Kontrabandos kvalifikavimo problemos pagal atpk
5 (100%) 1 vote

Kontrabandos kvalifikavimo problemos pagal atpk

TURINYS

Įvadinė dalis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

1. Kontrabandą sudarantys nusikalstamo elgesio turinys ir esmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

1.1. Kontrabandos kaip administracinės teisės pažeidimo sudėties trumpa teisinė analizė . 7

2. Kontrabandos kvalifikavimo problemos pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą 9

2.1. Administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .9

2.2. Kontrabanda pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

2.3. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai . . . . . . . . 11

2.4. Suklastotų dokumentų pateikimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .12

2.5. Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gabenimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13

2.6. Kontrabandos subjektyvioji pusė – tik tiesioginė tyčia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

2.7. Prekių gabenimas tose vietose, kur nėra muitinės postų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

2.8. Kontrabanda gabenamų daiktų ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per LR

valstybės sieną gabenti ar slėpti konfiskavimas ar ne konfiskavimas . . . . . . . . . . . . . .16

2.9. Kontrabandos dalyko vertės nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

2.10. Administracinių nuobaudų skyrimo terminai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

2.11. Grupė iš anksto susitarusių asmenų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .20

2.12. Kompiuterizuotos duomenų sistemos nebuvimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

2.13. Baudų dydžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .22

3 . Bendros prekybos zonos idėjos teigiama ir neigiama įtaka kontrabandai . . . . . . . . . . . . 23

3.1. Teisės aktų tobulinimas rengiantis vykdyti Europos Sąjungos reikalavimus . . . . . . . 24

3.2. Pokyčiai Lietuvos teisėsaugos institucijų veikloje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25

Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28

Summary . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31

Naudotos literatūros sąrašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32

Teisės norminiai aktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32

Speciali literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .33

ĮVADINĖ DALIS

Kontrabanda ( lot. contra – prieš, bando – vyriausybės įsakas ) , dažniausiai įvardijamas kaip neteisėtas prekių ( ar kitų daiktų ) gabenimas per valstybės sieną ir kaip teisės pažeidimas , yra žinomas visose valstybėse.

Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys ir teisinė kategorija, Lietuvoje žinomas nuo seniausių laikų. Susikūrus valstybei ir atsiradus valstybės sienoms, pradėjus rinkti iždo bei protekcionistinius mokesčius, bei riboti tam tikrų prekių ir kitų daiktų gabenimą, atsiranda ir kontrabandos bei prevencijos problema. Jos paplitimą lemia daugybė aplinkybių ( valstybės ekonominė būklė, kainų skirtumai valstybėse, šalies geografinė padėtis ir pan. ), todėl ir taikomos prevencinės priemonės bei kontrolės būdai skirtingose valstybėse nėra tapatūs.

Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys, yra susijęs su visuomenės narių poreikiais ir valstybės ekonomine padėtimi bei politika apskritai. Atliekant atitinkamų duomenų bei informacijos analizę, galima nustatyti, iš kokių ir į kokias valstybes gabenami tam tikri kroviniai, kam jie skirti, kokios prekės, gabenimo būdai ir pan.. Reikia pastoviai vykdyti kontrabandos atsiradimo priežastinį ryšį. Atsižvelgti į tokius reiškinius, kaip rinkos pusiausvyros nebuvimas, Vyriausybės strateginės politikos nebuvimą, darbo rinkos nesuderinamumą, dažną kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimą iš vienos institucijos į kitą, nepakankamą muitinės ir valstybės sienos apsaugos, kitų teisėsaugos institucijų techninį, materialinį aprūpinimą, neoperatyvią muitinio tranzito procedūrų kontrolę, spragas teisės norminiuose aktuose, nepakankamą prekybos įmonių, kitų ūkio subjektų finansinės veiklos kontrolę. Tik atsižvelgiant į tai ir reikia kurti bei taikyti naudingas ir efektyvias prevencijos priemones.

Kontrabandos padaromos žalos dydį ir pažeidimų mastą galima nustatyti tik netiesiogiai, tačiau atskirų tyrimo duomenų, valstybės biudžetas dėl to netenka iki penktadalio
ar net trečdalio nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų. Kontrabandos neigiami padariniai atsiliepia ne tik valstybės biudžetui, tačiau prarandama tiksli informacija apie gyventojų pajamas, užimtumą bei prekių srautus, kainas ir t.t., prarandama galimybė kontroliuoti ekonominius procesus. Didėjant kontrabandos mastams iš dalies mažėja ir pasitikėjimas viešojo administravimo subjektais, tai gali skatinti ir kitus asmenis užsiimti nelegalia veikla. Kontrabandos prekių įvežimas iškreipia konkurencijos sąlygas. Siekiant patikslinti kontrabandos sampratą, akcentuotina tai, kad šiuo metu atsakomybę už kontrabandą numato tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ( toliau ATPK , 210 straipsnis. Kontrabanda ) , tiek Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ( toliau – BK , 199 straipsnis. Kontrabanda ) .

Problemos aktualumas teisingas pažeidimo kvalifikavimas yra vienas svarbiausių asmens patraukimo administracinės atsakomybėn bei tinkamos nuobaudos paskyrimo už jo padarytą konkrečią veiką prielaidų . Tik laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinus kiekvienos bylos aplinkybes, galima išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Teisės instituto specialistai Jolita Malinauskaitė, Gintaras Šulija ir Teisės universiteto doktorantas Vytautas Šulija yra atlikę išsamų, beveik visų 1993-2000 m. kontrabandos baudžiamųjų bylų ir dalies administracinių bylų tyrimą, teigia, , kad vienas esminių veiksnių, lėmusių menką kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumą Lietuvoje – dažnas institucijų, kurioms yra pavesta kontrabandos kontrolė, kaitaliojimas. Tiek Zaleckas T. leidinyje ,,Kontrabandos bylų tyrimas“, tiek Juodkaitė D., Uscila R. leidinyje ,,Tarptautinės kontrabandos prevencijos organizavimas“ apžvelgia tas pačias problemas, susijusias su kontrabandos kvalifikavimu.

Šio darbo tikslas nustatyti kontrabandos kvalifikavimo problemas taikant administracinio teisės pažeidimo kodekso teisės normas.

Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai :

1. Atskleisti kontrabandos būklę, dinamiką Lietuvoje.

2. Išstudijuoti teisės šaltinius, atliktų tyrimų medžiagą, specialią literatūrą.

3. Išnagrinėti teismų praktiką.

4. Apibendrinti institucijų vykdančių kontrabandos kontrolę veiklos rezultatus.

5. Apžvelgti bendros prekybos zonos idėjos teigiamą ir neigiamą įtaka kontrabandai.

6. Padaryti išvadas, pateikti pasiūlymus kvalifikavimo problemoms spręsti.

Norint pateikti išsamesnius kontrabandos kvalifikavimo problemos aspektus tyrime naudosiu metodus:

1. Lyginamoji teisės šaltinių , teismų praktikos apžvalga.

2. Dogmatinis-teisinis specialios literatūros aiškinimas.

3. Sisteminis teisės įtakos kontrabandai vertinimas.

4. Istorinis, loginis statistikos pateikimas.

1.KONTRABANDĄ SUDARANTYS NUSIKALSTAMO ELGESIO TURINYS IR ESMĖ

Lietuvos teisės norminiuose aktuose kontrabandą sudarantys nusikalstamo elgesio turinys ir esmė yra išdėstyta keliose įstatymų normose, susijusiose su muitų taisyklių pažeidimais, mokesčių nemokėjimu arba slėpimu bei konkrečių nusikaltimo dalykų gabenimu. Tokia skirtingos veikos, kurios esmė visuotinai suprantama, kaip neteisėtas bet kokių prekių ( daiktų ) gabenimas per valstybės sieną ir jos įtvirtinimas baudžiamuosiuose bei administraciniuose įstatymuose sukelia tam tikrų keblumų. Todėl kvalifikuojant asmens, gabenusio kontrabandą veiką, reikia atsižvelgti ne tik į kontrabandos daiktų ( prekių, meno ir kitokių vertybių ) piniginę išraišką ( MGL ), nustatytą nusikaltimo padarymo metu, bet ir stengtis vienodai vertinti kontrabandos pažeidimo ( nusikaltimo ) sudėties požymius.

Kontrabanda pripažįstama neteisėta veika, kai privalomos pateikti muitinei prekės (daiktai ) gabenami nors ir per muitinės postus, tačiau :nepateikiant muitinei, kitaip išvengiant muitinės kontrolės, naudojant suklastotą muitinės deklaraciją arba kitus dokumentus, gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus nei nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose. Šiais atvejais kontrabanda bus laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai asmeniui atsirado pareiga pateikti gabenamas prekes ar daiktus muitinei, bet jis to nepadarė. Kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per specialiai tam įrengtus muitinės postus, o per ( miško keliukus, proskynas ir t.t. ), tai tokia veika laikoma nusikaltimu nepriklausomai nuo to, ar naudojami suklastoti dokumentai, ar daiktai ( prekės ) slepiamos, ar prekių dokumentuose įrašytos ne to pavadinimo prekės. Tokiu atveju kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu, kai kertama Lietuvos Respublikos valstybės sienos linija.

Nors administracinė teisena yra operatyvesnė, procesas paprastesnis, o tai įgalina greičiau išspręsti tokio pobūdžio bylas, mažinti bylų nagrinėjimo kaštus, mažiau apkrauti kitas tyrimo institucijas. Tačiau būtina atsižvelgti į tai , kad esant nepakankamai tobulai administracinei teisenai, susiaurinant baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, būtina išspręsti tokius klausimus : kaip nubaudimo senaties termino tinkamumas,
administracinių pažeidimų perkvalifikavimas, traukiamojo asmens teisė į gynybą, kuri turi būti užtikrinama pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kai skiriamos griežtos administracinės nuobaudos ( didelės baudos, daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės padarymu, konfiskavimas ).

Taip pat labai didelį dėmesį vertėtų atkreipti į pačios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos atskiras stadijas : bylos iškėlimą, bylos nagrinėjimą, nutarimo priėmimą, nutarimo apskundimą, nutarimo vykdymą. Visi procesiniai veiksmai turi būti atlikti ir užfiksuoti teisingai ir nustatytu laiku, tam, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos pažeidimą išnagrinėti objektyviai, visapusiškai ir laiku . Tam , kad įvertinant ir parenkant atitinkamą administracinės teisės normą nekiltų sunkumų, prieštaravimų ir byla teisingai ir objektyviai butų išnagrinėta pirmos instancijos teisme, arba pareigūnų, kurie įgalioti, atitinkamose bylose, priimti nutarimus. Įrodymų rinkimo ir fiksavimo tvarka ATPK nereglamentuojama ar reglamentuojama paviršutiniškai ir neišsamiai, kas sukelia problemas praktiškai taikant teisės normas. Pavyzdžiui: sulaikius kontrabandos dalyką, tačiau nenustačius teisės pažeidėjo administracinė teisena negalima.

Todėl tokių įstatymų spragų pagalba, taip pat ir dėl pareigūnų kompetencijos stokos , pažeidėjams pavyksta išvengti atsakomybės ir todėl lieka neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai.

Reikia suprasti, kad administracinė teisena kartu su civiliniu ir baudžiamuoju procesu yra tam tikras būdas išspręsti konkrečią bylą. Galime pastebėti ryšį tarp kai kurių administracinės teisenos uždavinių sprendžiant civilinių procesinių teisės normų pagalba ( pvz., nutarimo vykdymo stadijoje paskirta piniginė bauda išieškoma vadovaujantis civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis ). Nereti atvejai, kada administracinio teisės pažeidimo bylos teisena transformuojasi į baudžiamąjį procesą, kai tiriant administracinio teisės pažeidimo faktines aplinkybes nustatomi nusikaltimo požymiai, arba atvirkščiai.

Tačiau dabartiniu metu, norint sustiprinti administracinių justicijų sistemą, kuri atspindėtų Europos standartus, normas ir tradicijas, kuri sugebėtų išspręsti sudėtingesnes bylas, užtikrinant žmogaus teises į gynybą, turėtų būti svarstoma galimybė apjungti procesines garantijas, šiuo metu įtvirtintas ,,Administracinių bylų teisenos įstatyme“ , ,, Viešojo administravimo įstatyme“ , bei ,,Administracinių teisės pažeidimų kodekse“, drauge vieningame administracinio proceso kodekse, kuris galėtų apimti ir procedūrų, taikytinų skirtingiems administraciniams aktams, ypatumus. Ne tiek svarbu, kurio teismo jurisdikcijai priskiriama byla, svarbiau turėti aiškias procedūras, nustatančias, kaip pilietis turėtų ginti savo teises ir apskųsti šias teises pažeidžiančius sprendimus.

1.1. KONTRABANDOS KAIP ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SUDĖTIES TRUMPA TEISINĖ ANALIZĖ

Tiesioginis kontrabandos objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta prekių ar kitų daiktų gabenimo per valstybės sieną tvarka. Gabenant prekes ar kitus daiktus kontrabandos būdu yra siekiama išvengti muito mokesčių, ir taip padaroma tiesioginė žala finansų sistemai. Jei kontrabandinės prekės ar daiktai, neteisėtai įvežti į Lietuvos Respubliką, joje ir realizuojami, tai vėlgi nukenčia valstybės ekonomika, tik šįkart ne per muitų sistemą, o per atitinkamų prekių neteisėtos apyvartos padidėjimą ir mokesčių nuslėpimą. Taigi papildomas kontrabandos objektas yra valstybės finansų sistema. Kontrabandos tiesioginis dalykas pagal ATPK 210 straipsnio dispoziciją yra:

1) neteisėtas krovinių ( prekių, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos;

2) krovinių įvežimas ar gavimas iš užsienio, nors ir turint nustatytą leidimą, jeigu šių krovinių įvežimas arba gavimas yra susijęs su tuo, kad neteisėtai išvežama, pervedama arba siunčiama valiuta, valiutinės vertybės, litais ar kitais piniginiais vienetais išreikšti mokamieji dokumentai, juvelyriniai ir kiti buitiniai dirbiniai iš brangiųjų metalų bei brangakmenių ir tokių dirbinių lūženos;

3) valiutos, valiutinių vertybių litais ar kitais piniginiais vienetais išreikštų mokamųjų dokumentų, , juvelyrinių ir kitų buitinių dirbinių iš brangiųjų metalų bei brangakmenių ir tokių dirbinių lūženų neteisėtas išvežimas, įvežimas, siuntimas arba pervedimas į užsienio arba iš užsienio;

4) prekių, kurioms prekyba be
specialių ženklų Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas, importas be banderolių ar kitų specialų ženklų;

5) keleivio asmeninio naudojimo bei kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo kanalo rėžimu viršijant norminiuose aktuose nustatytą normą.

Neteisėtai gabenant į Lietuvos Respubliką narkotines, psichotropines, nuodingąsias, stipriai veikiančias, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas, ginklus, šaudmenis, sprogmenis keliama grėsmė visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Galima teigti, kad fakultatyvinis kontrabandos objektas – visuomenės saugumas, žmonių gyvybei ir sveikatai. Visada užtraukia atsakomybę numatytą LR BK 199 str.2 dalyje.

Prekės- tai daiktai, kurie neteisėtai gabenami per valstybės sieną turint tikslą juos parduoti. Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas prekes apibūdina kaip bet kokį kilnojamąjį turtą, kuris gali būti užsienio prekybos objektu.

Pinigai – tai esantys apyvartoje piniginiai ženklai. Šie piniginiai vienetai gali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio šalių apyvartoje. Nesantys apyvartoje piniginiai ženklai gali būti kontrabandos dalykas tik tada, kai jie turi meninę, istorinę ar numizmatinę vertę. Tokiu atveju jie priskiriami ne prie pinigų, o prie meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų.

Kiti privalomi pateikti muitinei daiktai – tai asmeninio naudojimui skirti daiktai ( ne prekės ), kurios privalu deklaruoti muitinėje.

Kontrabandos objektyviajai pusei būdingi tik aktyvūs veiksmai – neteisėtas prekių ar kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Gabenimo būdai gali būti įvairūs : persiuntimas, pervežimas, pernešimas ir t. t.

Kontrabandos subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena prekes ar kitus muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir siekia. Paprastai šis teisės pažeidimas yra daromas iš savanaudiškų paskatų, bet gali būti siekiama ir kitų tikslų. Tačiau motyvas ir tikslas nėra būtinieji kontrabandos subjektyviosios pusės požymiai, todėl negali turėti įtakos šio teisės pažeidimo kvalifikavimui.

Kontrabandos subjektas yra pakaltinamas fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų amžiaus, neteisėtai gabenęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos dalyką. Paminėtina, kad už kontrabandą baudžiamojoj atsakomybėn traukiamas ir juridinis asmuo.

Kontrabanda – kaip teisės pažeidimas laikomas baigtu nuo konkrečių veikų atlikimo momento :

Kai kontrabandos dalykas gabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per muitines, bet nepateikiant muitinei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, tai kontrabanda laikoma baigtu teisės pažeidimu nuo to momento, kai asmeniui atsirado pareiga pateikti gabenamas prekes ar daiktus muitinei, bet jis to nepadarė.

Kai naudojami suklastoti dokumentai arba gabenamos kitų pavadinimų prekės ar daiktai negu nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose, kontrabanda laikoma baigtu teisės pažeidimu nuo šių dokumentų priėmimo muitinio tikrinimo metu momento.

Kai prekės ar daiktai yra slepiami sunkiai aptinkamose vietose, kontrabanda yra laikoma baigtu teisės pažeidimu nuo šių daiktų ( prekių ) aptikimo momento.

Gabenimas ne per muitinės postus reiškia, kad prekės ir kiti muitinei privalomi pateikti daiktai gabenami ne per specialiai tam įrengtus postus – muitines, kuriose atliekama muitinė kontrolė ( miško keliukais, proskynomis ir pan. ). Tokiu atveju kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu, kai kertama Lietuvos Respublikos sienos linija. Valstybės sieną apibrėžia 2000 m. gegužės 9 d. LR valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas Nr. VIII-1666. Ši neteisėta veika užtraukia administracinę ar baudžiamąją atsakomybę priklausomai nuo gabenamų prekių vertės.

Ši kontrabandos, kaip nusikalstamos veikos teisinė analizė, padės mums aiškinantis ir darant išvadas , atskirose kontrabandos bylose, kur kvalifikuojant nusikalstamą veiką iškyla tam tikrų sunkumų , sutapimų, kolizijų, taikant administracinių teisės pažeidimų kodekso ir baudžiamojo kodekso teisės normas.

2. KONTRABANDOS KVALIFIKAVIMO PROBLEMOS PAGAL ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSĄ

2.1. ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO KVALIFIKAVIMAS

Administracinio teisės pažeidimo ( ATP ) kvalifikavimas – tai juridinis padarytos veikos įvertinimas, kai pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius parenkama atitinkamoji teisinė norma, kurioje šie požymiai yra numatyti. Teisingas pažeidimo kvalifikavimas yra vienas svarbiausių asmens patraukimo administracinės atsakomybėn bei tinkamos nuobaudos paskyrimo už jo padarytą konkrečią veiką prielaidų . Tik laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinus kiekvienos bylos aplinkybes, galima išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Sankcija yra įstatyme numatytos nuobaudos riba ir teismas neturi teisės peržengti joje numatytos maksimalios nuobaudos dydžio. Tuo
tarpu nuobaudos švelninimas, esant tam tikroms konkrečiai įstatyme įvardintoms aplinkybėms ( ATPK 30 1 ), yra leistinas ir netgi skatintinas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2720 žodžiai iš 8720 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.