TURINYS:
ĮVADAS 3
1. KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990
–2004 m. 4
1.1. Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės 4
1.2. Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės
sieną 10
2 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO
YPATYBĖS 13
2.1. Alkoholinių gėrimų kontrabanda 13
2.2. Tabako gaminių kontrabanda 17
2.3. Narkotinių medžiagų kontrabanda 18
3. KONTRABANDOS UŽKARDYMAS ATSKIRUOSE VALSTYBĖS SIENOS TERITORIJOS
RUOŽUOSE 21
3.1. Kontrabandos užkardymas prie sienos su Rusijos Federacijos
Kaliningrado sritimi 21
3.2. Kontrabandos užkardymas prie valstybės sienos su Baltarusijos
Respublika 24
3.3. Kontrabandos užkardymas Klaipėdos jūrų uoste 25
3.4. Kontrabandos gabenimo geležinkelio transporto užkardymas 28
IŠVADOS 33
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 35
ĮVADAS
Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys ir teisinė kategorija,
Lietuvoje žinoma nuo seniausių laikų. Susikūrus valstybei ir atsiradus
valstybės sienoms, pradėjus rinkti iždo bei protekcionistinius mokesčius
bei riboti tam tikrų prekių ir kitų daiktų gabenimą, atsiranda ir
kontrabandos kontrolės bei prevencijos problema. Kontrabanda, dažniausiai
įvardijama kaip neteisėtas prekių (ar kitų daiktų) gabenimas per valstybės
sienas ir kaip teisės pažeidimas, yra žinoma visose valstybėse. Jos
paplitimą lemia daugybė aplinkybių (valstybės ekonominė būklė, kainų
skirtumai valstybėse, šalies geografinė padėtis ir pan.), todėl ir taikomos
prevencinės priemonės bei kontrolės būdai skirtingose valstybėse nėra
tapatūs.
Nors kontrabanda padaromos žalos dydį ir pažeidimų mastą Lietuvos
Respublikoje galima nustatyti tik netiesiogiai, tačiau atskirų tyrimų
duomenimis, valstybės biudžetas dėl to netenka iki penktadalio ar net
trečdalio nesumokamų mokesčių ar kitų įmokų.
Darbe atskleidžiamos šio laikotarpio kontrabandos gabenimo
priežastys, būklė ir dinamika, akcentuojant alkoholinių gėrimų, tabako
gaminių, narkotinių medžiagų kontrabandą; nagrinėjami jos gabenimo per tam
tikrus valstybės sienos ruožus, Klaipėdos jūrų uostą ir geležinkelį
aspektai.
KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990 –2004 m.
5 Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės
Vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės uždavinių – sustabdyti
nusikalstamumo plitimą ekonomikos sferoje. Bendriausia prasme šiuos
nusikaltimus galima apibūdinti kaip nusikalstamus veiksmus, kuriais
kėsinamasi į valstybės ir gyventojų ekonominius interesus, nuosavybę,
ūkinę, komercinę, finansinę veiklą bei intelektualinės veiklos produktus.
Nusikaltimus ekonomikai lemia įvairios aplinkybės. Pirmiausia tai
bendro pobūdžio nusikalstamumo priežastys: objektyvūs pereinamojo
laikotarpio prieštaravimai; sudėtinga šalies ekonominė, socialinė, padėtis;
greiti kultūrinės, politinės, teisinės sistemų pasikeitimai. Šių
nusikaltimų pagausėjimą iš dalies lėmė ir nevisiškai pavykęs ekonomikos,
žemės ūkio, finansų sistemos reformų vykdymas, turto privatizacija, taip
pat socialinės teisinės kontrolės stoka, įskaitant teisinio reguliavimo,
nusikaltimų prevencijos, teisėsaugos institucijų veiklos trūkumus, laiku
neatskleidžiant bei tiriant nusikaltimus.
Vienas iš nusikaltimų ekonomikai yra kontrabanda.
Išskirtume šias kontrabandos priežastis:
1. Rinkos pusiausvyros nebuvimas. Tokia situacija tradiciškai susiklosto
planinio reguliavimo ekonomikos šalyse, kai prekės gamintojai ir
pardavėjai negali patenkinti prekių paklausos, nes nustatoma prekės
kaina būna per žema ir neatitinka rinkos pusiausvyros kainos. Kitaip
tariant, prekės kaina yra tokia, kad prekių kiekis, kurį pardavėjas
nori parduoti, yra nepakankamas palyginti su tuo, kurį nori įsigyti
pirkėjai.
2. Strateginės politikos nebuvimas. Vyriausybėms neturint atitinkamos
patirties, pakankamai sudėtinga nustatyti aiškią mokesčių, muitų ir
apskritai ūkio vystymo koncepciją. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų
prekių paklausa tam tikru laikotarpiu gali būti nepatenkinama. Be to,
ši paklausa negali būti patenkinama ir teisėtai įvežtomis prekėmis.
Tai sukuria sąlygas kontrabandinei veiklai.
3. Kainų kitimas. Paprastai kainos kyla netolygiai, o jų kilimą be
objektyvių priežasčių skatina ir subjektyvios priežastys, pavyzdžiui,
žmonių lūkesčiai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad kainos skirtingose
šalyse didėja nevienodu tempu, atsiranda rinka realizuoti kontrabandos
prekes. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje 0,5 I talpos degtinės
butelis kainavo apytikriai 3,5 Lt, t. y. tris kartus pigiau nei
Lietuvoje.
4. Darbo rinkos nesuderinamumas. Kontrabandos, kaip ir daugelio kitų
ekonominių nusikaltimų, motyvacija yra
savanaudiškumas – siekis gauti
turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Kai kurie teisės pažeidėjai
kontrabandos nusikaltimus daro dėl skurdo, nes neturi minimalių
gyvenimo sąlygų. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje skursta apie 16 proc.
visų gyventojų. Apskritai darbo rinkoje beveik visada pasiūla viršija
paklausą, todėl dalis asmenų negalėdami įsidarbinti bando gauti pajamų
ir neteisėtai.
5. Dažnas kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimas iš vienos
institucijos į kitą.
6. Nepakankamas muitinės ir pasienio policijos, kitų pasienyje dirbančių
institucijų techninis aprūpinimas (trūksta modernių svarstyklių,
vaizdo kamerų ir t. t.).
7. Neoperatyvi muitinio tranzito procedūrų kontrolė. Kai kurie muitinės
ir pasieniopolicijos pareigūnai aplaidžiai atlieka pareigas, o dažnai net
nusikalsta.
8. Nepakankama prekybos įmonių, kitų ūkio subjektų finansinės veiklos
kontrolė.Tai sudaro sąlygas realizuoti kontrabandines prekes vidaus rinkoje,
neišvežti eksportui skirtų prekių gamintojams. Prekės, suklastojus
dokumentus, neišvežamos iš šalies,bet pirkimo pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) iš valstybės
biudžeto atsiimamas.
9. Spragos teisės norminiuose aktuose. Pavyzdžiui, įvairiai nustatinėjama
kontrabandos dalyko vertė: vienose bylose pagal daiktų (prekių)
muitinę vertę, kitose -pagal rinkos kainas ir pan.; vienais atvejais apsiribojama įvairiausių
firmų pažymomis apie tos ar kitos prekės kainą, kitais – tardymo
institucijos skiria prekines ekspertizes.
10. Nepakankamas visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas.
Pavyzdžiui,“apklausus 995 Lietuvos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių
moksleivius, beveik pusė(49 proc.) iš jų atsakė, kad užsiimtų kontrabanda, jei nebūtų kitos
išeities, dar 15 proc.tikriausiai pasinaudotų šia galimybe. Tik ketvirtadalis respondentų
pareiškė, jog niekada neužsiimtų tokia veikla. 99 proc. apklaustųjų
moksleivių apie kontrabandą sužino iš žiniasklaidos.“ [1, p27 p.].
Palyginus kontrabandos nusikalstamumo būklę Baltijos valstybėse 1993-
2003 m., matyti, kad užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje buvo daug
didesnis nei kitose Baltijos valstybėse. Suprantama, absoliutūs dydžiai
nevisiškai apibūdina nusikalstamumo būklę, todėl tikslinga palyginti jį,
remiantis ir nusikalstamumo koeficientu. Statistikos duomenys rodo, kad
1998 m. Lietuvoje gyveno 3 705 500 gyventojų, Latvijoje – 2 479 648, o
Estijoje – 1 454 230 gyventojų. Kontrabandos nusikaltimų koeficientas
Lietuvoje 100 000 gyventojų buvo 3,157, Latvijoje – 2,581, o Estijoje –
2,956. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mažesnis kontrabandos nusikaltimų
koeficientas buvo tik Latvijoje. ( Naujesnių duomenų nepavyko gauti).1 pav.: Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika Baltijos
valstybėse. [1]
[pic]
Darytina išvada, jog tokie skirtumai atsirado todėl, kad:
1. Lietuvoje yra daugiau gyventojų nei Estijoje ar Latvijoje.
2. Lietuvos geopolitinė padėtis palankesnė kontrabandos gabenimui.
3. Lietuvos pasienio teisėsaugos institucijų darbas yra geresnis ir
daugiau atskleidžiama kontrabandos atvejų.
Vidutiniškai per metus 1990 -2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114
kontrabandos nusikaltimų.
Konstatuotina (žiūr. 2 pav.), kad daugiausia užregistruotų
kontrabandos nusikaltimų Lietuvoje buvo 1995 m., 1996 m. ir 2002 m. –
atitinkamai 230, 225 ir 204. Tačiau dėl kontrabandos nusikaltimų didelio
latentiškumo tvirtinti, kad tais metais kontrabandos nusikaltimų buvo
padaryta daugiausia, negalima.
Tokį didelį užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių galėjo
lemti įvairūs veiksniai:
1. Aktyvios teisėsaugos institucijų pastangos. Pavyzdžiui, siekiant
užkardyti spirito, alkoholinių gėrimų, tabako, vario ir jo
laužo, naftos ir jos produktų, cukraus ir kitųprekių kontrabandą, 1996 m. balandžio mėn. buvo organizuota ir
įvykdyta operacija„Siena-2″. Operacijos plane numatytas priemones vykdė Policijos
departamentoEkonominių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ENTT),
Kriminalinės paieškos, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo
tarnybos (toliau – ONTT) bei Kelių, Viešosios ir Apsaugos
policijos tarnybų, Pasienio policijos departamento pareigūnai.
Operacijos metu buvo tikrinami muitinės sandėliai, vykdoma
operatyvinė kontrolė, pagal pasienio zonos perimetrą atlikta
operacija „Automobilis“. 14 operatyvinių grupių vykdė transporto
ir krovinių kontrolę šalies keliuose. Be to, po 1996 m.
balandžio 29 d. pasitarimo pas Lietuvos Respublikos Prezidentą
Policijos departamentas ėmėsi papildomų operatyvinių priemonių
išaiškinti asmenis, įvežančius ir gabenančius per šalį spiritą,
alkoholinius gėrimus,
spirito saugojimo ir realizavimo
bei falsifikuotos degtinės gamybos ir realizavimo vietas. Būtent
vykdydami šias priemones pareigūnai išaiškino 33 spirito
kontrabandos atvejus, aptiko 247 400 I spirito, išaiškino 18
alkoholinių gėrimų kontrabandos faktų, iš jų gaminimo vietų
paėmė per 26 800 I alkoholiniųgėrimų. Taip pat buvo išaiškinta 370 spirito laikymo vietų, iš
kurių buvo paimta per79 000 I spirito. Iš viso paimta 326 400 I spirito ir 256 200 I
alkoholinių gėrimų.
2 pav. Užregistruoti kontrabandos nusikaltimai Lietuvoje[2]
[pic]2. Teisės aktų pakeitimai. „1996 m. liepos 17 d. įsigaliojo BK 310
straipsnio 2 ir 3dalys, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedenatūruoto
etilo alkoholio,denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio, taip pat
jų skiedinių (mišinių)gaminimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą,
neturint leidimo,bei ATPK 177 straipsnis, kuriame numatyta administracinė
atsakomybė už tą pačiąveiką, bet nedidelius kiekius. Šie ir kiti pakeitimai leido
policijos komisariatamsveiksmingiau panaudoti turimą operatyvinę informaciją apie
asmenis, kurie laikė,gabeno ir realizavo gryną bei skiestą spiritą, o operatyviniai
veiksmai šių asmenųatžvilgiu leido išaiškinti daugiau kontrabandą gabenusių
asmenų.“ [1, p. 30].
Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika rodo, kad kontrabandos
nusikaltimų nuo 1996 m. laipsniškai mažėjo, 1998 m. padėtis stabilizavosi
ir per kalendorinius metus vidutiniškai užregistruota per 100 nusikaltimų.
Tačiau taip pat pastebimas staigus kontrabandos atvejų skaičiaus kilimas
2002 m. tačiau vėliau šis skaičius ima vėl mažėti ir stabilizuojasi.
Kontrabandos paplitimui ir kitimui 1990 -2004 m. įtaką darė šie
veiksniai:
1. Kontrabandininkai stengėsi gabenti kontrabandos prekių kiekį,
kurio vertė neviršija 100 minimalaus gyvenimo lygių (toliau
MGL) ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
2. Nusikalstamos grupuotės keitė savo veiklos pobūdį,
kontrabandos formos tapo rafinuotesnės: nuo elementaraus
neteisėto prekių pergabenimo per valstybės sieną pereita prie
sunkiau išaiškinamų veiklų, kurioms išaiškinti reikėjo daugiau
laiko bei kompetentingo visų kontrolės institucijų darbo.
3. Buvo keičiami teisės aktai.
Pagrindiniai veiksniai, darę didžiausią įtaką kontrabandos nusikaltimų
išaiškinamumui Lietuvoje per 14 Nepriklausomybės metų yra šie:
1. Stiprinama valstybės sienos apsauga, vykdomos kompleksinės
prevencinės operacijos. 1998 m. buvo nuosekliai įgyvendinamas
„ Veiksmų planas Lietuvos rytinei sienai stiprinti“, didelį
dėmesį skiriant Lietuvos sienai su Baltarusija, nes vėliau
turėjo tapti išorine Europos Sąjungos siena. 1998 m.
Baltarusijos pasienyje darbą pradėjo 3 naujos užkardos,
atidarytas naujas modernus valstybės sienos perėjimo punktas,
baigti projektavimo darbai ir pradėta nauja kontrolės punkto
Šalčininkuose statyba. Taip pat buvo vykdoma Lietuvos
Respublikos sienos ruožo su Baltarusijos Respublika ir
Rusijos federacija demarkavimo 1999 –2001 m. programa.
2. Tardyminių veiksmų kvalifikacijos problema. Net ir suradus
prekes be kilmės dokumentų, tardymo praktikoje ne visada
pavyksta įrodyti, kad būtent kaltininkas jas neteisėtai
pergabeno per valstybės sieną.
3. Nusikaltimų registravimo ir išaiškinimo techniniai aspektai.
4. Dažnas institucijų, kurioms buvo pavesta kontrabandos
nusikaltimų kontrolė, kaitaliojimas.
5. Susižinojimo su užsienio valstybėmis problemos. Su daugelių
valstybių, iš kurių gabenama kontrabanda, neturima teisinės
pagalbos sutarčių.
6. Muitinės ir kitų pasienio pareigūnų materialinis techninis
aprūpinimas, skatinimas bei kvalifikacijos kėlimas.
Toliau išskirsiu pagrindines kontrabandos pasekmes:
1. Mažėja valstybės biudžeto pajamos. Įvežant prekes ir jas nelegaliai
parduodant, nemokami muitai, akcizų, pridėtinės vertės bei kiti
mokesčiai. Iš dalies dėl to valstybė susiduria su iždo sunkumai,
susijusiais su mokesčių didinimu, paskolomis ir pan. Tuo tarpu
priemonės, kurioms skiriamos papildomos lėšos kontrabandai
užkardyti, bandant pašalinti padarinius, o ne priežastis, ne visada
būna rezultatyvios.
2. Prarandama tiksli informacija apie gyventojų užimtumą, pajamas,
prekių srautus, kainas ir t.t. Šalyje realus nedarbo lygis gali
būti mažesnis, nei tai matyti iš oficialių duomenų,
gyventojų
pajamos didesnės, nei oficialiai deklaruojama. Taip pat sudėtinga
nustatyti tikslų kainų kitimo lygį: skaičiuojant prekių kainų
indeksus, galima atsižvelgti tik į oficialiai parduodamų prekių
kainas. Dėl netikslios informacijos sunku prognozuoti bei
kontroliuoti realaus prekių judėjimo, vartojimo, įtakos vietinių
prekių ar jų substitutų gamintojams procesus.
3. Dėl tikslios informacijos stokos iš dalies prarandama galimybė
realiai kontroliuoti ekonominius procesus. Tiksliai neįvertinus BVP
pokyčių gali būti priimami klaidingi sprendimai, bandant paskatinti
ekonomikos judėjimą iš recesinio tarpsnio.
4. Didėjant kontrabandos mastams, iš dalies mažėja pasitikėjimas
valdžios institucijomis, o tai gali skatinti ir kitus asmenis
užsiimti nelegalia veikla.
5. Kontrabandos prekių įvežimas iškreipia konkurencijos sąlygas.
Legalia veikla užsiimantys ūkio subjektai negali konkuruoti su
kontrabandos prekėmis, nes šios yra neapmokestinamos ir todėl
pigesnės. Teisėtai gaminamų prekių paklausa sumažėja nelegaliai
įvežamų ir realizuojamų prekių sąskaita.
Atsižvelgiant į kontrabandos nusikaltimų priežastis, būklę, dinamiką
ir pasekmes, darytina išvada, jog reikalingas visas kompleksas prevencinių.
Turi būti:
1. Stiprinamas muitinių ir kitų pasinio institucijų materialinis
techninis aprūpinimas.
2. Pildoma informacija apie potencialius kontrabandos organizatorius
ir vežėjus, teikiama informacija atitinkamoms kontrolės
institucijoms, analizuojama nusikalstamų grupuočių veikla bei
transnacionalinis ryšys.
3. Stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų, užkardančių
kontrabandos nusikaltimus.
4. Stiprinamas bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis.
5. Kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumas ir tyrimas turi būti
pavestas muitinės tarnyboms, o prokuratūra turėtų kontroliuoti bei
vadovauti ikiteisminiam tyrimui.
6. Tobulinami teisės aktai, kuriuose numatytas kontrabandos dalyko
vertės nustatymas ir pan.
6 Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną
„Kontrabanda pagal BK 312 straipsnį objektyviai pasireiškia prekių
(daiktų) gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų
muitinei, naudojant suklastotą muitinės deklaraciją ir kitus dokumentus ar
gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės
deklaracijoje ar kituose dokumentuose. Kaip kvalifikuojantis požymis yra
numatytas daiktų gabenimas ne per muitines.“ [1, p 41].
1. Dažnokai pasitaikantis kontrabandos gabenimo būdas – kontrabanda,
gabenama ne per muitinės pasienio kontrolės punktus ir per juos,
nepateikiant prekių muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios
kontrolės. Nagrinėjant kontrabandą, gabenamą ne per muitinės pasienio
kontrolės punktus, pastebima tendencija, kad mažėja pavienių asmenų,
gabenančių kontrabandos prekes. Kontrabandos gabenimu daugiausia
užsiima organizuotos grupės. Didelis išaiškintų nusikaltimų, susijusių
su spirito, alkoholinių gėrimų kontrabanda, laikymu ir realizavimu,
skaičius rodo, kad aktuali šių nusikaltimų užkardymo problema.
2. „Iš 284 anketuotų baudžiamųjų bylų nustatyta 168 atvejai, kai
kontrabandabuvo gabenta per muitines ar muitinių postus, o tai sudarytų 59 proc.
visų nustatytųatvejų.“ [1, p. 41]. Daiktai per muitinės postus dažniausiai gabenami
paslėpti vietose, kurias sunku aptikti (kelių transporto priemonėje,
traukinyje, muitinės teritorijoje, drabužiuose, krepšyje, rankinėje,
knygose, tarp kitų legaliai vežamų daiktų ir t. t.). Taip gabenama 38
proc. kontrabandos; 33 proc. sudaro kontrabandos gabenimas išvengiant
muitinės kontrolės (neturint leidimo ir ne per muitines ar jų postus,
pareigūnams praleidus kontrabandą ar pan.); 22 proc. – naudojant
suklastotus dokumentus (važtaraščius, deklaracijas, sutartis,
licencijas, sąskaitas-faktūras); 5 proc. – prekių įvežimas ir
neišvežimas iš Lietuvos Respublikos; 2 proc. – pateikiant vienus
dokumentus, vežamos kitos prekės (pateikiami važtaraščiai,
deklaracijos, kt. dokumentai).
Išanalizavus muitinės pasienio kontrolės postuose sulaikytą
kontrabandą, galima konstatuoti, kad dažniausiai gabenama kontrabanda
stambiu mastu. Sulaikius stambią kontrabandą, dažnai nustatomi dokumentų
klastojimo, pasienio pareigūnų papirkimo atvejai. Būtent tokio pobūdžio
kontrabanda daro daugiausia žalos šalies ūkio sistemai. Beje, stambi
kontrabanda tampa vis labiau organizuota. Dėl diegiamų modernių pasienio
apsaugos priemonių jos praktiškai negalima vykdyti be pasienio policijos ar
muitinės pareigūnų pagalbos. Pavieniai nedidelės kontrabandos vykdytojai
praktiškai nepajėgūs konkuruoti su organizuotomis kontrabandą vykdančiomis
grupuotėmis.
Būtų galima išskirti kontrabandos gabenimo būdus, kai ji gabenama per
muitinės kontrolės postus:
2.1. Įvežamo krovinio muitinės dokumentų (TIR Carnet knygelės ir kt.),
muitinės pažymų (spaudai, plombos) klastojimas, dokumentuose nurodomas daug
mažesnis įvežamų prekių kiekis, prekės deklaruojamos ne tuo kodu, didele
dalimi sumažinama įvežamų prekių vertė, panaudojamos tos pačios sąskaitos-
faktūros, krovinio pervežimo dokumentai, prisidengiama labdara,
manipuliuojama krovinio svoriu, nedeklaruojamas prekių antsvoris ir pan.
Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinį lydinčiais
dokumentais, o į Lietuvos Respubliką įvežamos jau suklastojus dokumentus
-nurodžius kitas prekes.
Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinį
lydinčiais dokumentais, o į Lietuvos respubliką įvežamos jau suklastojus
dokumentus –nurodžius kitas prekes.
Tranzitiniai kroviniai gabenami teisėtai, o dokumentai klastojami vėliau:
fiktyviai užbaigiamos muitinio tranzito procedūros, prekės paliekamos
Lietuvoje, muitinės postuose pažymėjus apie jų išvežimą.
Kontrabandinės prekės užkraunamos sunkiai patikrinamais kroviniais
(mediena,metalo laužu, biriomis medžiagomis), paslepiamos tuo tikslu įrengtose
slėptuvėse(kontrabanda gabenama įrengtuose dvigubuose automobilių puspriekabių
dugnuose arba sutrumpintose puspriekabėse, vagonų angose), tarp kitų
deklaruojamų prekių ir pan. Šiais atvejais realiausia aptikti kontrabandą,
jei pasienyje turima operatyvinės informacijos apie rengiamą pergabenti
kontrabandos krovinį.
Įvežamos cheminės medžiagos, kurios atitinkamu būdu apdorojamos ir
panaudojamos pagal kitą paskirtį. Pavyzdžiui, įvežti naftos produktai
maišomi sudideliu kiekiu benzino ir realizuojami kaip benzinas, tačiau muitas ir kiti
mokesčiai nemokami arba mokami daug mažesni. Panašiu būdu įvežamas ir
spiritas. Spiritas turi papildomą amoniako, citrinos kvapą ir deklaruojamas
kaip priedas, naudojamas parfumerijos ar buitinės chemijos pramonėje,
įpylus į kvapųjį spiritą papildomų reagentų, gaunamas spiritas be pašalinių
kvapų, iš kurio gaminamas alkoholis nelegaliai prekybai.
Paperkami muitinės ir pasienio tarnybų pareigūnai. Šiuo būdu gabenami ypač
stambūs kontrabandiniai kroviniai (pavyzdžiui, 1-2 t alkoholinių gėrimų).
Kartais patys muitininkai vengia atidarinėti plombuotas automašinas su
kroviniais, motyvuodami tuo, kad jie turi teisę tikrinti pasirinktinai iki
10 proc. visų pilnų krovininių automobilių. Pasitaiko atvejų, kai
netikrinamos krovininių automobilių kabinos arba lengvosios mašinos
tikrinamos formaliai. Be to, nedidelės kontrabandos sulaikymo atveju
pareigūnai vengia rašyti protokolą, kadangi jį surašius po pamainos (laisvu
nuo darbo metu), dažnai su nuosavu transportu jiems tenka vežti į muitinę
sulaikytą krovinį ir atiduoti jį į sandėlį. Nuo 1997 m. vasario 5 d.
Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 43 muitinės postų
pareigūnams tarnyboje buvo uždrausta turėti užsienio valiutos, alkoholinių
gėrimų, mobilaus ryšio telefonus, kitų tarnyboje nereikalingų daiktų ir
didesnę nei 1 MGL Lt pinigų sumą, taip pat būti muitinės poste ne tarnybos
metu ir muitinės postų teritorijoje laikyti nuosavus automobilius. STT nuo
1997 m. iš aiškino ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn 26 pasienio
policijos ir 19 muitinės pareigūnų. 2000 m. buvo sulaikyta 12 Klaipėdos
teritorinės muitinės pareigūnų, kaltinamų įvykdžius kontrabandos
nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kad autotransporto priemonės muitinėse
gali būti tikrinamos pasirinktinai, svarstytina galimybė periodiškai
atlikti kontrolinį autotransporto priemonių patikrinimą jau įvažiavus į
Lietuvos Respublikos teritoriją, tuoj po muitinės procedūrų užbaigimo.
Teigiamai vertintume naujų darbuotojų skyrimo į pareigas derinimą su STT.
Tokiu būdu sumažėtų galimybė įsidarbinti asmenims, įtariamiems
kyšininkavimu ir bendradarbiavimu gabenant kontrabandą.
Teisėtai įvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasienio
gyvenvietėse. Pasienio policijos departamento duomenimis, darbo dienomis
vidutiniškai per parą vien tik per Kybartų pasienio kontrolės punktą iš
Kaliningrado srities į Lietuvą pereina 1 200-1 300 pėsčiųjų, įvažiuoja apie
400 lengvųjų automobilių, per Panemunės pasienio kontrolės punktą – 2 000-2
500 pėsčiųjų ir 600 lengvųjų automobilių. Poilsio ir švenčių dienomis
asmenų, vykstančių iš Kaliningrado srities į Lietuvą per šiuos kontrolės
punktus, padvigubėja. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1997 m.
kovo 6 d. Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos
Respublikos valstybės sieną, nustatymo“ 2 priede yra numatyta, kad vienam
keleiviui, vykstančiam per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per
tarptautinius oro ar jūrų uostus, galima įvežti 0,5 I degtinės ir likerio
gaminių, kitų stiprių alkoholinių gėrimų (išskyrus namų gamybos) bei 100
vnt. cigarečių arba 100 g tabako.
Panaši situacija yra ir prie sienos su
Baltarusija, kur pagal judėjimo intensyvumą legaliai gali būti įvežta iki 3
650 but. stipriųjų gėrimų, 18 250 pak. cigarečių per parą. Taip teisėtai
įvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasienio rajonuose.“ [1,
p.44].
7 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO YPATYBĖS
„Pagal BK nuostatas, kontrabandos dalyku laikytina: prekės, pinigai,
meno vertybės, kiti privalomai pateiktini muitinei daiktai, šaunamieji
ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos, radioaktyviosios
medžiagos, kitos strateginės prekės, nuodingosios medžiagos, stipriai
veikiančios medžiagos, psichotropinės medžiagos, narkotinės medžiagos ir
prekursoriai.“ [1, p 45].
Pagal atlikto tyrimo rezultatus, dažniausiai yra gabenami: spalvotieji
ir juodieji metalai (vario laužas, aliuminio laužas), narkotinės priemonės
ir prekursoriai (aguonų šiaudeliai, opiumas, heroinas), maisto produktui
(cukrus, mėsos gaminiai, konservai, paukštiena, šaldyta žuvis, riešutai,
makaronai), alkoholiniai gėrimai (spiritas, degtinė, vynas), tabakas ir jo
gaminiai, automobiliai bei kitos transporto priemonės, naftos produktai
(benzinas ir dyzelinis kuras), plačiai vartojamos prekės (drabužiai,
avalynė, parfumerija, buitinė technika, audinių kailiukai, vaisiai,
daržovės).
Nuo 1998 m. pagrindinę kontrabandos dalį sudarė alkoholiniai gėrimai,
tabako gaminiai, kuras ir maisto prekės. Atitinkamai didžiausią neigiamą
įtaką šalies ūkio sistemai darė alkoholio, tabako, kitų kontrabandos
prekių, įvertintų ypač mažomis kainomis, įvežimas. Pažymėtina, kad iš
Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dažniausiai buvo gabenami degalai,
alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, cukrus; iš Baltarusijos –
alkoholiniai gėrimai, spiritas, cukrus, mėsos produktai; iš Latvijos
-spiritas, maisto produktai; iš Lenkijos – plataus vartojimo pramoninės
prekės, tabako gaminiai, didelis vaisių, daržovių kiekis; per Klaipėdos
jūrų uostą įvežamas spiritas, tabako gaminiai ir maisto produktai.
Labiausiai aktuali ir daugiausia žalos daro: alkoholinių gėrimų,
tabako gaminių, narkotinių medžiagų kontrabanda. Todėl šių prekių rūšių
gabenimo ir užkardymo ypatybes panagrinėsime detaliau.
8 Alkoholinių gėrimų kontrabanda
1995 m. sulaikyta 226 214,85 I kontrabandinio alkoholio, 1996 m. – 164
318,14 I, 1997 m.-39 264,70 I. Taigi statistikos duomenys rodo, kad nuo
1995 m. iki 1997 m. sulaikomo kontrabandinio alkoholio kiekis mažėjo, o
2001 m. nedaug padidėjo, bet vėliau vėl ėmė mažėti.
3 pav. Pasienio policijos sulaikyta alkoholio kontrabanda[3]
[pic]
Vokietijos tarnybų teigimu, nuo 1998 m. gruodžio mėn. iš Rostoko uosto
alkoholio (spirito) kroviniai gabenami per Latviją. Dažnai šie kroviniai
nelegaliai įforminami muitinėje ir neišvežami iš Latvijos Respublikos.
Vėliau kontrabandos būdu juos bandoma įvežti į Lietuvą.
„1999 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybei sumažinus
alkoholio akcizo tarifus, dvigubai (nuo 379 iki 194) sumažėjo išaiškintų
alkoholio kontrabandos atvejų.1999 m. spalio mėn. antrojoje pusėje sumažėjo
alkoholio kontrabanda. 1999 m. lapkričio mėn. sulaikyta beveik 2,5 karto
mažiau kontrabandinės degtinės nei spalio mėn., bet spirito – beveik 5
kartus daugiau nei spalio mėn. ir 2 kartus mažiau nei rugsėjo mėn.
Pagal operatyvinius duomenis, 1999 m. spalio mėn. sumažėjo
kontrabandinio alkoholio, kontrabandinio spirito, falsifikuotos degtinės
(„pilstuko“) kainos juodojoje rinkoje. Sumažinus akcizo tarifus, padidėjo
respublikoje gaminamos degtinės realizacija. Pavyzdžiui, palyginus 1999 m.
rugsėjo mėn. su tų pačių metų lapkričio mėn., specialios paskirties AB
„Stumbras“ lapkričio mėn. realizavo produkcijos 2,3 karto, AB „Vilniaus
degtinė“ – net 5,4 karto daugiau. Iš viso 1999 m. rugsėjo-lapkričio mėn.
gamintojų akcizų įplaukos padidėjo apytikriai 113 000 000 Lt. Taigi akcizų
tarifų sumažinimas turėjo įtakos sumažėjusiam kontrabandinės degtinės
įvežimui. Dėl mažo pelno kontrabandinė degtinė nebuvo superkama ir gabenama
į centrinius Lietuvos rajonus, o realizuojama pasienio rajonuose. Tačiau,
priešingai nei buvo tikimasi, oficialiai įvežamos degtinės kiekis sumažėjo
tik nedaug.“ [1, p 47 –48].
Kontrabandinis alkoholis į Lietuvą dažniausiai patenka:
Gabenamas per muitinės kontrolės postus automobilių slėptuvėse, perdirbtų
konstrukcijų automobiliuose (kuro bakuose, dujų įrangos balionuose).
Didelis kiekis (nuo 1t iki 50 t) kontrabandinio alkoholio ir spirito
įvežamais krovininiais sunkvežimiais, geležinkelio transportu.
Kontrabandinis krovinys dažnai užkraunamas kitomis prekėmis (pvz., mediena,
metalo laužu) ir įforminamas kaip tranzitinis.
Gabenamas per pasienio kontrolės punktus, suklastojus dokumentus arba netsusitarus su pasienio ir muitinės pareigūnais. Pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės1994 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 1028, Pasienio policijos departamento
pareigūnai
negali patikrinti krovinio ir jo
dokumentų, jei krovinys yra įvežamas su
muitinės plombomis. Be to, autotransporto priemonės muitinės kontrolės
postuose gali būti tikrinamos pasirinktinai.
Gabenamas per „žaliąją sieną“, plukdomas valtimis per upes. Tokiu būdu
dažniausiai nedideliais kiekiais (iki 50 I) gabena pavieniai asmenys,
negalintys tinkamaisutvarkyti krovinio dokumentų.
Gabenamas traukiniais, autobusais arba pėsčiomis. Pagal operatyvinius
duomenis, vien Kaliningrado srityje tuo užsiima apie 5 000 Rusijos
Federacijos gyventojų,gyvenančių pasienio su Lietuvos Respublika rajonuose. Į Druskininkus
traukiniu kasdien atvyksta iki 800 Baltarusijos piliečių, kurie vienu metu
įveža daugiau kaip 1500 butelių degtinės, apie 3 000 I vyno ir kitų
alkoholinių gėrimų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos
Vyriausybės Laikinąjį susitarimą „Dėl abiejų valstybių piliečių kelionių“,
asmenys, sulaukę 60 m., gali atvykti į Lietuvą be vizų. Pastebėta, kad
asmenys vyksta į užsienį, vėliau už atitinkamą mokestį „samdo“ užsienio
valstybių piliečius. Taip kelis kartus per parą pasipelnymo tikslu įveža
didelį alkoholinių gėrimų kiekį. Visus šiuos asmenis sulaikyti ar bausti
administracine tvarka nėra galimybės, kadangi per sieną leistinas gabenti
alkoholinių gėrimų kiekis neviršijamas.
Bausti asmenis už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą ar
realizavimąpažeidžiant nustatytą tvarką yra sudėtinga, nes tokių alkoholinių gėrimų
realizavimą dažnai vykdo fiziniai asmenys savo namuose. Norint užkardyti
šiuos pažeidimus, reikia imituoti alkoholinių gėrimų pirkimą, tam nėra
parengtų modelių, policijos darbuotojai priversti savo lėšomis pirkti
kontrabandines prekes. Ypač sudėtinga imituoti alkoholinių gėrimų pirkimą
kaimo vietovėse, kur prekyba vyksta tarp gerai pažįstamų žmonių.
„Atsižvelgdamas į prekių kiekius, kurie teisėtai pergabenami į
Lietuvos Respubliką ir vėliau neteisėtai realizuojami šalies rinkoje,
Pasienio policijos departamentas inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams,