Kooperatinės bendrovės statusas
5 (100%) 1 vote

Kooperatinės bendrovės statusas

1. Kooperatinės Bendrovės statusas

Bendrija, siekdama užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir prisidėti prie savo ekonominės plėtros, turi pateikti kooperatyvams, kurie yra visose valstybėse narėse bendrai pripažįstama organizacijos forma, tinkamų teisinių dokumentų, padedančių jiems lengviau plėtoti veiklą kitose valstybėse. Jungtinės Tautos paragino visas Vyriausybes užtikrinti palankias sąlygas kooperatyvams konkuruoti su kitų formų įmonėmis.

Kooperatyvai – tai visų pirma grupės asmenų arba juridinių subjektų, kurie vadovaujasi tam tikrais kitokiais veiklos principais nei kiti ekonomikos dalyviai. Tarp šių principų yra demokratinė struktūra ir kontrolė bei grynojo pelno paskirstymas už finansinius metus remiantis lygybės teise. Į šiuos tam tikrus principus įeina ypač asmens pirmumo principas, kurį atspindi konkrečios narystės, atsistatydinimo ir pašalinimo taisyklės, nustatančios „vieno žmogaus – vieno balso“ principą ir suteikiančios asmenims teisę balsuoti, o tai reiškia, kad nariai negali naudotis jokiomis su kooperatyvo turtu susijusiomis teisėmis.

Kooperatyvai turi pajinį kapitalą, o jų nariai gali būti asmenys arba įmonės. Visi nariai arba jų dalis gali būti klientai, darbuotojai arba tiekėjai. Kooperatyvas, kurio nariai patys yra kooperatinės bendrovės, vadinamas „antriniu“ arba „antrojo laipsnio“ kooperatyvu. Tam tikromis aplinkybėmis nustatytą kooperatyvo narių dalį gali sudaryti nariai investuotojai, nesinaudojantys jo paslaugomis, arba trečiosios šalys, turinčios naudos iš jo veiklos arba atliekančios darbus jo vardu.

Pagrindinis Europos kooperatinės bendrovės tikslas turėtų būti – tenkinti savo narių poreikius ir (arba) plėtoti jų ekonominę ir (arba) socialinę veiklą, vadovaujantis šiais principais:

– jos veikla turi būti vykdoma siekiant abipusės narių naudos, kad kiekvienas narys turėtų naudos iš SCE veiklos pagal savo dalyvavimą,

– SCE nariai taip pat turėtų būti klientai, darbuotojai arba tiekėjai ar kitaip dalyvauti vykdant SCE veiklą,

– valdymo teisių nariams suteikiama po lygiai, tačiau siekiant įvertinti kiekvieno nario indėlį į SCE, gali būti leidžiamas svertinis balsavimas,

– skolinto ir nuosavo kapitalo palūkanos turi būti ribotos,

– pelnas turi būti paskirstomas pagal SCE atliktą veiklą arba išsaugomas narių poreikiams tenkinti,

– neturi būti jokių dirbtinių narystės apribojimų,

Jeigu turite nedaug lėšų ūkinei komercinei veiklai pradėti, galite kooperuotis su bendraminčiais ir steigti KB.

KB yra fizinių ar/ir juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja valdant K.B.

K.B yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu.

K.B turi ne mažiau kaip 5 narius bei savo pavadinimą. Pavadinime turi būti žodžiai „kooperatinė bendrovė“ arba „kooperatyvas“ .

K.B turi teisę:

• verstis veikla, neprieštaraujančia įstatymams ir bendrovės įstatuose nu rodyti ems tikslams;

• turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose;

• valdyti jai nuosavybės teise priklau santį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal įstatymus;

• jungtis į kooperatinių bendrovių sąjungas, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka – į kitas organizacijas;

• sudaryti sandorius, prisiimti turtinius įsipareigojimus;

• nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus;

• KB įstatuose nustatyta tvarka pagal sutartį skolintis lėšų iš savo narių;

Mes, Kooperatinės Bendrovės nariai siekdami sukurti konkretų objektą, unikalų produktą ar paslaugą, numatyti jų ateities veiksmus planuojame veiklą, kuri įgyvendinama turint konkretų tikslą ir griežtai apribotą darbo pradžios ir pabaigos momentą.

Todėl mes planuodami veiklą turime konkretų tikslą – įsteigti Kooperatinę Bendrovę, užsiimančią mėsos skerdymu bei josprodukcijos (vilnos ir mėsos) realizavimu Lietuvos rinkoje

ir apima kompleksą susijusių darbų: biudžeto planavimas, darbų nustatymas ir kontroliavimas, apibrėžiant jų terminus, atsakingų asmenų paskyrimas, rezultatų įvertinimas ir kt.

2. Bendros veiklos naudingumas

Pradedant kurti šią idėją, buvo išsakytos dvi idėjos verslui pradėti:

1. Atrestauravus turimas fermos patalpas, pritaikyti jas galvijų skerdymui. Įsteigti Kooperatinę Bendrovę ir užsiimti galvijų mėsos produkcijos realizavimu Lietuvos rinkoje.

Daugiausiai lėmė šios idėjos pasirinkimą šie faktoriai:

1.Šios įmonės kūrėjai ir steigejai yra baigę Kauno žemės ūkio universitetą be to turi patirtį dirbant gyvulininkystės bendrovėje specialiste;

2. Šalia buvusios fermos pastato yra isikūrusi ir dar tebeegzistojanti ferma užsiimanti galvijų (o tiksliau avių) auginimu, todėl prieš kuriant šią Kooperatinę Bendrovę buvo susitarta, jog jie taps mūsų tiekėjais ir tieks galvijų mėsą mėsos skerdymui ir jos produkcijos realizavimui;

3. rūpinimasis kaimo
bendruomene.

4, POPULIARIAUSIOS KOOPERACIJOS FORMOS

ŪKININKŲSAVITARPIOTECHNINĖPAGALBA

„KAIMYNAS-KAIMYNUI“

Savitarpio techninė pagalba yra populiariausia ir Lietuvos ūkininkų labiausiai taikoma tarpūkinio technikos naudojimo forma. Šio tarpūkinio technikos naudojimo būdo populiarumas paaiškinamas paprastumu (organizacine prasme) ir nemažu efektyvumu.

Ūkininkų savitarpio techninės pagalbos organizaciniai privalumai:

A. Paprastumas. Kaip minėta, šiai pagalbai nereikia formalių organizacinių struktūrų, todėl nereikalingos ir specialios organizacinės pastangos šioms struktūroms įsteigti ir jų sėkmingam funkcionavimui užtikrinti.

B. Operatyvumas. Paprastai savitarpio techninėje pagalboje dalyvauja gretimai ūkininkaujantys kaimynai. Atstumai tarp pagalbos teikėjo ir gavėjo nedideli, kas mažina pervažiavimų atstumus, o pagalba operatyvesnė.

C. Paprastesnis planavimas, atsiskaitymas ir darbų kontrolė. Kaimynai gerai pažįsta vieni kitus, žino jų ūkininkavimo ir darbo su technika patirtį, tuo pačiu jaučia didelę atsakomybę už atliekamų darbų kokybę ir savalaikiškumą. Pasitikėjimas ir didesnis atsakomybės pojūtis mažina išankstinio pagalbos planavimo ir kontrolės poreikius.

D. Prielaida tarpūkinio technikos naudojimo rateliams formuotis. Per savitarpio pagalbą sukaupiama ūkinio bendravimo patirtis labai reikalinga didesniam tarpusavyje bendraujančių ūkininkų ratui suburti ir formaliems tarpūkinio technikos naudojimo rateliams įkurti.

Prioritetine žemės ūkio šaka išliks ir mėsos gamyba. Perspektyvoje mėsos ūkis taps konkurencingas, teikiantis vartotojui saugius, kokybiškus produktus. Tikėtina, kad 2015 m. bus pagaminta 240–350 tūkst. t mėsos: 150–230 tūkst. t kiaulienos, 55–75 tūkst. t galvijienos, 35–45 tūkst. t paukštienos ir 0,8–1 tūkst. t avienos (3–5 pav.).

Mėsos suvartojimas padidės nuo 73 kg vienam gyventojui (be II kategorijos subproduktų) 2000 m., iki 80 kg 2015 m. Įvertinant mėsos vartojimo tradicijas prognozuojama, kad spartesniais tempais didės kiaulienos ir paukštienos vartojimas bei gamyba. Galvijienos vartojimas, kuris jau atitinka ES vartojimo lygį, didės lėčiau.

Prognozuojant mėsos gamybą, kilo problemų dėl statistinių duomenų patikimumo. Kaip rodo Statistikos departamento „Namų ūkių pajamos ir išlaidos“, pastaraisiais m. mėsos suvartojimas buvo gerokai didesnis už kituose to paties departamento leidiniuose parodytąjį. Ekspertų nuomone, skirtumą lėmė tai, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek pagaminama kiaulienos ir paukštienos, nes yra daug smulkių gamintojų, o dalį mėsos suvartoja patys gamintojai namų ūkyje.

Didinant gyvulių augintojų ūkių konkurencingumą, turės būti sudarytos sąlygos ūkių modernizavimui, gyvulių ir paukščių naujų efektyvių auginimo technologijų diegimui. Gyvulių produktyvumas bus didinamas, gerinant jų genofondą, importuojant produktyvių veislių sėklą ir prieauglį bei kryžminant užsienio veislių gyvulius su vietinėmis veislėmis.

Gyvulių ir paukščių ūkių plėtotė bus vykdoma atsižvelgiant į ES gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus. Pirminėje mėsos gamybos grandyje didžiausia lėšų dalis bus skiriama augintojų ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui bei tiesioginėms išmokoms už galvijus.

1. alternatyva – valstybė iki įstojimo į ES skiria pakankamai finansinių išteklių mėsos ūkio plėtotei. Įstojus į ES, išlieka dabar taikomi paramos principai.

2. alternatyva – valstybė iki įstojimo į ES neskiria pakankamai finansinių išteklių. Įstojus į ES, teikiama mažesnė parama negu dabar ES.

Valstybė skatins ir rems mėsos perdirbimo įmonių pertvarkymą. Valstybės parama bus teikiama:

• statant naujas gyvulių ir paukščių skerdyklas bei mėsos perdirbimo įmones, atitinkančias ES reikalavimus, bei nutraukiant veiklą tų įmonių, kurios šių reikalavimų neatitiks;

• restruktūrizuojant ir modernizuojant gyvybingas veikiančias įmones;

• įgyvendinant gyvūnų gerovės reikalavimus skerdyklose;

• įdiegiant rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą skerdyklose ir mėsos perdirbimo įmonėse;

• gerinant skerdimo ir mėsos perdirbimo atliekų tvarkymą bei utilizavimą;

• įsitvirtinant naujose rinkose ir didinant mėsos bei jos produktų eksportą.

5. Verslų ir alternatyvios žemės ūkiui veiklos plėtra kaime lėta. Tam nemažą įtaką turi kaimo gyventojų požiūris, nes kaimo veikla dažnai suprantama kaip pieno ir mėsos gamyba ir daugeliui kaimo gyventojų užsiimti žemės ūkio gamyba yra daugiau gyvenimo būdas, o ne verslas. Be to, kaimo gyventojams labai trūksta pagrindinių verslo ir marketingo žinių, kurios padėtų įvertinti savo galimybes pasirenkant pelningą ekonominę veiklą ir rinkai pateikti konkurencingus produktus. Tam tikrose Lietuvos vietovėse, kur natūralios gamtos sąlygos riboja tradicinę žemdirbystę, netradicinė ir/ar alternatyvi žemės ūkiui veikla
vystosi sparčiau. Tokios tendencijos ypatingai skatintinos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama spręsti kaimo gyventojų ekonomines socialines problemas 2001 – 2004 metų veiklos programoje numatė mažinti nedarbą, sudaryti palankesnes sąlygas kurti naujas darbo vietas, skirti lėšų ūkinės veiklos įvairinimui ir jos plėtotei. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje numatyta, kad viena iš žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos krypčių yra netradicinių žemės ūkio verslų ir alternatyvios veiklos rėmimas.

6. Kangi mūsų svarbiausi tiekėjai yra ta pati ferma, užsiimanti avių auginimu ir tiekianti mums avieną, todėl mes puikiai suprantame ir žinome, jog avienos paklausa nuolat didėja, o tai prideda mums daugiau pliusu užsiimant šia veikla. Taip pat auga ir pirkimo kainos;

7, Taipogi mes žinome, jog avys duoda daugiau produkcijos, todėl avienos tiekimas mums yra spartesnis ir pastovus.

3. Minimalus kapitalo poreikis ir pajų dydis

Minimalus kapitalas

1. SCE kapitalas išreiškiamas nacionaline valiuta. SCE, kurios registruota buveinė yra ne euro zonoje, kapitalas taip pat gali būti išreiškiamas eurais.

2. Pasirašytas kapitalas negali būti mažesnis nei 30000 eurų.

3. Valstybės narės įstatymai, kuriuose reikalaujama, kad tam tikrą veiklą vykdančios bendrovės pasirašytasis kapitalas būtų didesnis, taikomi toje valstybėje narėje registruotas buveines turinčioms SCE.

4. Įstatuose nustatoma mažiausia leistina pasirašytojo kapitalo suma išmokėjus kompensacijas už iš organizacijos išėjusių narių pajų. Ši suma negali būti mažesnė nei straipsnio 2 dalyje minima suma. 16 straipsnyje nurodytas terminas, iki kurio iš kooperatyvo išėję nariai turi teisę gauti kompensaciją už pajų, sustabdomas, jei po kompensacijos už pajaus išmokėjimą pasirašytasis kapitalas sumažėtų žemiau nustatytos ribos.

5. Kapitalas gali būti didinamas vėlesniais narių pajiniais įnašais arba priimant naujų narių, ir mažinamas išmokant visą arba dalinę kompensaciją už pajų, remiantis straipsnio 4 dalimi.

Dėl kapitalo sumos pokyčių nereikia keisti įstatų arba apie tai skelbti.

4 straipsnis

SCE kapitalas

1. SCE pasirašytąjį kapitalą sudaro narių pajiniai įnašai, išreiškiami nacionaline valiuta. SCE, kurios registruota buveinė yra ne euro zonoje, pajus taip pat gali būti išreiškiamas eurais. Gali būti platinamas daugiau negu vienos klasės pajus.

Įstatuose gali būti nustatyta, kad skirtingų klasių pajus suteikia skirtingas teises, susijusias su pelno paskirstymu. Vienodas teises suteikiantis pajus priklauso vienai klasei.

2. Kapitalas gali būti

2. Kapitalas gali būti sudaromas tik iš ekonomiškai įvertinamo turto. Narių pajai negali būti išduoti subjektui už įsipareigojimus atlikti darbus arba teikti paslaugas.

3. Pajus yra vardinis. Viso vienos klasės pajaus nominalioji vertė yra vienoda, ji nurodoma įstatuose. Pajus negali būti išleidžiamas kaina, mažesne nei nominalioji vertė.

4. Už pajų, kuris apmokamas grynaisiais pinigais, sumokama jų pasirašymo dieną – ne mažiau kaip 25 % jų nominaliosios vertės. Likutis sumokamas per penkerius metus, jei įstatai nenumato trumpesnio laikotarpio.

5. Už pajų, kuris apmokamas ne grynaisiais pinigais, visiškai sumokama jų pasirašymo metu.

6. Įstatymai dėl ekspertų paskyrimo ir visų apmokėjimų ne grynaisiais pinigais įvertinimo, taikomi akcinėms bendrovėms valstybėje narėje, kurioje yra SCE registruota buveinė, taikomi ir SCE.

7. Įstatuose nustatomas mažiausias pajų skaičius, kurį reikia įsigyti, norint tapti organizacijos nariu. Jei įstatai numato, kad daugumą visuotiniame narių susirinkime sudaro fiziniai asmenys, ir pajaus įsigyjimo reikalavimus nariams norint dalyvauti SCE veikloje, tokiu atveju negali būti reikalaujama pasirašyti daugiau nei vieną pajų.

8. Visuotinis metinis narių susirinkimas, svarstydamas finansinių metų ataskaitas, užfiksuoja kapitalo dydį finansinių metų pabaigoje ir skirtumą palyginti su ankstesniais finansiniais metais.

Administracinio arba valdymo organo siūlymu pasirašytasis kapitalas visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti didinamas kapitalizuojant visus paskirstytinus rezervus arba jų dalį remiantis įstatų keitimui keliamais kvorumo ir daugumos reikalavimais. Naujas pajus paskiriamas nariams proporcingai jų turimai daliai ankstesniame kapitale.

9. Pajaus nominalioji vertė gali būti didinama konsoliduojant išleidžiamus pajus. Jei dėl tokio padidinimo pagal statuto nuostatas turi būti reikalaujama narių atlikti papildomus mokėjimus, visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą pagal įstatų keitimui keliamus kvorumo ir daugumos reikalavimus.

10. Pajaus nominalioji vertė gali būti mažinama skaidant išleidžiamus pajus.

11. Remiantis įstatais ir pritarus visuotiniam narių susirinkimui arba valdymo ar administravimo organui, pajus gali būti perleistas arba parduodamas nariui arba bet kuriam narystę įgyjančiam asmeniui.

12. SCE savo negali įsigyti savo pajaus, pirkti jo ar priimti jį kaip garantą nei tiesiogiai nei per asmenį, veikiantį savo vardu, tačiau SCE naudai.

Tačiau SCE pajus gali būti priimamas kaip garantas įprastuose SCE kredito institucijų sandoriuose

5. KOOPERATYVO KAPITALAS

Kooperatinės bendrovės kapitalą sudaro
nuosavos ir skolintos lėšos.

Nuosavos kapitalas formuojamas iš narių stojamųjų mokesčių, pajų, ūkinės veiklos pelno bei kitų įstatymais neuždraustų pajamų šaltinių.

Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus pajus gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) bendrovės nariams.

Nuosavos lėšos sudaro pagrindinį ir rezervinį kapitalą:

Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatinės bendrovės ūkinei veiklai ir įsigyti turtui.

Rezervinis kapitalas narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimu naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti bei kooperatinės bendrovės nariams ir tarnautojams mokyti.

Kooperatinės bendrovės minimalaus nuosavo kapitalo įstatymai reglamentuoja, tačiau jo turi užtekti įstatuose numatytai veiklai plėtoti.

6. KOOPERATINĖS BENDROVĖS NARIO PAJUS

Pajus gali būti piniginis, intelektinis, vertybiniai popieriai arba kitas turtinis indėlis, išskyrus žemę.

Pajaus dydis jo mokėjimo tvarka ir atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus, nepiniginių (turtinių) indėlių įvertinimo tvarka nustatoma įstatuose.

Nariams gali būti priskirtas tik per jų narystės laikotarpį naujai sukurto turto kooperatinėje bendrovėje dalis, proporcinga jų pajui ir priklausančiam turtui.

Pats paprasčiausias kooperatyvo apibrėžimas: kooperatyvas yra naudotojo – savininko ir naudotojo – kontrolieriaus verslas, kur gautas pelnas skirstomas priklausomai nuo naudojimosi kooperatyvo paslaugomis (tą atspindi apyvarta).

Čia atsispindi trys esminiai principai:

pirma, naudotojo – savininko principas. Asmenys, kurie valdo ir finansuoja kooperatyvą, naudojasi jo teikiamomis paslaugomis.

antra, naudotojo – kontrolės principas. Kooperatyvą kontroliuoja tie, kurie juo naudojasi.

trečia, naudotojo – pelno principas.

Kooperatyvo pelnas skirstomas jo nariams, atsižvelgiant į apyvartą su kooperatyvu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2474 žodžiai iš 8219 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.