Kontrabanda-kontrolė ir prevencija lietuvoje
5 (100%) 2 votes

Kontrabanda-kontrolė ir prevencija lietuvoje

1121314151

TURINYS:

ĮVADAS 3

1. KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990

–2004 m. 4

1.1. Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės 4

1.2. Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės

sieną 10

2 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO

YPATYBĖS 13

2.1. Alkoholinių gėrimų kontrabanda 13

2.2. Tabako gaminių kontrabanda 17

2.3. Narkotinių medžiagų kontrabanda 18

3. KONTRABANDOS UŽKARDYMAS ATSKIRUOSE VALSTYBĖS SIENOS TERITORIJOS

RUOŽUOSE 21

3.1. Kontrabandos užkardymas prie sienos su Rusijos Federacijos

Kaliningrado sritimi 21

3.2. Kontrabandos užkardymas prie valstybės sienos su Baltarusijos

Respublika 24

3.3. Kontrabandos užkardymas Klaipėdos jūrų uoste 25

3.4. Kontrabandos gabenimo geležinkelio transporto užkardymas 28

IŠVADOS 33

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 35

ĮVADAS

Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys ir teisinė kategorija,

Lietuvoje žinoma nuo seniausių laikų. Susikūrus valstybei ir atsiradus

valstybės sienoms, pradėjus rinkti iždo bei protekcionistinius mokesčius

bei riboti tam tikrų prekių ir kitų daiktų gabenimą, atsiranda ir

kontrabandos kontrolės bei prevencijos problema. Kontrabanda, dažniausiai

įvardijama kaip neteisėtas prekių (ar kitų daiktų) gabenimas per valstybės

sienas ir kaip teisės pažeidimas, yra žinoma visose valstybėse. Jos

paplitimą lemia daugybė aplinkybių (valstybės ekonominė būklė, kainų

skirtumai valstybėse, šalies geografinė padėtis ir pan.), todėl ir taikomos

prevencinės priemonės bei kontrolės būdai skirtingose valstybėse nėra

tapatūs.

Nors kontrabanda padaromos žalos dydį ir pažeidimų mastą Lietuvos

Respublikoje galima nustatyti tik netiesiogiai, tačiau atskirų tyrimų

duomenimis, valstybės biudžetas dėl to netenka iki penktadalio ar net

trečdalio nesumokamų mokesčių ar kitų įmokų.

Darbe atskleidžiamos šio laikotarpio kontrabandos gabenimo

priežastys, būklė ir dinamika, akcentuojant alkoholinių gėrimų, tabako

gaminių, narkotinių medžiagų kontrabandą; nagrinėjami jos gabenimo per tam

tikrus valstybės sienos ruožus, Klaipėdos jūrų uostą ir geležinkelį

aspektai.

KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990 –2004 m.

5 Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės

Vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės uždavinių – sustabdyti

nusikalstamumo plitimą ekonomikos sferoje. Bendriausia prasme šiuos

nusikaltimus galima apibūdinti kaip nusikalstamus veiksmus, kuriais

kėsinamasi į valstybės ir gyventojų ekonominius interesus, nuosavybę,

ūkinę, komercinę, finansinę veiklą bei intelektualinės veiklos produktus.

Nusikaltimus ekonomikai lemia įvairios aplinkybės. Pirmiausia tai

bendro pobūdžio nusikalstamumo priežastys: objektyvūs pereinamojo

laikotarpio prieštaravimai; sudėtinga šalies ekonominė, socialinė, padėtis;

greiti kultūrinės, politinės, teisinės sistemų pasikeitimai. Šių

nusikaltimų pagausėjimą iš dalies lėmė ir nevisiškai pavykęs ekonomikos,

žemės ūkio, finansų sistemos reformų vykdymas, turto privatizacija, taip

pat socialinės teisinės kontrolės stoka, įskaitant teisinio reguliavimo,

nusikaltimų prevencijos, teisėsaugos institucijų veiklos trūkumus, laiku

neatskleidžiant bei tiriant nusikaltimus.

Vienas iš nusikaltimų ekonomikai yra kontrabanda.

Išskirtume šias kontrabandos priežastis:

1. Rinkos pusiausvyros nebuvimas. Tokia situacija tradiciškai susiklosto

planinio reguliavimo ekonomikos šalyse, kai prekės gamintojai ir

pardavėjai negali patenkinti prekių paklausos, nes nustatoma prekės

kaina būna per žema ir neatitinka rinkos pusiausvyros kainos. Kitaip

tariant, prekės kaina yra tokia, kad prekių kiekis, kurį pardavėjas

nori parduoti, yra nepakankamas palyginti su tuo, kurį nori įsigyti

pirkėjai.

2. Strateginės politikos nebuvimas. Vyriausybėms neturint atitinkamos

patirties, pakankamai sudėtinga nustatyti aiškią mokesčių, muitų ir

apskritai ūkio vystymo koncepciją. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų

prekių paklausa tam tikru laikotarpiu gali būti nepatenkinama. Be to,

ši paklausa negali būti patenkinama ir teisėtai įvežtomis prekėmis.

Tai sukuria sąlygas kontrabandinei veiklai.

3. Kainų kitimas. Paprastai kainos kyla netolygiai, o jų kilimą be

objektyvių priežasčių skatina ir subjektyvios priežastys, pavyzdžiui,

žmonių lūkesčiai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad kainos skirtingose

šalyse didėja nevienodu tempu, atsiranda rinka realizuoti kontrabandos

prekes. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje 0,5 I talpos degtinės

butelis kainavo apytikriai 3,5 Lt, t. y. tris kartus pigiau nei

Lietuvoje.

4. Darbo rinkos nesuderinamumas. Kontrabandos, kaip ir daugelio kitų

ekonominių nusikaltimų, motyvacija yra
savanaudiškumas – siekis gauti

turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Kai kurie teisės pažeidėjai

kontrabandos nusikaltimus daro dėl skurdo, nes neturi minimalių

gyvenimo sąlygų. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje skursta apie 16 proc.

visų gyventojų. Apskritai darbo rinkoje beveik visada pasiūla viršija

paklausą, todėl dalis asmenų negalėdami įsidarbinti bando gauti pajamų

ir neteisėtai.

5. Dažnas kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimas iš vienos

institucijos į kitą.

6. Nepakankamas muitinės ir pasienio policijos, kitų pasienyje dirbančių

institucijų techninis aprūpinimas (trūksta modernių svarstyklių,

vaizdo kamerų ir t. t.).

7. Neoperatyvi muitinio tranzito procedūrų kontrolė. Kai kurie muitinės

ir pasieniopolicijos pareigūnai aplaidžiai atlieka pareigas, o dažnai net

nusikalsta.

8. Nepakankama prekybos įmonių, kitų ūkio subjektų finansinės veiklos

kontrolė.Tai sudaro sąlygas realizuoti kontrabandines prekes vidaus rinkoje,

neišvežti eksportui skirtų prekių gamintojams. Prekės, suklastojus

dokumentus, neišvežamos iš šalies,bet pirkimo pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) iš valstybės

biudžeto atsiimamas.

9. Spragos teisės norminiuose aktuose. Pavyzdžiui, įvairiai nustatinėjama

kontrabandos dalyko vertė: vienose bylose pagal daiktų (prekių)

muitinę vertę, kitose -pagal rinkos kainas ir pan.; vienais atvejais apsiribojama įvairiausių

firmų pažymomis apie tos ar kitos prekės kainą, kitais – tardymo

institucijos skiria prekines ekspertizes.

10. Nepakankamas visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas.

Pavyzdžiui,“apklausus 995 Lietuvos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių

moksleivius, beveik pusė(49 proc.) iš jų atsakė, kad užsiimtų kontrabanda, jei nebūtų kitos

išeities, dar 15 proc.tikriausiai pasinaudotų šia galimybe. Tik ketvirtadalis respondentų

pareiškė, jog niekada neužsiimtų tokia veikla. 99 proc. apklaustųjų

moksleivių apie kontrabandą sužino iš žiniasklaidos.“ [1, p27 p.].

Palyginus kontrabandos nusikalstamumo būklę Baltijos valstybėse 1993-

2003 m., matyti, kad užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje buvo daug

didesnis nei kitose Baltijos valstybėse. Suprantama, absoliutūs dydžiai

nevisiškai apibūdina nusikalstamumo būklę, todėl tikslinga palyginti jį,

remiantis ir nusikalstamumo koeficientu. Statistikos duomenys rodo, kad

1998 m. Lietuvoje gyveno 3 705 500 gyventojų, Latvijoje – 2 479 648, o

Estijoje – 1 454 230 gyventojų. Kontrabandos nusikaltimų koeficientas

Lietuvoje 100 000 gyventojų buvo 3,157, Latvijoje – 2,581, o Estijoje –

2,956. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mažesnis kontrabandos nusikaltimų

koeficientas buvo tik Latvijoje. ( Naujesnių duomenų nepavyko gauti).1 pav.: Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika Baltijos

valstybėse. [1]

[pic]

Darytina išvada, jog tokie skirtumai atsirado todėl, kad:

1. Lietuvoje yra daugiau gyventojų nei Estijoje ar Latvijoje.

2. Lietuvos geopolitinė padėtis palankesnė kontrabandos gabenimui.

3. Lietuvos pasienio teisėsaugos institucijų darbas yra geresnis ir

daugiau atskleidžiama kontrabandos atvejų.

Vidutiniškai per metus 1990 -2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114

kontrabandos nusikaltimų.

Konstatuotina (žiūr. 2 pav.), kad daugiausia užregistruotų

kontrabandos nusikaltimų Lietuvoje buvo 1995 m., 1996 m. ir 2002 m. –

atitinkamai 230, 225 ir 204. Tačiau dėl kontrabandos nusikaltimų didelio

latentiškumo tvirtinti, kad tais metais kontrabandos nusikaltimų buvo

padaryta daugiausia, negalima.

Tokį didelį užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių galėjo

lemti įvairūs veiksniai:

1. Aktyvios teisėsaugos institucijų pastangos. Pavyzdžiui, siekiant

užkardyti spirito, alkoholinių gėrimų, tabako, vario ir jo

laužo, naftos ir jos produktų, cukraus ir kitųprekių kontrabandą, 1996 m. balandžio mėn. buvo organizuota ir

įvykdyta operacija„Siena-2″. Operacijos plane numatytas priemones vykdė Policijos

departamentoEkonominių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ENTT),

Kriminalinės paieškos, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo

tarnybos (toliau – ONTT) bei Kelių, Viešosios ir Apsaugos

policijos tarnybų, Pasienio policijos departamento pareigūnai.

Operacijos metu buvo tikrinami muitinės sandėliai, vykdoma

operatyvinė kontrolė, pagal pasienio zonos perimetrą atlikta

operacija „Automobilis“. 14 operatyvinių grupių vykdė transporto

ir krovinių kontrolę šalies keliuose. Be to, po 1996 m.

balandžio 29 d. pasitarimo pas Lietuvos Respublikos Prezidentą

Policijos departamentas ėmėsi papildomų operatyvinių priemonių

išaiškinti asmenis, įvežančius ir gabenančius per šalį spiritą,

alkoholinius gėrimus,
spirito saugojimo ir realizavimo

bei falsifikuotos degtinės gamybos ir realizavimo vietas. Būtent

vykdydami šias priemones pareigūnai išaiškino 33 spirito

kontrabandos atvejus, aptiko 247 400 I spirito, išaiškino 18

alkoholinių gėrimų kontrabandos faktų, iš jų gaminimo vietų

paėmė per 26 800 I alkoholiniųgėrimų. Taip pat buvo išaiškinta 370 spirito laikymo vietų, iš

kurių buvo paimta per79 000 I spirito. Iš viso paimta 326 400 I spirito ir 256 200 I

alkoholinių gėrimų.

2 pav. Užregistruoti kontrabandos nusikaltimai Lietuvoje[2]

[pic]2. Teisės aktų pakeitimai. „1996 m. liepos 17 d. įsigaliojo BK 310

straipsnio 2 ir 3dalys, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedenatūruoto

etilo alkoholio,denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio, taip pat

jų skiedinių (mišinių)gaminimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą,

neturint leidimo,bei ATPK 177 straipsnis, kuriame numatyta administracinė

atsakomybė už tą pačiąveiką, bet nedidelius kiekius. Šie ir kiti pakeitimai leido

policijos komisariatamsveiksmingiau panaudoti turimą operatyvinę informaciją apie

asmenis, kurie laikė,gabeno ir realizavo gryną bei skiestą spiritą, o operatyviniai

veiksmai šių asmenųatžvilgiu leido išaiškinti daugiau kontrabandą gabenusių

asmenų.“ [1, p. 30].

Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika rodo, kad kontrabandos

nusikaltimų nuo 1996 m. laipsniškai mažėjo, 1998 m. padėtis stabilizavosi

ir per kalendorinius metus vidutiniškai užregistruota per 100 nusikaltimų.

Tačiau taip pat pastebimas staigus kontrabandos atvejų skaičiaus kilimas

2002 m. tačiau vėliau šis skaičius ima vėl mažėti ir stabilizuojasi.

Kontrabandos paplitimui ir kitimui 1990 -2004 m. įtaką darė šie

veiksniai:

1. Kontrabandininkai stengėsi gabenti kontrabandos prekių kiekį,

kurio vertė neviršija 100 minimalaus gyvenimo lygių (toliau

MGL) ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

2. Nusikalstamos grupuotės keitė savo veiklos pobūdį,

kontrabandos formos tapo rafinuotesnės: nuo elementaraus

neteisėto prekių pergabenimo per valstybės sieną pereita prie

sunkiau išaiškinamų veiklų, kurioms išaiškinti reikėjo daugiau

laiko bei kompetentingo visų kontrolės institucijų darbo.

3. Buvo keičiami teisės aktai.

Pagrindiniai veiksniai, darę didžiausią įtaką kontrabandos nusikaltimų

išaiškinamumui Lietuvoje per 14 Nepriklausomybės metų yra šie:

1. Stiprinama valstybės sienos apsauga, vykdomos kompleksinės

prevencinės operacijos. 1998 m. buvo nuosekliai įgyvendinamas

„ Veiksmų planas Lietuvos rytinei sienai stiprinti“, didelį

dėmesį skiriant Lietuvos sienai su Baltarusija, nes vėliau

turėjo tapti išorine Europos Sąjungos siena. 1998 m.

Baltarusijos pasienyje darbą pradėjo 3 naujos užkardos,

atidarytas naujas modernus valstybės sienos perėjimo punktas,

baigti projektavimo darbai ir pradėta nauja kontrolės punkto

Šalčininkuose statyba. Taip pat buvo vykdoma Lietuvos

Respublikos sienos ruožo su Baltarusijos Respublika ir

Rusijos federacija demarkavimo 1999 –2001 m. programa.

2. Tardyminių veiksmų kvalifikacijos problema. Net ir suradus

prekes be kilmės dokumentų, tardymo praktikoje ne visada

pavyksta įrodyti, kad būtent kaltininkas jas neteisėtai

pergabeno per valstybės sieną.

3. Nusikaltimų registravimo ir išaiškinimo techniniai aspektai.

4. Dažnas institucijų, kurioms buvo pavesta kontrabandos

nusikaltimų kontrolė, kaitaliojimas.

5. Susižinojimo su užsienio valstybėmis problemos. Su daugelių

valstybių, iš kurių gabenama kontrabanda, neturima teisinės

pagalbos sutarčių.

6. Muitinės ir kitų pasienio pareigūnų materialinis techninis

aprūpinimas, skatinimas bei kvalifikacijos kėlimas.

Toliau išskirsiu pagrindines kontrabandos pasekmes:

1. Mažėja valstybės biudžeto pajamos. Įvežant prekes ir jas nelegaliai

parduodant, nemokami muitai, akcizų, pridėtinės vertės bei kiti

mokesčiai. Iš dalies dėl to valstybė susiduria su iždo sunkumai,

susijusiais su mokesčių didinimu, paskolomis ir pan. Tuo tarpu

priemonės, kurioms skiriamos papildomos lėšos kontrabandai

užkardyti, bandant pašalinti padarinius, o ne priežastis, ne visada

būna rezultatyvios.

2. Prarandama tiksli informacija apie gyventojų užimtumą, pajamas,

prekių srautus, kainas ir t.t. Šalyje realus nedarbo lygis gali

būti mažesnis, nei tai matyti iš oficialių duomenų,
gyventojų

pajamos didesnės, nei oficialiai deklaruojama. Taip pat sudėtinga

nustatyti tikslų kainų kitimo lygį: skaičiuojant prekių kainų

indeksus, galima atsižvelgti tik į oficialiai parduodamų prekių

kainas. Dėl netikslios informacijos sunku prognozuoti bei

kontroliuoti realaus prekių judėjimo, vartojimo, įtakos vietinių

prekių ar jų substitutų gamintojams procesus.

3. Dėl tikslios informacijos stokos iš dalies prarandama galimybė

realiai kontroliuoti ekonominius procesus. Tiksliai neįvertinus BVP

pokyčių gali būti priimami klaidingi sprendimai, bandant paskatinti

ekonomikos judėjimą iš recesinio tarpsnio.

4. Didėjant kontrabandos mastams, iš dalies mažėja pasitikėjimas

valdžios institucijomis, o tai gali skatinti ir kitus asmenis

užsiimti nelegalia veikla.

5. Kontrabandos prekių įvežimas iškreipia konkurencijos sąlygas.

Legalia veikla užsiimantys ūkio subjektai negali konkuruoti su

kontrabandos prekėmis, nes šios yra neapmokestinamos ir todėl

pigesnės. Teisėtai gaminamų prekių paklausa sumažėja nelegaliai

įvežamų ir realizuojamų prekių sąskaita.

Atsižvelgiant į kontrabandos nusikaltimų priežastis, būklę, dinamiką

ir pasekmes, darytina išvada, jog reikalingas visas kompleksas prevencinių.

Turi būti:

1. Stiprinamas muitinių ir kitų pasinio institucijų materialinis

techninis aprūpinimas.

2. Pildoma informacija apie potencialius kontrabandos organizatorius

ir vežėjus, teikiama informacija atitinkamoms kontrolės

institucijoms, analizuojama nusikalstamų grupuočių veikla bei

transnacionalinis ryšys.

3. Stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų, užkardančių

kontrabandos nusikaltimus.

4. Stiprinamas bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis.

5. Kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumas ir tyrimas turi būti

pavestas muitinės tarnyboms, o prokuratūra turėtų kontroliuoti bei

vadovauti ikiteisminiam tyrimui.

6. Tobulinami teisės aktai, kuriuose numatytas kontrabandos dalyko

vertės nustatymas ir pan.

6 Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną

„Kontrabanda pagal BK 312 straipsnį objektyviai pasireiškia prekių

(daiktų) gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų

muitinei, naudojant suklastotą muitinės deklaraciją ir kitus dokumentus ar

gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės

deklaracijoje ar kituose dokumentuose. Kaip kvalifikuojantis požymis yra

numatytas daiktų gabenimas ne per muitines.“ [1, p 41].

1. Dažnokai pasitaikantis kontrabandos gabenimo būdas – kontrabanda,

gabenama ne per muitinės pasienio kontrolės punktus ir per juos,

nepateikiant prekių muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios

kontrolės. Nagrinėjant kontrabandą, gabenamą ne per muitinės pasienio

kontrolės punktus, pastebima tendencija, kad mažėja pavienių asmenų,

gabenančių kontrabandos prekes. Kontrabandos gabenimu daugiausia

užsiima organizuotos grupės. Didelis išaiškintų nusikaltimų, susijusių

su spirito, alkoholinių gėrimų kontrabanda, laikymu ir realizavimu,

skaičius rodo, kad aktuali šių nusikaltimų užkardymo problema.

2. „Iš 284 anketuotų baudžiamųjų bylų nustatyta 168 atvejai, kai

kontrabandabuvo gabenta per muitines ar muitinių postus, o tai sudarytų 59 proc.

visų nustatytųatvejų.“ [1, p. 41]. Daiktai per muitinės postus dažniausiai gabenami

paslėpti vietose, kurias sunku aptikti (kelių transporto priemonėje,

traukinyje, muitinės teritorijoje, drabužiuose, krepšyje, rankinėje,

knygose, tarp kitų legaliai vežamų daiktų ir t. t.). Taip gabenama 38

proc. kontrabandos; 33 proc. sudaro kontrabandos gabenimas išvengiant

muitinės kontrolės (neturint leidimo ir ne per muitines ar jų postus,

pareigūnams praleidus kontrabandą ar pan.); 22 proc. – naudojant

suklastotus dokumentus (važtaraščius, deklaracijas, sutartis,

licencijas, sąskaitas-faktūras); 5 proc. – prekių įvežimas ir

neišvežimas iš Lietuvos Respublikos; 2 proc. – pateikiant vienus

dokumentus, vežamos kitos prekės (pateikiami važtaraščiai,

deklaracijos, kt. dokumentai).

Išanalizavus muitinės pasienio kontrolės postuose sulaikytą

kontrabandą, galima konstatuoti, kad dažniausiai gabenama kontrabanda

stambiu mastu. Sulaikius stambią kontrabandą, dažnai nustatomi dokumentų

klastojimo, pasienio pareigūnų papirkimo atvejai. Būtent tokio pobūdžio

kontrabanda daro daugiausia žalos šalies ūkio sistemai. Beje, stambi

kontrabanda tampa vis labiau organizuota. Dėl diegiamų modernių pasienio

apsaugos priemonių jos praktiškai negalima vykdyti be pasienio policijos ar

muitinės pareigūnų pagalbos. Pavieniai nedidelės kontrabandos vykdytojai

praktiškai nepajėgūs konkuruoti su organizuotomis kontrabandą vykdančiomis

grupuotėmis.

Būtų galima išskirti kontrabandos gabenimo būdus, kai ji gabenama per

muitinės kontrolės postus:

2.1. Įvežamo krovinio muitinės dokumentų (TIR Carnet knygelės ir kt.),

muitinės pažymų (spaudai, plombos) klastojimas, dokumentuose nurodomas daug

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2556 žodžiai iš 8490 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.