TURINYS:
ĮVADAS 3
1. KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990
–2004 m. 4
1.1. Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės 4
1.2. Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės
sieną 10
2 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO
YPATYBĖS 13
2.1. Alkoholinių gėrimų kontrabanda 13
2.2. Tabako gaminių kontrabanda 17
2.3. Narkotinių medžiagų kontrabanda 18
3. KONTRABANDOS UŽKARDYMAS ATSKIRUOSE VALSTYBĖS SIENOS TERITORIJOS
RUOŽUOSE 21
3.1. Kontrabandos užkardymas prie sienos su Rusijos Federacijos
Kaliningrado sritimi 21
3.2. Kontrabandos užkardymas prie valstybės sienos su Baltarusijos
Respublika 24
3.3. Kontrabandos užkardymas Klaipėdos jūrų uoste 25
3.4. Kontrabandos gabenimo geležinkelio transporto užkardymas 28
IŠVADOS 33
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 35
ĮVADAS
Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys ir teisinė kategorija,
Lietuvoje žinoma nuo seniausių laikų. Susikūrus valstybei ir atsiradus
valstybės sienoms, pradėjus rinkti iždo bei protekcionistinius mokesčius
bei riboti tam tikrų prekių ir kitų daiktų gabenimą, atsiranda ir
kontrabandos kontrolės bei prevencijos problema. Kontrabanda, dažniausiai
įvardijama kaip neteisėtas prekių (ar kitų daiktų) gabenimas per valstybės
sienas ir kaip teisės pažeidimas, yra žinoma visose valstybėse. Jos
paplitimą lemia daugybė aplinkybių (valstybės ekonominė būklė, kainų
skirtumai valstybėse, šalies geografinė padėtis ir pan.), todėl ir taikomos
prevencinės priemonės bei kontrolės būdai skirtingose valstybėse nėra
tapatūs.
Nors kontrabanda padaromos žalos dydį ir pažeidimų mastą Lietuvos
Respublikoje galima nustatyti tik netiesiogiai, tačiau atskirų tyrimų
duomenimis, valstybės biudžetas dėl to netenka iki penktadalio ar net
trečdalio nesumokamų mokesčių ar kitų įmokų.
Darbe atskleidžiamos šio laikotarpio kontrabandos gabenimo
priežastys, būklė ir dinamika, akcentuojant alkoholinių gėrimų, tabako
gaminių, narkotinių medžiagų kontrabandą; nagrinėjami jos gabenimo per tam
tikrus valstybės sienos ruožus, Klaipėdos jūrų uostą ir geležinkelį
aspektai.
KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990 –2004 m.
5 Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės
Vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės uždavinių – sustabdyti
nusikalstamumo plitimą ekonomikos sferoje. Bendriausia prasme šiuos
nusikaltimus galima apibūdinti kaip nusikalstamus veiksmus, kuriais
kėsinamasi į valstybės ir gyventojų ekonominius interesus, nuosavybę,
ūkinę, komercinę, finansinę veiklą bei intelektualinės veiklos produktus.
Nusikaltimus ekonomikai lemia įvairios aplinkybės. Pirmiausia tai
bendro pobūdžio nusikalstamumo priežastys: objektyvūs pereinamojo
laikotarpio prieštaravimai; sudėtinga šalies ekonominė, socialinė, padėtis;
greiti kultūrinės, politinės, teisinės sistemų pasikeitimai. Šių
nusikaltimų pagausėjimą iš dalies lėmė ir nevisiškai pavykęs ekonomikos,
žemės ūkio, finansų sistemos reformų vykdymas, turto privatizacija, taip
pat socialinės teisinės kontrolės stoka, įskaitant teisinio reguliavimo,
nusikaltimų prevencijos, teisėsaugos institucijų veiklos trūkumus, laiku
neatskleidžiant bei tiriant nusikaltimus.
Vienas iš nusikaltimų ekonomikai yra kontrabanda.
Išskirtume šias kontrabandos priežastis:
1. Rinkos pusiausvyros nebuvimas. Tokia situacija tradiciškai susiklosto
planinio reguliavimo ekonomikos šalyse, kai prekės gamintojai ir
pardavėjai negali patenkinti prekių paklausos, nes nustatoma prekės
kaina būna per žema ir neatitinka rinkos pusiausvyros kainos. Kitaip
tariant, prekės kaina yra tokia, kad prekių kiekis, kurį pardavėjas
nori parduoti, yra nepakankamas palyginti su tuo, kurį nori įsigyti
pirkėjai.
2. Strateginės politikos nebuvimas. Vyriausybėms neturint atitinkamos
patirties, pakankamai sudėtinga nustatyti aiškią mokesčių, muitų ir
apskritai ūkio vystymo koncepciją. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų
prekių paklausa tam tikru laikotarpiu gali būti nepatenkinama. Be to,
ši paklausa negali būti patenkinama ir teisėtai įvežtomis prekėmis.
Tai sukuria sąlygas kontrabandinei veiklai.
3. Kainų kitimas. Paprastai kainos kyla netolygiai, o jų kilimą be
objektyvių priežasčių skatina ir subjektyvios priežastys, pavyzdžiui,
žmonių lūkesčiai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad kainos skirtingose
šalyse didėja nevienodu tempu, atsiranda rinka realizuoti kontrabandos
prekes. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje 0,5 I talpos degtinės
butelis kainavo apytikriai 3,5 Lt, t. y. tris kartus pigiau nei
Lietuvoje.
4. Darbo rinkos nesuderinamumas. Kontrabandos, kaip ir daugelio kitų
ekonominių nusikaltimų, motyvacija yra
savanaudiškumas – siekis gauti
turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Kai kurie teisės pažeidėjai
kontrabandos nusikaltimus daro dėl skurdo, nes neturi minimalių
gyvenimo sąlygų. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje skursta apie 16 proc.
visų gyventojų. Apskritai darbo rinkoje beveik visada pasiūla viršija
paklausą, todėl dalis asmenų negalėdami įsidarbinti bando gauti pajamų
ir neteisėtai.
5. Dažnas kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimas iš vienos
institucijos į kitą.
6. Nepakankamas muitinės ir pasienio policijos, kitų pasienyje dirbančių
institucijų techninis aprūpinimas (trūksta modernių svarstyklių,
vaizdo kamerų ir t. t.).
7. Neoperatyvi muitinio tranzito procedūrų kontrolė. Kai kurie muitinės
ir pasieniopolicijos pareigūnai aplaidžiai atlieka pareigas, o dažnai net
nusikalsta.
8. Nepakankama prekybos įmonių, kitų ūkio subjektų finansinės veiklos
kontrolė.Tai sudaro sąlygas realizuoti kontrabandines prekes vidaus rinkoje,
neišvežti eksportui skirtų prekių gamintojams. Prekės, suklastojus
dokumentus, neišvežamos iš šalies,bet pirkimo pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) iš valstybės
biudžeto atsiimamas.
9. Spragos teisės norminiuose aktuose. Pavyzdžiui, įvairiai nustatinėjama
kontrabandos dalyko vertė: vienose bylose pagal daiktų (prekių)
muitinę vertę, kitose -pagal rinkos kainas ir pan.; vienais atvejais apsiribojama įvairiausių
firmų pažymomis apie tos ar kitos prekės kainą, kitais – tardymo
institucijos skiria prekines ekspertizes.
10. Nepakankamas visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas.
Pavyzdžiui,“apklausus 995 Lietuvos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių
moksleivius, beveik pusė(49 proc.) iš jų atsakė, kad užsiimtų kontrabanda, jei nebūtų kitos
išeities, dar 15 proc.tikriausiai pasinaudotų šia galimybe. Tik ketvirtadalis respondentų
pareiškė, jog niekada neužsiimtų tokia veikla. 99 proc. apklaustųjų
moksleivių apie kontrabandą sužino iš žiniasklaidos.“ [1, p27 p.].
Palyginus kontrabandos nusikalstamumo būklę Baltijos valstybėse 1993-
2003 m., matyti, kad užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje buvo daug
didesnis nei kitose Baltijos valstybėse. Suprantama, absoliutūs dydžiai
nevisiškai apibūdina nusikalstamumo būklę, todėl tikslinga palyginti jį,
remiantis ir nusikalstamumo koeficientu. Statistikos duomenys rodo, kad
1998 m. Lietuvoje gyveno 3 705 500 gyventojų, Latvijoje – 2 479 648, o
Estijoje – 1 454 230 gyventojų. Kontrabandos nusikaltimų koeficientas
Lietuvoje 100 000 gyventojų buvo 3,157, Latvijoje – 2,581, o Estijoje –
2,956. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mažesnis kontrabandos nusikaltimų
koeficientas buvo tik Latvijoje. ( Naujesnių duomenų nepavyko gauti).1 pav.: Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika Baltijos
valstybėse. [1]
[pic]
Darytina išvada, jog tokie skirtumai atsirado todėl, kad:
1. Lietuvoje yra daugiau gyventojų nei Estijoje ar Latvijoje.
2. Lietuvos geopolitinė padėtis palankesnė kontrabandos gabenimui.
3. Lietuvos pasienio teisėsaugos institucijų darbas yra geresnis ir
daugiau atskleidžiama kontrabandos atvejų.
Vidutiniškai per metus 1990 -2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114
kontrabandos nusikaltimų.
Konstatuotina (žiūr. 2 pav.), kad daugiausia užregistruotų
kontrabandos nusikaltimų Lietuvoje buvo 1995 m., 1996 m. ir 2002 m. –
atitinkamai 230, 225 ir 204. Tačiau dėl kontrabandos nusikaltimų didelio
latentiškumo tvirtinti, kad tais metais kontrabandos nusikaltimų buvo
padaryta daugiausia, negalima.
Tokį didelį užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių galėjo
lemti įvairūs veiksniai:
1. Aktyvios teisėsaugos institucijų pastangos. Pavyzdžiui, siekiant
užkardyti spirito, alkoholinių gėrimų, tabako, vario ir jo
laužo, naftos ir jos produktų, cukraus ir kitųprekių kontrabandą, 1996 m. balandžio mėn. buvo organizuota ir
įvykdyta operacija„Siena-2″. Operacijos plane numatytas priemones vykdė Policijos
departamentoEkonominių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ENTT),
Kriminalinės paieškos, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo
tarnybos (toliau – ONTT) bei Kelių, Viešosios ir Apsaugos
policijos tarnybų, Pasienio policijos departamento pareigūnai.
Operacijos metu buvo tikrinami muitinės sandėliai, vykdoma
operatyvinė kontrolė, pagal pasienio zonos perimetrą atlikta
operacija „Automobilis“. 14 operatyvinių grupių vykdė transporto
ir krovinių kontrolę šalies keliuose. Be to, po 1996 m.
balandžio 29 d. pasitarimo pas Lietuvos Respublikos Prezidentą
Policijos departamentas ėmėsi papildomų operatyvinių priemonių
išaiškinti asmenis, įvežančius ir gabenančius per šalį spiritą,
alkoholinius gėrimus,
spirito saugojimo ir realizavimo
bei falsifikuotos degtinės gamybos ir realizavimo vietas. Būtent
vykdydami šias priemones pareigūnai išaiškino 33 spirito
kontrabandos atvejus, aptiko 247 400 I spirito, išaiškino 18
alkoholinių gėrimų kontrabandos faktų, iš jų gaminimo vietų
paėmė per 26 800 I alkoholiniųgėrimų. Taip pat buvo išaiškinta 370 spirito laikymo vietų, iš
kurių buvo paimta per79 000 I spirito. Iš viso paimta 326 400 I spirito ir 256 200 I
alkoholinių gėrimų.
2 pav. Užregistruoti kontrabandos nusikaltimai Lietuvoje[2]
[pic]2. Teisės aktų pakeitimai. „1996 m. liepos 17 d. įsigaliojo BK 310
straipsnio 2 ir 3dalys, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedenatūruoto
etilo alkoholio,denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio, taip pat
jų skiedinių (mišinių)gaminimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą,
neturint leidimo,bei ATPK 177 straipsnis, kuriame numatyta administracinė
atsakomybė už tą pačiąveiką, bet nedidelius kiekius. Šie ir kiti pakeitimai leido
policijos komisariatamsveiksmingiau panaudoti turimą operatyvinę informaciją apie
asmenis, kurie laikė,gabeno ir realizavo gryną bei skiestą spiritą, o operatyviniai
veiksmai šių asmenųatžvilgiu leido išaiškinti daugiau kontrabandą gabenusių
asmenų.“ [1, p. 30].
Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika rodo, kad kontrabandos
nusikaltimų nuo 1996 m. laipsniškai mažėjo, 1998 m. padėtis stabilizavosi
ir per kalendorinius metus vidutiniškai užregistruota per 100 nusikaltimų.
Tačiau taip pat pastebimas staigus kontrabandos atvejų skaičiaus kilimas
2002 m. tačiau vėliau šis skaičius ima vėl mažėti ir stabilizuojasi.
Kontrabandos paplitimui ir kitimui 1990 -2004 m. įtaką darė šie
veiksniai:
1. Kontrabandininkai stengėsi gabenti kontrabandos prekių kiekį,
kurio vertė neviršija 100 minimalaus gyvenimo lygių (toliau
MGL) ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
2. Nusikalstamos grupuotės keitė savo veiklos pobūdį,
kontrabandos formos tapo rafinuotesnės: nuo elementaraus
neteisėto prekių pergabenimo per valstybės sieną pereita prie
sunkiau išaiškinamų veiklų, kurioms išaiškinti reikėjo daugiau
laiko bei kompetentingo visų kontrolės institucijų darbo.
3. Buvo keičiami teisės aktai.
Pagrindiniai veiksniai, darę didžiausią įtaką kontrabandos nusikaltimų
išaiškinamumui Lietuvoje per 14 Nepriklausomybės metų yra šie:
1. Stiprinama valstybės sienos apsauga, vykdomos kompleksinės
prevencinės operacijos. 1998 m. buvo nuosekliai įgyvendinamas
„ Veiksmų planas Lietuvos rytinei sienai stiprinti“, didelį
dėmesį skiriant Lietuvos sienai su Baltarusija, nes vėliau
turėjo tapti išorine Europos Sąjungos siena. 1998 m.
Baltarusijos pasienyje darbą pradėjo 3 naujos užkardos,
atidarytas naujas modernus valstybės sienos perėjimo punktas,
baigti projektavimo darbai ir pradėta nauja kontrolės punkto
Šalčininkuose statyba. Taip pat buvo vykdoma Lietuvos
Respublikos sienos ruožo su Baltarusijos Respublika ir
Rusijos federacija demarkavimo 1999 –2001 m. programa.
2. Tardyminių veiksmų kvalifikacijos problema. Net ir suradus
prekes be kilmės dokumentų, tardymo praktikoje ne visada
pavyksta įrodyti, kad būtent kaltininkas jas neteisėtai
pergabeno per valstybės sieną.
3. Nusikaltimų registravimo ir išaiškinimo techniniai aspektai.
4. Dažnas institucijų, kurioms buvo pavesta kontrabandos
nusikaltimų kontrolė, kaitaliojimas.
5. Susižinojimo su užsienio valstybėmis problemos. Su daugelių
valstybių, iš kurių gabenama kontrabanda, neturima teisinės
pagalbos sutarčių.
6. Muitinės ir kitų pasienio pareigūnų materialinis techninis
aprūpinimas, skatinimas bei kvalifikacijos kėlimas.
Toliau išskirsiu pagrindines kontrabandos pasekmes:
1. Mažėja valstybės biudžeto pajamos. Įvežant prekes ir jas nelegaliai
parduodant, nemokami muitai, akcizų, pridėtinės vertės bei kiti
mokesčiai. Iš dalies dėl to valstybė susiduria su iždo sunkumai,
susijusiais su mokesčių didinimu, paskolomis ir pan. Tuo tarpu
priemonės, kurioms skiriamos papildomos lėšos kontrabandai
užkardyti, bandant pašalinti padarinius, o ne priežastis, ne visada
būna rezultatyvios.
2. Prarandama tiksli informacija apie gyventojų užimtumą, pajamas,
prekių srautus, kainas ir t.t. Šalyje realus nedarbo lygis gali
būti mažesnis, nei tai matyti iš oficialių duomenų,
gyventojų
pajamos didesnės, nei oficialiai deklaruojama. Taip pat sudėtinga
nustatyti tikslų kainų kitimo lygį: skaičiuojant prekių kainų
indeksus, galima atsižvelgti tik į oficialiai parduodamų prekių
kainas. Dėl netikslios informacijos sunku prognozuoti bei
kontroliuoti realaus prekių judėjimo, vartojimo, įtakos vietinių
prekių ar jų substitutų gamintojams procesus.
3. Dėl tikslios informacijos stokos iš dalies prarandama galimybė
realiai kontroliuoti ekonominius procesus. Tiksliai neįvertinus BVP
pokyčių gali būti priimami klaidingi sprendimai, bandant paskatinti
ekonomikos judėjimą iš recesinio tarpsnio.
4. Didėjant kontrabandos mastams, iš dalies mažėja pasitikėjimas
valdžios institucijomis, o tai gali skatinti ir kitus asmenis
užsiimti nelegalia veikla.
5. Kontrabandos prekių įvežimas iškreipia konkurencijos sąlygas.
Legalia veikla užsiimantys ūkio subjektai negali konkuruoti su
kontrabandos prekėmis, nes šios yra neapmokestinamos ir todėl
pigesnės. Teisėtai gaminamų prekių paklausa sumažėja nelegaliai
įvežamų ir realizuojamų prekių sąskaita.
Atsižvelgiant į kontrabandos nusikaltimų priežastis, būklę, dinamiką
ir pasekmes, darytina išvada, jog reikalingas visas kompleksas prevencinių.
Turi būti:
1. Stiprinamas muitinių ir kitų pasinio institucijų materialinis
techninis aprūpinimas.
2. Pildoma informacija apie potencialius kontrabandos organizatorius
ir vežėjus, teikiama informacija atitinkamoms kontrolės
institucijoms, analizuojama nusikalstamų grupuočių veikla bei
transnacionalinis ryšys.
3. Stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų, užkardančių
kontrabandos nusikaltimus.
4. Stiprinamas bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis.
5. Kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumas ir tyrimas turi būti
pavestas muitinės tarnyboms, o prokuratūra turėtų kontroliuoti bei
vadovauti ikiteisminiam tyrimui.
6. Tobulinami teisės aktai, kuriuose numatytas kontrabandos dalyko
vertės nustatymas ir pan.
6 Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną
„Kontrabanda pagal BK 312 straipsnį objektyviai pasireiškia prekių
(daiktų) gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų
muitinei, naudojant suklastotą muitinės deklaraciją ir kitus dokumentus ar
gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės
deklaracijoje ar kituose dokumentuose. Kaip kvalifikuojantis požymis yra
numatytas daiktų gabenimas ne per muitines.“ [1, p 41].
1. Dažnokai pasitaikantis kontrabandos gabenimo būdas – kontrabanda,
gabenama ne per muitinės pasienio kontrolės punktus ir per juos,
nepateikiant prekių muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios
kontrolės. Nagrinėjant kontrabandą, gabenamą ne per muitinės pasienio
kontrolės punktus, pastebima tendencija, kad mažėja pavienių asmenų,
gabenančių kontrabandos prekes. Kontrabandos gabenimu daugiausia
užsiima organizuotos grupės. Didelis išaiškintų nusikaltimų, susijusių
su spirito, alkoholinių gėrimų kontrabanda, laikymu ir realizavimu,
skaičius rodo, kad aktuali šių nusikaltimų užkardymo problema.
2. „Iš 284 anketuotų baudžiamųjų bylų nustatyta 168 atvejai, kai
kontrabandabuvo gabenta per muitines ar muitinių postus, o tai sudarytų 59 proc.
visų nustatytųatvejų.“ [1, p. 41]. Daiktai per muitinės postus dažniausiai gabenami
paslėpti vietose, kurias sunku aptikti (kelių transporto priemonėje,
traukinyje, muitinės teritorijoje, drabužiuose, krepšyje, rankinėje,
knygose, tarp kitų legaliai vežamų daiktų ir t. t.). Taip gabenama 38
proc. kontrabandos; 33 proc. sudaro kontrabandos gabenimas išvengiant
muitinės kontrolės (neturint leidimo ir ne per muitines ar jų postus,
pareigūnams praleidus kontrabandą ar pan.); 22 proc. – naudojant
suklastotus dokumentus (važtaraščius, deklaracijas, sutartis,
licencijas, sąskaitas-faktūras); 5 proc. – prekių įvežimas ir
neišvežimas iš Lietuvos Respublikos; 2 proc. – pateikiant vienus
dokumentus, vežamos kitos prekės (pateikiami važtaraščiai,
deklaracijos, kt. dokumentai).
Išanalizavus muitinės pasienio kontrolės postuose sulaikytą
kontrabandą, galima konstatuoti, kad dažniausiai gabenama kontrabanda
stambiu mastu. Sulaikius stambią kontrabandą, dažnai nustatomi dokumentų
klastojimo, pasienio pareigūnų papirkimo atvejai. Būtent tokio pobūdžio
kontrabanda daro daugiausia žalos šalies ūkio sistemai. Beje, stambi
kontrabanda tampa vis labiau organizuota. Dėl diegiamų modernių pasienio
apsaugos priemonių jos praktiškai negalima vykdyti be pasienio policijos ar
muitinės pareigūnų pagalbos. Pavieniai nedidelės kontrabandos vykdytojai
praktiškai nepajėgūs konkuruoti su organizuotomis kontrabandą vykdančiomis
grupuotėmis.
Būtų galima išskirti kontrabandos gabenimo būdus, kai ji gabenama per
muitinės kontrolės postus:
2.1. Įvežamo krovinio muitinės dokumentų (TIR Carnet knygelės ir kt.),
muitinės pažymų (spaudai, plombos) klastojimas, dokumentuose nurodomas daug