Kontent – analizė
5 (100%) 1 vote

Kontent – analizė

1121

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………… 3

Kontent – analizės samprata……………………………………………………………………………. 4

Kontent – analizės objektas ir taikymas……………………………………………………………. 4

Kontent – analizės metodo esmė ir etapai…………………………………………………………. 6

Kontent- analizės metodo instrumentarijus ir kvantifikacija………………………………… 8

Kontent – analizės metodo taikymo privalumai bei trūkumai……………………………… 10

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………… 12

Įvadas

Paprastai dokumentu vadinama tik oficiali medžiaga, bet sociologiniuose tyrimuose dokumentiniais šaltiniais gali būti bet kuri informacija, užfiksuota spausdintame arba rankraštiniame tekste, įrašyta magnetinėje juostoje arba elektroniniu būdu, užfiksuota fotojuostoje arba kino juostoje. Dokumentai ir dokumentiniai šaltiniai suteikia labai reikalingą informaciją rengiant ir atliekant sociologinį tyrimą.

Dokumentų analizė yra vienas populiariausių tyrimo metodų, kuriuos naudoja tiek pradedantys socialinių reiškinių tyrinėtojai, tiek ir pripažinti sociologijos mokslininkai.

Skiriami 2 pagrindiniai dokumentų analizės tipai:

1. santykiškai nestruktūrinta, kokybinė, vadinamoji tradicinė analizė;

2. struktūrintoji turinio analizė ( kontent – analizė) , kai socialinė informacija analizuojama naudojantis kiekybiniais indikatoriais.

Šito darbo tikslas yra atskleisti kontent – analizės metodo sampratą ir esmę, bei jos privalumus ir trukumus, išsiaiškinti, kada ji yra taikoma ir kokie yra kontent analizės metodo etapai.

Kontent – analizės samprata

Kontent analizės metodas yra socialinės informacijos turinio kiekybinė analizė. Bendriausia prasme kontent analizė yra technika, leidžianti, objektyviai ir sistemiškai išnagrinėjus teksto ypatybes, daryti patikimas išvadas. Analizė yra objektyvi tik tuomet, jei įvairūs tyrėjai, nagrinėdami tuos pačius dokumentus, priėjo prie tų pačių išvadų. Sistemiškumas gelbsti nuo pagundos nagrinėti tik tą medžiagą, kuri patvirtina tyrėjo hipotezes.

Struktūrintoji turinio analizė ( Kontent – analizė) taip pat yra apibūdinama kaip bendrai paimtų tekstų turinio analizė, atliekama naudojant standartines matuojamąsias, statistines procedūras ir norint gauti jų objektyvias charakteristikas. Turima omenyje ne tik realūs įvykiai, faktai, santykiai, apie kuriuos rašoma tekste, bet ir tradicijos, interesai, kurie lemia teksto atrinkimo principus. Šis metodas remiasi statistiniu įvairių teksto charakteristikų įvertinimu. Kontent – analizės metodo esmė – išskirti dokumento tekste tam tikrus prasminius vienetus, tada skaičiuoti jų vartojimo dažnį, tirti įvairių teksto elementų ryšius tiek vieno su kitu, tiek su visa informacijos apimtimi. Dokumento autoriaus nuomone, temos pasikartojimas viename ar kitame dokumente įrodo jos reikšmingumą.

Beje, dokumentuose skirtingais būdais yra užfiksuota ir išsaugota informacija apie faktus, įvykius, reiškinius, objektyvią tikrovę, taip pat apie žmonių mąstymo, kūrybinę, administracinę ir kitą praktinę veiklą. Kontent – analizės paskirtis ir yra atskleisti, susisteminti ir apibendrinti šią informaciją.

Kontent – analizės objektas ir taikymas

Kontent – analizės objektas yra šios dokumentų rūšys:

1) rašytiniai dokumentai:

a) oficialūs dokumentai ( teisės aktai, tarptautiniai dokumentai, archyvinė teismų, kitų įstaigų medžiaga, įvairios sutartys, organizacijų įstatai, statutai, posėdžių, susirinkimų, forumų, konferencijų medžiaga, protokolai, rekomendacijos, metodiniai nurodymai ir kt.);

b) periodiniai leidiniai ( mokslo darbai, įvairūs žurnalai, laikraščiai ir kt.);

c) mokslinių tyrimų duomenų bankai, mokslinių tyrimų ataskaitos, įvairi statistinė medžiaga, mokslinių tyrimų programos ir tyrimų rezultatų interpretacijos, interviu, anketų, ypač atsakymų į atvirus klausimus, analizė ir kt.;

d) asmeniniai dokumentai ( dienoraščiai, laiškai, asmeninės, autorinės pastabos, publicistinių pasisakymų konspektai ir kt.);

2) vaizdiniai dokumentai ( vaizdo, kino filmai, nuotraukos, paveikslai, skaidruolės, televizijos laidos, kompiuterinis elektroninis paštas, internetas, diskeliai ir kt.);

3) garsiniai dokumentai ( radijo, garso, diktofono įrašai, kalbos, dainos ir kt.).

Taigi kontent – analizė taikoma:

1) tiriant įvairius socialinius reiškinius;

2) tyrinėjant laiškus įvairioms organizacijoms;

3) politologijoje, socialinėje psichologijoje, pedagogikoje, kriminologijoje, menotyroje ir kt.;

4) apdorojant respondentų atsakymus į atvirus anketos klausimus;

5) politinių dokumentų, visuomeninių judėjimų programų, masinių susirinkimų, suvažiavimų, mitingu vaizdo įrašų studijavimui;

6) lyginant tarptautinius duomenis ir kt;

Tačiau, prieš pasirenkant kontent – analizės tyrimo metodą, reikia atsižvelgti į kelis svarbius dalykus:

1) įsitikinti, kad medžiagos tyrimui pakanka, ir kad ji reprezentatyvi, nes tik tada bus pateisintos tyrėjo pastangos, susijusios su
medžiagos kokybiniu bei kiekibyniu apdorojimu;

2) apmąstyti būsimą kontent – analizės metodu gautą informacijos funkciją, taip pat kitais tyrimo metodais gautą informaciją bendroje empirinių duomenų struktūroje;

3) įsitikinti, kad dokumentas nėra unikalus ir kad jo analizės pagrindinis tikslas nėra visapusė medžiagos turinio interpretacija;

4) įvertinti, ar dokumentuose nėra pateikiama sudėtingų reiškinių aprašymo, kadangi tuomet kontent – analizė netinka.

Kontent – analizės metodo esmė ir etapai

Kontent – analizės metodo esmė – suskaičiuoti informaciniame masyve tyrimui įdomius prasminius vienetus. Sudėtingiausia ir atsakingiausia yra išskirti šiuos vienetus ar tam tikrus simbolius, prasmingus tyrėjui. Kadangi prasminis turinio vienetas gali būti išreikštas įvairiomis kalbos priemonėmis, įvairiomis sąvokomis (dažnai gyvenimiškais, kasdieniniais terminais) , tyrėjas turi suformuluoti jų konkrečius empirinius indikatorius. T. y. Bendrus požymius, rodiklius, kuriais šiems požymiams suteikiamas vienarekšmiškumas. Taip pat reikia nustatyti mato vienetą – juo gali būti ne tik to rodiklio paminėjimo dažnumas, o ir, pvz.: eilučių skaičius, skirtas tam tikram prasminiam vienetui, laikraščio skilties plotas, pranešimo apimtis ir kt. Parengiamajame darbe numatoma tiksli taisyklių sistema, t. y. Tam tikras algoritmas, kuriuo vadovaujantis analizuojamas informacinis masyvas. Kontent – analizė būna daug kartų efektyvesnė ir patikimesnė naudojant kompiuterius ir specialiąsias tekstinės informacijos analizės programas, taip pat taikant statistinės, faktorinės analizės metodus.

Kontent – analizė nenaudotina, kai turima reikalo su unikaliais dokumentais, kurių nagrinėjimo tikslas – medžiagos turinio interpretacija, o ne jų formalus skaičiavimas ar grupavimas. Neverta naudoti kiekybinės analizės, kai aprašomi ypač sudėtingi reiškiniai bei nepakanka dokumentinių duomenų kiekybiniam jų apdorojimui arba jie neišsamūs, arba menkai reprezentatyvūs (pvz.: laiškai su atsakymais į laikraščio paskelbtos anketos klausimus).

Pagal šio metodo pagrindėją B.Barelsoną, kiekybinė analizė priimtina, jeigu reikia didelio tikslumo nagrinėjant vienareikšmius duomenis, kai didelis medžiagos kiekis ir be kiekybinio suminio vertinimo neįmanoma šiuos medžiagos apibendrinti. Todėl reikia vadinamosios kvantifikacijos.

Kvantifikacija – socialinių objekto savybių ir santykių kiekybinių formų nustatymo procedūra, plačiai naudojama sociologijoje sudarant kiekybinius ar modeliuojant atrankos metodus, taip pat tikrinant statistines hipnozes – loginėje, struktūrinėje ir kalbinėje semiotinėje analizėje.

Kvantifikacijos procedūrą taip pat tikslinga naudoti vienų tekstų kiekybines charakteristikas su kitų tekstų kiekybinėmis charakteristikomis. Pvz.: skaičiais išreikšti laikraščių pranešimų ypatumai lyginant su prenumeratorių skaičiumi, taip pat išreikštomis skaičių kalba jų nuomonėmis ir kitais dokumentais.

Studijuojant dokumentus kontent – analizės metodu, atrankos elementai yra žodžiai, frazės, sąvokos, kiti prasminiai vienetai: sakiniai, tema, skyrius ir kt.

Studijuojant dokumentus kontent – analizės metodu, atrankos elementai yra žodžiai, frazės, sąvokos, kiti prasminiai vienetai: sakiniai, tema, skyrius ir kt.

Galima tokia kontent – analizės schema:

• kas pasakė,

• ką pasakė,

• kam pasakė,

• kokiu tikslu pasakė,

• koks to pasakymo rezultatas.

Esminiai kontent – anlizės etapai:

1. Dokumentų atrinkimas analizei. Būtina įvertinti tų dokumentų autentiškumą, reprezentatyvumą, prasmingumą išsamumą ir patikimumą.

2. Kategorijų (bendriausių loginių sąvokų) turinio nustatymas. Turinį lemia tyrimo tikslai.

3. Skaičiavimo vienetų ( indikatorių) išskyrimas. Indikatoriai gali būti tokie:

a) Tema, išreikšta atskirose pastraipose, teksto dalyse, sakiniuose ir t. t. ( Ji atspindi tam tikrus požiūrius, interesus, vertybes, vertinimus, veiklos normas, minčių,, teiginių pagrindimo tendencijas ir kt.);

b) Sąvokos, kategorijos, terminai;

c) Mokslininkų, istorinių asmenybių, politikų, partijos lyderių pavardės, organizacijų, mokslo įstaigų pavadinimai ( atspindi jų prestižo, autoriteto kaitą, įtaką, jų iškeltos mokslinės idėjos reikšmę);

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1229 žodžiai iš 2408 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.