesas (ne metodas), kuris:

 – padeda ūkininkams analizuoti esamą ir pageidautiną situaciją ateityje;

 – padeda ūkininkams suvokti, kokių problemų gali kilti, padarius tokią analizę;

 – suteikia daugiau žinių, padeda susisteminti jau turimas ir suvokti problemų esmę;

 – padeda ūkininkams atsakingai pasirinkti, jų nuomone, optimalų sprendimą;

 – padidina ūkininkų motyvaciją įgyvendinti savo pasirinktą sprendimą;

 – padeda ūkininkams įvertinti ir patobulinti nuomonės formavimo ir sprendimų priėmimo įgūdžius.

 Konsultavimas pats savaime nesprendžia visų šių klausimų, jis ir neturi to daryti.

 Sulaukę pagalbos vienu ar keliais aspektais, ūkininkai dažnai jau patys gali išspręsti problemą iki galo. Kartais užtenka aiškiai apibūdinti problemą ir detaliai ją išanalizuoti.

Tarpusavio ryšys „konsultantas – klientas“ turi būti labai glaudus, siekiant, kad konsultavimas būtų efektyvus. Abi pusės turi išsiaiškinti savo roles ir įsitikinti, kad jos papildo viena kitą, sąveikauja tarpusavyje ir aiškiai supranta viena kitą.

Dėl to konsultavimas reikalauja iš konsultanto aukštos darbo kokybės ir teigiamo požiūrio į klientus, ypač bendraujant asmeniškai.

Yra nurodomi tokie reikalavimai konsultantams, norintiems veiksmingai

padėti į jį besikreipiantiems klientams:

 1. Konsultantai turi žinoti savo vertybes, aiškiai suvokti savo tikslus. Tai padėtų jiems neprimesti savo vertybių klientams.

 2. Jie turi suprasti savo jausmus, ypač bendraudami su ūkininkais. Kartais nepasitenkinimas kyla dėl to, kad dažnai negalima išspręsti kai kurių ūkininkams emociškai svarbių problemų. Pavyzdžiui, labai sunku pasakyti smulkiajam ūkininkui, kad jis įveiks savo problemas ir išbris iš jį slegiančių finansinių įsipareigojimų, tik pardavęs savo ūkį kaime ir susiradęs darbo mieste. Prieš pateikdamas bet kokį patarimą, konsultantas turi labai gerai jį apgalvoti, numatyti, kaip jis paveiks klientą.

 3. Konsultantai yra pavyzdys klientams dar ir dėl to, kaip jie sprendžia problemas. Iš jų tikimasi, kad jie patys pritaikys savo teorijas praktikoje. Jeigu konsultantai turi ūkius, ūkininkai su ypatingu susidomėjimu stebės, ką konsultantai darys ir kaip darys.

 4. Veiksmingai dirbantys konsultantai domisi savo darbais ir socialiniais pokyčiais

F .Parsono nuomone, konsultantu gali būti ne bet koks žmogus, o specialiai parinktas, turintis tam reikalingą kvalifikaciją ir pasižymintis tokiomis savybėmis:

 puikiais charakterio bruožais;

 sugebantis greitai suvokti ir spręsti – turintis aukštąjį išsilavinimą;

 mokantis efektyviai pritaikyti mokslo naujoves praktikoje;

 sugebantis daryti
remdamasis gautais duomenimis.

Kaip konsultavimas gali padėti ūkininkui?

Padėti klientams siekti savo tikslų konsultantai gali įvairiais būdais:

 laiku patarti atkreipiant ūkininkų dėmesį į problemą;

 pasiūlyti daugiau sprendimo būdų, iš kurių jie gali rinktis;

 informuoti apie galimas kiekvieno pasirinkimo pasekmes;

 padėti nuspręsti, kuris tikslas yra pats svarbiausias;

 padėti priimti sprendimus nuosekliai, individualiai ar kaip grupės nariams;

 padėti mokytis iš patirties ir tyrimų duomenų;

 skatinti keistis informacija su savo kolegomis.

ŪKININKU ŠVIETIMAS

Ūkininkus galima šviesti dviem skirtingais būdais:

 juos galima išmokyti, kaip spręsti specifines problemas;

 juos galima išmokyti dalyvauti problemų sprendimo procese.

Pvz., galima išmokyti ūkininkus atpažinti geltonąsias rūdis kviečiuose ir nuspręsti, ką daryti, jeigu jų kviečiai serga šia liga. Konsultantai gali nurodyti ūkininkams literatūrą, kurioje aprašoma dauguma augalų ligų ir patariama, kaip nuo jų saugoti, taip pat išmokyti, kaip naudotis ta literatūra. Pastarasis variantas iš pradžių užims daugiau ūkininko ir konsultanto laiko, tačiau ateityje jo bus galima sutaupyti, be to, padidės galimybė ligas aptikti laiku ir imtis reikiamų priemonių. Nors negalima pamiršti, kad pusiau apsišvietęs žmogus yra daug pavojingesnis negu neapsišvietęs. Reikia ūkininkams padėti išsiugdyti intuiciją, kad jie suprastų, kurias problemas gali išspręsti patys ir kurių negali.

Ūkininkai naudojasi įvairiais šaltiniais, ieškodami žinių ir informacijos, kurios

reikia norint gerai tvarkyti ūkį.

Šie šaltiniai gali būti tokie:

 kiti ūkininkai;

 vyriausybinės konsultavimo organizacijos;

 privačios kompanijos, tiekiančios materialinius išteklius, suteikiančios kreditus ir superkančios produktus;

 kitos vyriausybės agentūros, prekybos tarybos ir politikai;

 ūkininkų organizacijos ir NVO bei jų personalo nariai;

 žurnalai ūkininkams, radijas, televizija ir kitos žiniasklaidos priemonės;

 privatūs konsultantai, teisininkai ir veterinarijos gydytojai;

 mokslo darbuotojai.

Mokslininko ir konsultanto bendradarbiavimas

Kad mokslo darbuotojų ir konsultantų bendradarbiavimas būtų veiksmingas, jie kartu turi lankytis pas ūkininkus, analizuoti problemas ir aptarti, kokius sprendimus galima priimti. Norint priimti gerus sprendimus, reikia mokslininkų, kurie turėtų teorinių žinių tam tikrais problemos aspektais, ir konsultantų, kurie gerai žinotų ir suprastų ūkininkavimo sistemą.

Tradicinis konsultavimo

organizacijos vaidmuo-

technologijų, kurias kuria tyrimo institutai,

perdavimas ūkininkams.

Kiti konsultavimo organizacijos vaidmenys gali būti:

 padėti ūkininkams atlikti eksperimentus su naujomis technologijomis arba naujomis ūkininkavimo sistemomis;

 gauti reikiamą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių;

 vertinti ir aiškinti šią informaciją atsižvelgus į konkrečią situaciją;

 mokytis iš savo patirties.

Mokslinio tiriamojo darbo ir konsultavimo ryšių modeliai:

1.Tyrimų, plėtros ir paskleidimo modelis

2. Socialinės sąveikos modelis

3. Problemų sprendimo modelis

Tyrimų, plėtros ir paskleidimo modelis dažnai naudojamas pramonėje.

Jo pagrindinės dalys:

 fundamentalieji tyrimai,

 taikomieji tyrimai,

 plėtra,

 paskleidimas.

Socialinės sąveikos modelis – pabrėžia naujovių paskleidimą.

Čia žiniasklaida vaidina svarbų vaidmenį paskelbdama apie tokios naujovės egzistavimą. Taikant šį modelį, įgyvendinamos tik tokios naujovės, kurios yra pelningos dideliam skaičiui žmonių.

Problemų sprendimo modelis prasideda nuo asmens, kuris turi problemą, o ne nuo tyrimų ar naujovių.

Su žemės ūkio konsultavimu susijusios sritys:

 Sveikata, mityba

 Aplinkos apsaugos klausimai

 Darbo pakeitimas

 Švietimas

 Kitos sritys (Žemės ūkio konsultavimas gali skolintis idėjas iš žurnalistikos, reklamos, politinės ir religinės propagandos.)

Ūkininkų organizacijos – taip pat konsultavimo rūšis.

Ūkininkai, siekdami apginti bendrus savo interesus, yra susibūrę į daugelį įvairių organizacijų. Tokios organizacijos vaidina svarbų vaidmenį žemės ūkio plėtros procese. Efektyviai dirbančių ūkininkų organizacijų sukūrimas yra toks pat svarbus, kaip ir mokslinių gamybos technologijų taikymas. Konsultavimo organizacijos gali suvaidinti svarbų vaidmenį mokydamos ūkininkus, kaip kurti minėtas organizacijas Lietuvoje

Ūkininkus vienijančios organizacijos:

 Lietuvos Ūkininkų sąjunga;

 Žemės ūkyje ir kaime veikiančių nevyriausybinių savivaldos organizacijų susivienijimas (Žemės ūkio rūmai):

 žemės ūkio produkcijos gamintojai;

 žemės ūkio produkcijos perdirbėjai;

 žemės ūkio produkcijos prekiautojai;

 gamybinių ir intelektualinių paslaugų žemės ūkiui tiekėjai;

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBA

VŠĮ LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBA

Pranešimo turinys:

 Konsultavimas, jo esmė ir principai;

 LŽŪKT istorija, tikslai, funkcijos, veiklos prioritetai;

 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba – valdymas ir struktūra, skyrių veikla;

 Žemės ūkio konsultavimas užsienio šalyse

“Konsultavimas”
informacijos perdavimas siekiant žmonėms susidaryti tvirtą nuomonę ir priimti gerus sprendimus”

{A.W. Van den Banas, H.S. Hawkinsas}

Pagrindiniai konsultavimo principai:

 Būtinas 2 pusių (kliento ir konsultanto) dalyvavimas;

 Būtinas kliento savanoriškas dalyvavimas;

 Ø Būtinas specifinių kliento problemų sprendimas proceso metu;Ø Konsultantas turi duoti patarimą (žodžiu ar raštu), kaip spręsti kliento problemą; Patarimas turi būti ne privalomo, o rekomendacinio pobūdžio.

Žemės ūkio konsultavimo tikslai ir funkcijos:

 Pagalba įgyvendinant valstybės žemės ūkio politiką (gamybos, kokybės, aplinkosaugos, socialinės sistemos);

 Pagalba ūkininkaujantiems prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių, politinių bei ekonominių sąlygų;

 Jungiančiosios grandies ir grįžtamosios reakcijos “nešėjos” funkcija tarp anksčiau minėtų sistemų

Konsultantas – grandis jungianti ž.ū. politiką ir gamybą

KONSULTANTAS

Informacijos perteikėjas

Nuoširdus klausytojas

Motyvatorius

Gamybos skatintojas

Tarpininkas

Galimybių kūrėjas

Įgūdžių lavintojas

Pagalbininkas

Programų įgyvendintojas

Ūkininko įvaizdžio kūrėjas

Ūkininkų grupių vadovas

Ūkininkų interesų gynėjas

Institucijų kūrėjas

VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS ŪKININKO VEIKLAI

ŪKININKAS – VADOVAS, SPRENDIMŲ PRIĖMĖJAS, VYKDYTOJAS:

VALSTYBINIO REGULIAVIMO POLITIKA

rinkos sąlygų nustatymas, parama, kiekių ir kainų reguliavimas, mokesčiai

FINANSŲ RINKA

kreditai, palūkanos, kreditų grąžinimas

GAMYBOS SISTEMA

technologijos, darbų kokybė, kvalifikacija

EKONOMINĖ SISTEMA

ekonominis valdymas (ūkio planavimas, apskaita, analizė)

GAMYBOS PRIEMONIŲ RINKA

žemė, technika,

darbo jėga

SOCIALINĖ SISTEMA

socialinis aprūpinimas, nuosavybė/verslas

ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ RINKA

perdirbimas, prekyba, realizavimas

IŠ KUR

KONSULTAVIMO TARNYBA IMA IR KAIP PASKLEIDŽIA

INFORMACIJĄ

Žemės ūkio

tyrimai

Žemės ūkio

politika

Sociologiniai,

psichologiniai

tyrimai,

apklausos

Lietuvos žemės ūkio

konsultavimo tarnyba

Ūkininkas

Ūkis

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įkurta 1993 m. birželio 1 d.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos

misija-padėti visiems ūkininkaujantiems

pelningai plėtoti savo verslą, nedarant žalos aplinkai,

gaminti kokybišką konkurencingą produkciją,

išlikti ir pirmauti

rinkos ekonomikos sąlygomis

Lietuvos žemės ūkio

konsultavimo tarnybos

STEIGĖJAI:

• Lietuvos žemės ūkio ministerija

• Lietuvos ūkininkų sąjunga

• Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

LŽŪ Konsultavimo tarnybos įkūrimo prielaidos: Istorinės Politinės Ekonominės

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ilgalaikiai siekiai ir tikslai:

• padidinti ūkių konkurencingumą

• ir produktyvumą

• padėti ūkininkaujantiems gaminti

• aukštos kokybės produkciją

• mažinti produkcijos gamybos sąnaudas

• diegti naujas technologijas, mokslo naujoves

• padėti spręsti kaimo plėtros problemas,

• vystyti verslus kaime

• padėti ūkininkaujantiems plėtoti ekologinę ir

• tausojančią žemdirbystę

• padėti skatinti ūkininkaujančių tobulėjimą

• ir savarankiškumą

• diegti gamtosauginius reikalavimus

LŽŪ Konsultavimo tarnybos veiklos prioritetai:

Konsultavimas, kaip parengti paraiškas, siekiant gauti paramą pagal Bendrojo programavimo dokumento ir Kaimo plėtros plano priemones bei tiesiogines išmokas

Konsultavimas higienos ir gyvulių gerovės standartų taikymo klausimais

Konsultavimas gero ūkininkavimo praktikos įgyvendinimo klausimais

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO

TARNYBOS VEIKLA

• Šviečiamoji veikla

Kursai, seminarai, mokymai

Lauko dienos, parodomieji bandymai

Leidiniai, lapeliai, informacijos sklaida periodinėje spaudoje

• Technologinės paslaugos

Dirvožemio ir pašarų ėminių paėmimas

Pasėlių struktūros, tręšimo, augalų apsaugos planų rengimas

Pasėlių būklės vertinimas ir rekomendacijos

Pasėlių plotų matavimas GPS įranga

Raciono sudarymas

Pašarų reikmės apskaičiavimas

Gyvulių judėjimo, ganiavos tvarkymo, šėrimo planų rengimas

Pieno ūkio sertifikavimo dokumentų rengimas

Žemės ūkio technikos tikrinimas ir reguliavimas

Technologijų, investicijų į ž.ū. techniką vertinimas ir analizė

Darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentų rengimas

• Ekonominės paslaugos

Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas

Ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimas

Verslo planų rengimas

Paraiškų pildymas

Vidaus audito skyriaus veikla:

 Vykdomos veiklos tikrinimas ir vertinimas

 Tarnybos bei jos struktūrinių padalinių vidaus kontrolės sistemos tikrinimas ir vertinimas

 Informacijos apie galimą veiklos riziką teikimas Tarnybos administracijai

 Lėšų administravimo Tarnyboje ir struktūriniuose padaliniuose tikrinimas ir vertinimas

 Vidaus audito ataskaitų rengimas

 Vidaus audito metu nustatytų trūkumų kontrolė

Marketingo skyriaus veikla:

 Tarnybos įvaizdžio tobulinimas, reklama, bendradarbiavimas su žiniasklaida

 Informacinės ir reklaminės medžiagos rengimas ir sklaida

 Tarnybos atstovavimas įvairiuose renginiuose

 Rajonų biurų darbo planavimo ir planų vykdymo monitoringas ir rezultatų analizė

 Tarnybos tarpinių ir
veiklos ataskaitų rengimas

 Dalyvavimas rengiant Tarnybos veiklos programą

 Klientų duomenų bazės administravimas, monitoringas

 Videofilmų kūrimas, bendradarbiaujant su Tarnybos specialistais, konsultantais bei kitomis organizacijomis

 Pateiktų rankraščių analizė, aptarimas su autoriais, redagavimas ir parengimas spausdinimui

 Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis

Augalininkystės skyriaus veikla:

 Pažangių, produkcijos kokybę gerinančių, jos savikainą mažinančių technologijų diegimas ūkininkų ūkiuose

 Mokslo naujovių perteikimas, atliekant parodomuosius bandymus ūkininkų ūkiuose, apibendrinant, analizuojant ir platinant tyrimų rezultatus

 Informacinių leidinių ir kitos informacinės medžiagos augalininkystės klausimais rengimas visiems ūkininkaujantiems

 Kvalifikacijos tobulinimo kursų visiems žemdirbiams ir rajonų biurų konsultantams organizavimas

 Naujų konsultavimo priemonių ir metodų taikymas

 Dalyvavimas įgyvendinant tarptautinius projektus ir jų rezultatų taikymas

 Bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis, užsienio konsultavimo tarnybomis

Gyvulininkystės skyriaus veikla:

 Gyvulininkystės paslaugų plėtra ir tobulinimas

 Kvalifikacijos kėlimas

 Parodomųjų bandymų tinklo kūrimas

 Darbas su vietiniais ir tarptautiniais projektais

 Bendradarbiavimas su mokslo ir mokymo įstaigomis, firmomis, įvairiomis žemės ūkio organizacijomis

Žemės ūkio verslo ir apskaitos skyriaus veikla:

 Kompiuterinių programų tobulinimas ir naudojimas

 Metodinės informacijos rengimas

 Konsultantų kvalifikacijos tobulinimas

 Bendradarbiavimas su mokslo ir mokymo institucijomis

 Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose

Programų sudarymo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo skyriaus veikla:

 Mokymo programų, skirtų žemdirbių ir kaimo gyventojų kvalifikacijai tobulinti, rengimas

 Konsultantų kvalifikacijos kėlimo organizavimas

 Konsultavimo tarnyboje vykdomo darbo rinkos profesinio mokymo koordinavimas

 Kursų, seminarų, susitikimų organizavimas

 Dalyvavimas įvairiuose konkursuose, projektuose

 Informacijos apie Konsultavimo tarnybos švietėjišką veiklą sklaida

 Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis

 Bibliotekos darbo organizavimas

 Archyvo tvarkymas

Pastatų statybos ir mechanizavimo skyriaus veikla:

 Konsultavimo paslaugų pastatų statybos ir mechanizavimo klausimais teikimas žemdirbiams

 Žemės ūkio technikos išlaidas mažinančių technologijų diegimas

 Informacinių leidinių ir kitos informacinės medžiagos pastatų statybos ir mechanizavimo klausimais rengimas

 Dalyvavimas įgyvendinant tarptautinius projektus ir jų rezultatų taikymas

 Bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis

Ž.Ū. Konsultavimo funkcijas užsienyje atlieka:

 Daugelyje šalių – vienas iš ž.ū. Ministerijos departamentų;

 Kai kuriose šalyse – žemės ūkio universitetai ar profesinės ž.ū. mokyklos;

 Informacijos tarnybos, bankai, žurnalai ir kt.

 Privačios konsultavimo tarnybos;

Konsultavimo tarnybų veiklos tipai:

A. Į kokį nors sektorių orientuotas konsultavimas

Veiklos tipas Naudojimo tikslas Funkcijos

Produktų auginimo skatinimas (pvz.: bulvių), įskaitant ir marketingą. – padidinti derlingumą ir/ar kokybę;

– pagerinti apdorojimą ir prekybą; – skleisti specifines žinias ir tobulinti specifinius įgūdžius;

Gamybos priemonių naudojimo skatinimas (pvz.: pesticidai, trąšos) – gamybos priemonių pagalba padidinti produktyvumą; – skleisti specifines žinias ir tobulinti specifinius įgūdžius;

– pagerinti priemonių naudingumą;

Paskolų skatinimas – pagerinti vadybos bei produktyvumo faktorius intensyvesnio kapitalo investavimo į žemės ūkį; – skleisti specifines žinias ir tobulinti specifinius įgūdžius;

– pagerinti ūkininkų kapitalo įsisavinimą;

Skatinti tausojantį gamtinių išteklių naudojimą – skatinti ekologiškai ir ekonomiškai tausojančią elgseną (pvz.: taikant tausojančias technologijas); – skleisti specifines žinias ir tobulinti specifinius įgūdžius;

– skatinti sąmoningumą ir tinkamą elgseną;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3296 žodžiai iš 6581 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.