Kontrabanda-kontrolė ir prevencija lietuvoje
5 (100%) 2 votes

Kontrabanda-kontrolė ir prevencija lietuvoje

1121314151617181

TURINYS:

ĮVADAS 3

1. KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990

–2004 m. 4

1.1. Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės 4

1.2. Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės

sieną 10

2 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO

YPATYBĖS 13

2.1. Alkoholinių gėrimų kontrabanda 13

2.2. Tabako gaminių kontrabanda 17

2.3. Narkotinių medžiagų kontrabanda 18

3. KONTRABANDOS UŽKARDYMAS ATSKIRUOSE VALSTYBĖS SIENOS TERITORIJOS

RUOŽUOSE 21

3.1. Kontrabandos užkardymas prie sienos su Rusijos Federacijos

Kaliningrado sritimi 21

3.2. Kontrabandos užkardymas prie valstybės sienos su Baltarusijos

Respublika 24

3.3. Kontrabandos užkardymas Klaipėdos jūrų uoste 25

3.4. Kontrabandos gabenimo geležinkelio transporto užkardymas 28

IŠVADOS 33

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 35

ĮVADAS

Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys ir teisinė kategorija,

Lietuvoje žinoma nuo seniausių laikų. Susikūrus valstybei ir atsiradus

valstybės sienoms, pradėjus rinkti iždo bei protekcionistinius mokesčius

bei riboti tam tikrų prekių ir kitų daiktų gabenimą, atsiranda ir

kontrabandos kontrolės bei prevencijos problema. Kontrabanda, dažniausiai

įvardijama kaip neteisėtas prekių (ar kitų daiktų) gabenimas per valstybės

sienas ir kaip teisės pažeidimas, yra žinoma visose valstybėse. Jos

paplitimą lemia daugybė aplinkybių (valstybės ekonominė būklė, kainų

skirtumai valstybėse, šalies geografinė padėtis ir pan.), todėl ir taikomos

prevencinės priemonės bei kontrolės būdai skirtingose valstybėse nėra

tapatūs.

Nors kontrabanda padaromos žalos dydį ir pažeidimų mastą Lietuvos

Respublikoje galima nustatyti tik netiesiogiai, tačiau atskirų tyrimų

duomenimis, valstybės biudžetas dėl to netenka iki penktadalio ar net

trečdalio nesumokamų mokesčių ar kitų įmokų.

Darbe atskleidžiamos šio laikotarpio kontrabandos gabenimo

priežastys, būklė ir dinamika, akcentuojant alkoholinių gėrimų, tabako

gaminių, narkotinių medžiagų kontrabandą; nagrinėjami jos gabenimo per tam

tikrus valstybės sienos ruožus, Klaipėdos jūrų uostą ir geležinkelį

aspektai.

KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990 –2004 m.

5 Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės

Vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės uždavinių – sustabdyti

nusikalstamumo plitimą ekonomikos sferoje. Bendriausia prasme šiuos

nusikaltimus galima apibūdinti kaip nusikalstamus veiksmus, kuriais

kėsinamasi į valstybės ir gyventojų ekonominius interesus, nuosavybę,

ūkinę, komercinę, finansinę veiklą bei intelektualinės veiklos produktus.

Nusikaltimus ekonomikai lemia įvairios aplinkybės. Pirmiausia tai

bendro pobūdžio nusikalstamumo priežastys: objektyvūs pereinamojo

laikotarpio prieštaravimai; sudėtinga šalies ekonominė, socialinė, padėtis;

greiti kultūrinės, politinės, teisinės sistemų pasikeitimai. Šių

nusikaltimų pagausėjimą iš dalies lėmė ir nevisiškai pavykęs ekonomikos,

žemės ūkio, finansų sistemos reformų vykdymas, turto privatizacija, taip

pat socialinės teisinės kontrolės stoka, įskaitant teisinio reguliavimo,

nusikaltimų prevencijos, teisėsaugos institucijų veiklos trūkumus, laiku

neatskleidžiant bei tiriant nusikaltimus.

Vienas iš nusikaltimų ekonomikai yra kontrabanda.

Išskirtume šias kontrabandos priežastis:

1. Rinkos pusiausvyros nebuvimas. Tokia situacija tradiciškai susiklosto

planinio reguliavimo ekonomikos šalyse, kai prekės gamintojai ir

pardavėjai negali patenkinti prekių paklausos, nes nustatoma prekės

kaina būna per žema ir neatitinka rinkos pusiausvyros kainos. Kitaip

tariant, prekės kaina yra tokia, kad prekių kiekis, kurį pardavėjas

nori parduoti, yra nepakankamas palyginti su tuo, kurį nori įsigyti

pirkėjai.

2. Strateginės politikos nebuvimas. Vyriausybėms neturint atitinkamos

patirties, pakankamai sudėtinga nustatyti aiškią mokesčių, muitų ir

apskritai ūkio vystymo koncepciją. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų

prekių paklausa tam tikru laikotarpiu gali būti nepatenkinama. Be to,

ši paklausa negali būti patenkinama ir teisėtai įvežtomis prekėmis.

Tai sukuria sąlygas kontrabandinei veiklai.

3. Kainų kitimas. Paprastai kainos kyla netolygiai, o jų kilimą be

objektyvių priežasčių skatina ir subjektyvios priežastys, pavyzdžiui,

žmonių lūkesčiai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad kainos skirtingose

šalyse didėja nevienodu tempu, atsiranda rinka realizuoti kontrabandos

prekes. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje 0,5 I talpos degtinės

butelis kainavo apytikriai 3,5 Lt, t. y. tris kartus pigiau nei

Lietuvoje.

4. Darbo rinkos nesuderinamumas. Kontrabandos, kaip ir daugelio kitų

ekonominių nusikaltimų, motyvacija yra
savanaudiškumas – siekis gauti

turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Kai kurie teisės pažeidėjai

kontrabandos nusikaltimus daro dėl skurdo, nes neturi minimalių

gyvenimo sąlygų. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje skursta apie 16 proc.

visų gyventojų. Apskritai darbo rinkoje beveik visada pasiūla viršija

paklausą, todėl dalis asmenų negalėdami įsidarbinti bando gauti pajamų

ir neteisėtai.

5. Dažnas kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimas iš vienos

institucijos į kitą.

6. Nepakankamas muitinės ir pasienio policijos, kitų pasienyje dirbančių

institucijų techninis aprūpinimas (trūksta modernių svarstyklių,

vaizdo kamerų ir t. t.).

7. Neoperatyvi muitinio tranzito procedūrų kontrolė. Kai kurie muitinės

ir pasieniopolicijos pareigūnai aplaidžiai atlieka pareigas, o dažnai net

nusikalsta.

8. Nepakankama prekybos įmonių, kitų ūkio subjektų finansinės veiklos

kontrolė.Tai sudaro sąlygas realizuoti kontrabandines prekes vidaus rinkoje,

neišvežti eksportui skirtų prekių gamintojams. Prekės, suklastojus

dokumentus, neišvežamos iš šalies,bet pirkimo pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) iš valstybės

biudžeto atsiimamas.

9. Spragos teisės norminiuose aktuose. Pavyzdžiui, įvairiai nustatinėjama

kontrabandos dalyko vertė: vienose bylose pagal daiktų (prekių)

muitinę vertę, kitose -pagal rinkos kainas ir pan.; vienais atvejais apsiribojama įvairiausių

firmų pažymomis apie tos ar kitos prekės kainą, kitais – tardymo

institucijos skiria prekines ekspertizes.

10. Nepakankamas visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas.

Pavyzdžiui,“apklausus 995 Lietuvos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių

moksleivius, beveik pusė(49 proc.) iš jų atsakė, kad užsiimtų kontrabanda, jei nebūtų kitos

išeities, dar 15 proc.tikriausiai pasinaudotų šia galimybe. Tik ketvirtadalis respondentų

pareiškė, jog niekada neužsiimtų tokia veikla. 99 proc. apklaustųjų

moksleivių apie kontrabandą sužino iš žiniasklaidos.“ [1, p27 p.].

Palyginus kontrabandos nusikalstamumo būklę Baltijos valstybėse 1993-

2003 m., matyti, kad užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje buvo daug

didesnis nei kitose Baltijos valstybėse. Suprantama, absoliutūs dydžiai

nevisiškai apibūdina nusikalstamumo būklę, todėl tikslinga palyginti jį,

remiantis ir nusikalstamumo koeficientu. Statistikos duomenys rodo, kad

1998 m. Lietuvoje gyveno 3 705 500 gyventojų, Latvijoje – 2 479 648, o

Estijoje – 1 454 230 gyventojų. Kontrabandos nusikaltimų koeficientas

Lietuvoje 100 000 gyventojų buvo 3,157, Latvijoje – 2,581, o Estijoje –

2,956. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mažesnis kontrabandos nusikaltimų

koeficientas buvo tik Latvijoje. ( Naujesnių duomenų nepavyko gauti).1 pav.: Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika Baltijos

valstybėse. [1]

[pic]

Darytina išvada, jog tokie skirtumai atsirado todėl, kad:

1. Lietuvoje yra daugiau gyventojų nei Estijoje ar Latvijoje.

2. Lietuvos geopolitinė padėtis palankesnė kontrabandos gabenimui.

3. Lietuvos pasienio teisėsaugos institucijų darbas yra geresnis ir

daugiau atskleidžiama kontrabandos atvejų.

Vidutiniškai per metus 1990 -2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114

kontrabandos nusikaltimų.

Konstatuotina (žiūr. 2 pav.), kad daugiausia užregistruotų

kontrabandos nusikaltimų Lietuvoje buvo 1995 m., 1996 m. ir 2002 m. –

atitinkamai 230, 225 ir 204. Tačiau dėl kontrabandos nusikaltimų didelio

latentiškumo tvirtinti, kad tais metais kontrabandos nusikaltimų buvo

padaryta daugiausia, negalima.

Tokį didelį užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių galėjo

lemti įvairūs veiksniai:

1. Aktyvios teisėsaugos institucijų pastangos. Pavyzdžiui, siekiant

užkardyti spirito, alkoholinių gėrimų, tabako, vario ir jo

laužo, naftos ir jos produktų, cukraus ir kitųprekių kontrabandą, 1996 m. balandžio mėn. buvo organizuota ir

įvykdyta operacija„Siena-2″. Operacijos plane numatytas priemones vykdė Policijos

departamentoEkonominių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ENTT),

Kriminalinės paieškos, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo

tarnybos (toliau – ONTT) bei Kelių, Viešosios ir Apsaugos

policijos tarnybų, Pasienio policijos departamento pareigūnai.

Operacijos metu buvo tikrinami muitinės sandėliai, vykdoma

operatyvinė kontrolė, pagal pasienio zonos perimetrą atlikta

operacija „Automobilis“. 14 operatyvinių grupių vykdė transporto

ir krovinių kontrolę šalies keliuose. Be to, po 1996 m.

balandžio 29 d. pasitarimo pas Lietuvos Respublikos Prezidentą

Policijos departamentas ėmėsi papildomų operatyvinių priemonių

išaiškinti asmenis, įvežančius ir gabenančius per šalį spiritą,

alkoholinius gėrimus,
spirito saugojimo ir realizavimo

bei falsifikuotos degtinės gamybos ir realizavimo vietas. Būtent

vykdydami šias priemones pareigūnai išaiškino 33 spirito

kontrabandos atvejus, aptiko 247 400 I spirito, išaiškino 18

alkoholinių gėrimų kontrabandos faktų, iš jų gaminimo vietų

paėmė per 26 800 I alkoholiniųgėrimų. Taip pat buvo išaiškinta 370 spirito laikymo vietų, iš

kurių buvo paimta per79 000 I spirito. Iš viso paimta 326 400 I spirito ir 256 200 I

alkoholinių gėrimų.

2 pav. Užregistruoti kontrabandos nusikaltimai Lietuvoje[2]

[pic]2. Teisės aktų pakeitimai. „1996 m. liepos 17 d. įsigaliojo BK 310

straipsnio 2 ir 3dalys, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedenatūruoto

etilo alkoholio,denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio, taip pat

jų skiedinių (mišinių)gaminimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą,

neturint leidimo,bei ATPK 177 straipsnis, kuriame numatyta administracinė

atsakomybė už tą pačiąveiką, bet nedidelius kiekius. Šie ir kiti pakeitimai leido

policijos komisariatamsveiksmingiau panaudoti turimą operatyvinę informaciją apie

asmenis, kurie laikė,gabeno ir realizavo gryną bei skiestą spiritą, o operatyviniai

veiksmai šių asmenųatžvilgiu leido išaiškinti daugiau kontrabandą gabenusių

asmenų.“ [1, p. 30].

Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika rodo, kad kontrabandos

nusikaltimų nuo 1996 m. laipsniškai mažėjo, 1998 m. padėtis stabilizavosi

ir per kalendorinius metus vidutiniškai užregistruota per 100 nusikaltimų.

Tačiau taip pat pastebimas staigus kontrabandos atvejų skaičiaus kilimas

2002 m. tačiau vėliau šis skaičius ima vėl mažėti ir stabilizuojasi.

Kontrabandos paplitimui ir kitimui 1990 -2004 m. įtaką darė šie

veiksniai:

1. Kontrabandininkai stengėsi gabenti kontrabandos prekių kiekį,

kurio vertė neviršija 100 minimalaus gyvenimo lygių (toliau

MGL) ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

2. Nusikalstamos grupuotės keitė savo veiklos pobūdį,

kontrabandos formos tapo rafinuotesnės: nuo elementaraus

neteisėto prekių pergabenimo per valstybės sieną pereita prie

sunkiau išaiškinamų veiklų, kurioms išaiškinti reikėjo daugiau

laiko bei kompetentingo visų kontrolės institucijų darbo.

3. Buvo keičiami teisės aktai.

Pagrindiniai veiksniai, darę didžiausią įtaką kontrabandos nusikaltimų

išaiškinamumui Lietuvoje per 14 Nepriklausomybės metų yra šie:

1. Stiprinama valstybės sienos apsauga, vykdomos kompleksinės

prevencinės operacijos. 1998 m. buvo nuosekliai įgyvendinamas

„ Veiksmų planas Lietuvos rytinei sienai stiprinti“, didelį

dėmesį skiriant Lietuvos sienai su Baltarusija, nes vėliau

turėjo tapti išorine Europos Sąjungos siena. 1998 m.

Baltarusijos pasienyje darbą pradėjo 3 naujos užkardos,

atidarytas naujas modernus valstybės sienos perėjimo punktas,

baigti projektavimo darbai ir pradėta nauja kontrolės punkto

Šalčininkuose statyba. Taip pat buvo vykdoma Lietuvos

Respublikos sienos ruožo su Baltarusijos Respublika ir

Rusijos federacija demarkavimo 1999 –2001 m. programa.

2. Tardyminių veiksmų kvalifikacijos problema. Net ir suradus

prekes be kilmės dokumentų, tardymo praktikoje ne visada

pavyksta įrodyti, kad būtent kaltininkas jas neteisėtai

pergabeno per valstybės sieną.

3. Nusikaltimų registravimo ir išaiškinimo techniniai aspektai.

4. Dažnas institucijų, kurioms buvo pavesta kontrabandos

nusikaltimų kontrolė, kaitaliojimas.

5. Susižinojimo su užsienio valstybėmis problemos. Su daugelių

valstybių, iš kurių gabenama kontrabanda, neturima teisinės

pagalbos sutarčių.

6. Muitinės ir kitų pasienio pareigūnų materialinis techninis

aprūpinimas, skatinimas bei kvalifikacijos kėlimas.

Toliau išskirsiu pagrindines kontrabandos pasekmes:

1. Mažėja valstybės biudžeto pajamos. Įvežant prekes ir jas nelegaliai

parduodant, nemokami muitai, akcizų, pridėtinės vertės bei kiti

mokesčiai. Iš dalies dėl to valstybė susiduria su iždo sunkumai,

susijusiais su mokesčių didinimu, paskolomis ir pan. Tuo tarpu

priemonės, kurioms skiriamos papildomos lėšos kontrabandai

užkardyti, bandant pašalinti padarinius, o ne priežastis, ne visada

būna rezultatyvios.

2. Prarandama tiksli informacija apie gyventojų užimtumą, pajamas,

prekių srautus, kainas ir t.t. Šalyje realus nedarbo lygis gali

būti mažesnis, nei tai matyti iš oficialių duomenų,
gyventojų

pajamos didesnės, nei oficialiai deklaruojama. Taip pat sudėtinga

nustatyti tikslų kainų kitimo lygį: skaičiuojant prekių kainų

indeksus, galima atsižvelgti tik į oficialiai parduodamų prekių

kainas. Dėl netikslios informacijos sunku prognozuoti bei

kontroliuoti realaus prekių judėjimo, vartojimo, įtakos vietinių

prekių ar jų substitutų gamintojams procesus.

3. Dėl tikslios informacijos stokos iš dalies prarandama galimybė

realiai kontroliuoti ekonominius procesus. Tiksliai neįvertinus BVP

pokyčių gali būti priimami klaidingi sprendimai, bandant paskatinti

ekonomikos judėjimą iš recesinio tarpsnio.

4. Didėjant kontrabandos mastams, iš dalies mažėja pasitikėjimas

valdžios institucijomis, o tai gali skatinti ir kitus asmenis

užsiimti nelegalia veikla.

5. Kontrabandos prekių įvežimas iškreipia konkurencijos sąlygas.

Legalia veikla užsiimantys ūkio subjektai negali konkuruoti su

kontrabandos prekėmis, nes šios yra neapmokestinamos ir todėl

pigesnės. Teisėtai gaminamų prekių paklausa sumažėja nelegaliai

įvežamų ir realizuojamų prekių sąskaita.

Atsižvelgiant į kontrabandos nusikaltimų priežastis, būklę, dinamiką

ir pasekmes, darytina išvada, jog reikalingas visas kompleksas prevencinių.

Turi būti:

1. Stiprinamas muitinių ir kitų pasinio institucijų materialinis

techninis aprūpinimas.

2. Pildoma informacija apie potencialius kontrabandos organizatorius

ir vežėjus, teikiama informacija atitinkamoms kontrolės

institucijoms, analizuojama nusikalstamų grupuočių veikla bei

transnacionalinis ryšys.

3. Stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų, užkardančių

kontrabandos nusikaltimus.

4. Stiprinamas bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis.

5. Kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumas ir tyrimas turi būti

pavestas muitinės tarnyboms, o prokuratūra turėtų kontroliuoti bei

vadovauti ikiteisminiam tyrimui.

6. Tobulinami teisės aktai, kuriuose numatytas kontrabandos dalyko

vertės nustatymas ir pan.

6 Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną

„Kontrabanda pagal BK 312 straipsnį objektyviai pasireiškia prekių

(daiktų) gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų

muitinei, naudojant suklastotą muitinės deklaraciją ir kitus dokumentus ar

gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės

deklaracijoje ar kituose dokumentuose. Kaip kvalifikuojantis požymis yra

numatytas daiktų gabenimas ne per muitines.“ [1, p 41].

1. Dažnokai pasitaikantis kontrabandos gabenimo būdas – kontrabanda,

gabenama ne per muitinės pasienio kontrolės punktus ir per juos,

nepateikiant prekių muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios

kontrolės. Nagrinėjant kontrabandą, gabenamą ne per muitinės pasienio

kontrolės punktus, pastebima tendencija, kad mažėja pavienių asmenų,

gabenančių kontrabandos prekes. Kontrabandos gabenimu daugiausia

užsiima organizuotos grupės. Didelis išaiškintų nusikaltimų, susijusių

su spirito, alkoholinių gėrimų kontrabanda, laikymu ir realizavimu,

skaičius rodo, kad aktuali šių nusikaltimų užkardymo problema.

2. „Iš 284 anketuotų baudžiamųjų bylų nustatyta 168 atvejai, kai

kontrabandabuvo gabenta per muitines ar muitinių postus, o tai sudarytų 59 proc.

visų nustatytųatvejų.“ [1, p. 41]. Daiktai per muitinės postus dažniausiai gabenami

paslėpti vietose, kurias sunku aptikti (kelių transporto priemonėje,

traukinyje, muitinės teritorijoje, drabužiuose, krepšyje, rankinėje,

knygose, tarp kitų legaliai vežamų daiktų ir t. t.). Taip gabenama 38

proc. kontrabandos; 33 proc. sudaro kontrabandos gabenimas išvengiant

muitinės kontrolės (neturint leidimo ir ne per muitines ar jų postus,

pareigūnams praleidus kontrabandą ar pan.); 22 proc. – naudojant

suklastotus dokumentus (važtaraščius, deklaracijas, sutartis,

licencijas, sąskaitas-faktūras); 5 proc. – prekių įvežimas ir

neišvežimas iš Lietuvos Respublikos; 2 proc. – pateikiant vienus

dokumentus, vežamos kitos prekės (pateikiami važtaraščiai,

deklaracijos, kt. dokumentai).

Išanalizavus muitinės pasienio kontrolės postuose sulaikytą

kontrabandą, galima konstatuoti, kad dažniausiai gabenama kontrabanda

stambiu mastu. Sulaikius stambią kontrabandą, dažnai nustatomi dokumentų

klastojimo, pasienio pareigūnų papirkimo atvejai. Būtent tokio pobūdžio

kontrabanda daro daugiausia žalos šalies ūkio sistemai. Beje, stambi

kontrabanda tampa vis labiau organizuota. Dėl diegiamų modernių pasienio

apsaugos priemonių jos praktiškai negalima vykdyti be pasienio policijos ar

muitinės pareigūnų pagalbos. Pavieniai nedidelės kontrabandos vykdytojai

praktiškai nepajėgūs konkuruoti su organizuotomis kontrabandą vykdančiomis

grupuotėmis.

Būtų galima išskirti kontrabandos gabenimo būdus, kai ji gabenama per

muitinės kontrolės postus:

2.1. Įvežamo krovinio muitinės dokumentų (TIR Carnet knygelės ir kt.),

muitinės pažymų (spaudai, plombos) klastojimas, dokumentuose nurodomas daug

mažesnis įvežamų prekių kiekis, prekės deklaruojamos ne tuo kodu, didele

dalimi sumažinama įvežamų prekių vertė, panaudojamos tos pačios sąskaitos-

faktūros, krovinio pervežimo dokumentai, prisidengiama labdara,

manipuliuojama krovinio svoriu, nedeklaruojamas prekių antsvoris ir pan.

Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinį lydinčiais

dokumentais, o į Lietuvos Respubliką įvežamos jau suklastojus dokumentus

-nurodžius kitas prekes.

Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinį

lydinčiais dokumentais, o į Lietuvos respubliką įvežamos jau suklastojus

dokumentus –nurodžius kitas prekes.

Tranzitiniai kroviniai gabenami teisėtai, o dokumentai klastojami vėliau:

fiktyviai užbaigiamos muitinio tranzito procedūros, prekės paliekamos

Lietuvoje, muitinės postuose pažymėjus apie jų išvežimą.

Kontrabandinės prekės užkraunamos sunkiai patikrinamais kroviniais

(mediena,metalo laužu, biriomis medžiagomis), paslepiamos tuo tikslu įrengtose

slėptuvėse(kontrabanda gabenama įrengtuose dvigubuose automobilių puspriekabių

dugnuose arba sutrumpintose puspriekabėse, vagonų angose), tarp kitų

deklaruojamų prekių ir pan. Šiais atvejais realiausia aptikti kontrabandą,

jei pasienyje turima operatyvinės informacijos apie rengiamą pergabenti

kontrabandos krovinį.

Įvežamos cheminės medžiagos, kurios atitinkamu būdu apdorojamos ir

panaudojamos pagal kitą paskirtį. Pavyzdžiui, įvežti naftos produktai

maišomi sudideliu kiekiu benzino ir realizuojami kaip benzinas, tačiau muitas ir kiti

mokesčiai nemokami arba mokami daug mažesni. Panašiu būdu įvežamas ir

spiritas. Spiritas turi papildomą amoniako, citrinos kvapą ir deklaruojamas

kaip priedas, naudojamas parfumerijos ar buitinės chemijos pramonėje,

įpylus į kvapųjį spiritą papildomų reagentų, gaunamas spiritas be pašalinių

kvapų, iš kurio gaminamas alkoholis nelegaliai prekybai.

Paperkami muitinės ir pasienio tarnybų pareigūnai. Šiuo būdu gabenami ypač

stambūs kontrabandiniai kroviniai (pavyzdžiui, 1-2 t alkoholinių gėrimų).

Kartais patys muitininkai vengia atidarinėti plombuotas automašinas su

kroviniais, motyvuodami tuo, kad jie turi teisę tikrinti pasirinktinai iki

10 proc. visų pilnų krovininių automobilių. Pasitaiko atvejų, kai

netikrinamos krovininių automobilių kabinos arba lengvosios mašinos

tikrinamos formaliai. Be to, nedidelės kontrabandos sulaikymo atveju

pareigūnai vengia rašyti protokolą, kadangi jį surašius po pamainos (laisvu

nuo darbo metu), dažnai su nuosavu transportu jiems tenka vežti į muitinę

sulaikytą krovinį ir atiduoti jį į sandėlį. Nuo 1997 m. vasario 5 d.

Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 43 muitinės postų

pareigūnams tarnyboje buvo uždrausta turėti užsienio valiutos, alkoholinių

gėrimų, mobilaus ryšio telefonus, kitų tarnyboje nereikalingų daiktų ir

didesnę nei 1 MGL Lt pinigų sumą, taip pat būti muitinės poste ne tarnybos

metu ir muitinės postų teritorijoje laikyti nuosavus automobilius. STT nuo

1997 m. iš aiškino ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn 26 pasienio

policijos ir 19 muitinės pareigūnų. 2000 m. buvo sulaikyta 12 Klaipėdos

teritorinės muitinės pareigūnų, kaltinamų įvykdžius kontrabandos

nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kad autotransporto priemonės muitinėse

gali būti tikrinamos pasirinktinai, svarstytina galimybė periodiškai

atlikti kontrolinį autotransporto priemonių patikrinimą jau įvažiavus į

Lietuvos Respublikos teritoriją, tuoj po muitinės procedūrų užbaigimo.

Teigiamai vertintume naujų darbuotojų skyrimo į pareigas derinimą su STT.

Tokiu būdu sumažėtų galimybė įsidarbinti asmenims, įtariamiems

kyšininkavimu ir bendradarbiavimu gabenant kontrabandą.

Teisėtai įvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasienio

gyvenvietėse. Pasienio policijos departamento duomenimis, darbo dienomis

vidutiniškai per parą vien tik per Kybartų pasienio kontrolės punktą iš

Kaliningrado srities į Lietuvą pereina 1 200-1 300 pėsčiųjų, įvažiuoja apie

400 lengvųjų automobilių, per Panemunės pasienio kontrolės punktą – 2 000-2

500 pėsčiųjų ir 600 lengvųjų automobilių. Poilsio ir švenčių dienomis

asmenų, vykstančių iš Kaliningrado srities į Lietuvą per šiuos kontrolės

punktus, padvigubėja. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1997 m.

kovo 6 d. Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos

Respublikos valstybės sieną, nustatymo“ 2 priede yra numatyta, kad vienam

keleiviui, vykstančiam per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per

tarptautinius oro ar jūrų uostus, galima įvežti 0,5 I degtinės ir likerio

gaminių, kitų stiprių alkoholinių gėrimų (išskyrus namų gamybos) bei 100

vnt. cigarečių arba 100 g tabako.
Panaši situacija yra ir prie sienos su

Baltarusija, kur pagal judėjimo intensyvumą legaliai gali būti įvežta iki 3

650 but. stipriųjų gėrimų, 18 250 pak. cigarečių per parą. Taip teisėtai

įvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasienio rajonuose.“ [1,

p.44].

7 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO YPATYBĖS

„Pagal BK nuostatas, kontrabandos dalyku laikytina: prekės, pinigai,

meno vertybės, kiti privalomai pateiktini muitinei daiktai, šaunamieji

ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos, radioaktyviosios

medžiagos, kitos strateginės prekės, nuodingosios medžiagos, stipriai

veikiančios medžiagos, psichotropinės medžiagos, narkotinės medžiagos ir

prekursoriai.“ [1, p 45].

Pagal atlikto tyrimo rezultatus, dažniausiai yra gabenami: spalvotieji

ir juodieji metalai (vario laužas, aliuminio laužas), narkotinės priemonės

ir prekursoriai (aguonų šiaudeliai, opiumas, heroinas), maisto produktui

(cukrus, mėsos gaminiai, konservai, paukštiena, šaldyta žuvis, riešutai,

makaronai), alkoholiniai gėrimai (spiritas, degtinė, vynas), tabakas ir jo

gaminiai, automobiliai bei kitos transporto priemonės, naftos produktai

(benzinas ir dyzelinis kuras), plačiai vartojamos prekės (drabužiai,

avalynė, parfumerija, buitinė technika, audinių kailiukai, vaisiai,

daržovės).

Nuo 1998 m. pagrindinę kontrabandos dalį sudarė alkoholiniai gėrimai,

tabako gaminiai, kuras ir maisto prekės. Atitinkamai didžiausią neigiamą

įtaką šalies ūkio sistemai darė alkoholio, tabako, kitų kontrabandos

prekių, įvertintų ypač mažomis kainomis, įvežimas. Pažymėtina, kad iš

Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dažniausiai buvo gabenami degalai,

alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, cukrus; iš Baltarusijos –

alkoholiniai gėrimai, spiritas, cukrus, mėsos produktai; iš Latvijos

-spiritas, maisto produktai; iš Lenkijos – plataus vartojimo pramoninės

prekės, tabako gaminiai, didelis vaisių, daržovių kiekis; per Klaipėdos

jūrų uostą įvežamas spiritas, tabako gaminiai ir maisto produktai.

Labiausiai aktuali ir daugiausia žalos daro: alkoholinių gėrimų,

tabako gaminių, narkotinių medžiagų kontrabanda. Todėl šių prekių rūšių

gabenimo ir užkardymo ypatybes panagrinėsime detaliau.

8 Alkoholinių gėrimų kontrabanda

1995 m. sulaikyta 226 214,85 I kontrabandinio alkoholio, 1996 m. – 164

318,14 I, 1997 m.-39 264,70 I. Taigi statistikos duomenys rodo, kad nuo

1995 m. iki 1997 m. sulaikomo kontrabandinio alkoholio kiekis mažėjo, o

2001 m. nedaug padidėjo, bet vėliau vėl ėmė mažėti.

3 pav. Pasienio policijos sulaikyta alkoholio kontrabanda[3]

[pic]

Vokietijos tarnybų teigimu, nuo 1998 m. gruodžio mėn. iš Rostoko uosto

alkoholio (spirito) kroviniai gabenami per Latviją. Dažnai šie kroviniai

nelegaliai įforminami muitinėje ir neišvežami iš Latvijos Respublikos.

Vėliau kontrabandos būdu juos bandoma įvežti į Lietuvą.

„1999 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybei sumažinus

alkoholio akcizo tarifus, dvigubai (nuo 379 iki 194) sumažėjo išaiškintų

alkoholio kontrabandos atvejų.1999 m. spalio mėn. antrojoje pusėje sumažėjo

alkoholio kontrabanda. 1999 m. lapkričio mėn. sulaikyta beveik 2,5 karto

mažiau kontrabandinės degtinės nei spalio mėn., bet spirito – beveik 5

kartus daugiau nei spalio mėn. ir 2 kartus mažiau nei rugsėjo mėn.

Pagal operatyvinius duomenis, 1999 m. spalio mėn. sumažėjo

kontrabandinio alkoholio, kontrabandinio spirito, falsifikuotos degtinės

(„pilstuko“) kainos juodojoje rinkoje. Sumažinus akcizo tarifus, padidėjo

respublikoje gaminamos degtinės realizacija. Pavyzdžiui, palyginus 1999 m.

rugsėjo mėn. su tų pačių metų lapkričio mėn., specialios paskirties AB

„Stumbras“ lapkričio mėn. realizavo produkcijos 2,3 karto, AB „Vilniaus

degtinė“ – net 5,4 karto daugiau. Iš viso 1999 m. rugsėjo-lapkričio mėn.

gamintojų akcizų įplaukos padidėjo apytikriai 113 000 000 Lt. Taigi akcizų

tarifų sumažinimas turėjo įtakos sumažėjusiam kontrabandinės degtinės

įvežimui. Dėl mažo pelno kontrabandinė degtinė nebuvo superkama ir gabenama

į centrinius Lietuvos rajonus, o realizuojama pasienio rajonuose. Tačiau,

priešingai nei buvo tikimasi, oficialiai įvežamos degtinės kiekis sumažėjo

tik nedaug.“ [1, p 47 –48].

Kontrabandinis alkoholis į Lietuvą dažniausiai patenka:

Gabenamas per muitinės kontrolės postus automobilių slėptuvėse, perdirbtų

konstrukcijų automobiliuose (kuro bakuose, dujų įrangos balionuose).

Didelis kiekis (nuo 1t iki 50 t) kontrabandinio alkoholio ir spirito

įvežamais krovininiais sunkvežimiais, geležinkelio transportu.

Kontrabandinis krovinys dažnai užkraunamas kitomis prekėmis (pvz., mediena,

metalo laužu) ir įforminamas kaip tranzitinis.

Gabenamas per pasienio kontrolės punktus, suklastojus dokumentus arba netsusitarus su pasienio ir muitinės pareigūnais. Pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės1994 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 1028, Pasienio policijos departamento

pareigūnai

negali patikrinti krovinio ir jo

dokumentų, jei krovinys yra įvežamas su

muitinės plombomis. Be to, autotransporto priemonės muitinės kontrolės

postuose gali būti tikrinamos pasirinktinai.

Gabenamas per „žaliąją sieną“, plukdomas valtimis per upes. Tokiu būdu

dažniausiai nedideliais kiekiais (iki 50 I) gabena pavieniai asmenys,

negalintys tinkamaisutvarkyti krovinio dokumentų.

Gabenamas traukiniais, autobusais arba pėsčiomis. Pagal operatyvinius

duomenis, vien Kaliningrado srityje tuo užsiima apie 5 000 Rusijos

Federacijos gyventojų,gyvenančių pasienio su Lietuvos Respublika rajonuose. Į Druskininkus

traukiniu kasdien atvyksta iki 800 Baltarusijos piliečių, kurie vienu metu

įveža daugiau kaip 1500 butelių degtinės, apie 3 000 I vyno ir kitų

alkoholinių gėrimų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos

Vyriausybės Laikinąjį susitarimą „Dėl abiejų valstybių piliečių kelionių“,

asmenys, sulaukę 60 m., gali atvykti į Lietuvą be vizų. Pastebėta, kad

asmenys vyksta į užsienį, vėliau už atitinkamą mokestį „samdo“ užsienio

valstybių piliečius. Taip kelis kartus per parą pasipelnymo tikslu įveža

didelį alkoholinių gėrimų kiekį. Visus šiuos asmenis sulaikyti ar bausti

administracine tvarka nėra galimybės, kadangi per sieną leistinas gabenti

alkoholinių gėrimų kiekis neviršijamas.

Bausti asmenis už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą ar

realizavimąpažeidžiant nustatytą tvarką yra sudėtinga, nes tokių alkoholinių gėrimų

realizavimą dažnai vykdo fiziniai asmenys savo namuose. Norint užkardyti

šiuos pažeidimus, reikia imituoti alkoholinių gėrimų pirkimą, tam nėra

parengtų modelių, policijos darbuotojai priversti savo lėšomis pirkti

kontrabandines prekes. Ypač sudėtinga imituoti alkoholinių gėrimų pirkimą

kaimo vietovėse, kur prekyba vyksta tarp gerai pažįstamų žmonių.

„Atsižvelgdamas į prekių kiekius, kurie teisėtai pergabenami į

Lietuvos Respubliką ir vėliau neteisėtai realizuojami šalies rinkoje,

Pasienio policijos departamentas inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams,

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4250 žodžiai iš 8490 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.