Kooperatyvų rūšys ir plėtros perspektyvos
5 (100%) 1 vote

Kooperatyvų rūšys ir plėtros perspektyvos

Turinys

Įžanga 2

1. Kooperatyvai ir jų veiklos specifika 4

2. Kooperatyvų rūšys 6

2.1. Žemės ūkio kooperatyvai 6

2.1.1. Ūkininkų savitarpio techninė pagalba “kaimynas – kaimynui” 7

2.1.2. Mašinų naudojimo rateliai 9

2.1.3. Žemės ūkio kooperatinio kredito sistema 10

2.1.4. Kooperacija ES šalių žemės ūkyje 11

2.1.5. Nauji kooperatyvų modeliai 12

2.1 Vartotojų kooperatyvai 13

2.3 Kredito kooperatyvai 14

2.4 Butų ir statybos kooperatyvai 15

3. Kooperatyvų plėtros perspektyvos 17

3.1.Tyrimo metodika 17

3.2. Dabartinė kooperacijos būklė Lietuvoje 18

3.3. Esminės kliūtys kooperatyvų plėtrai 21

3.4. Veiksniai, skatinantys kooperatyvų steigimą ir vystymąsi 24

3.5. Kooperacijos plėtros kryptys 25

Išvados ir pasiūlymai 27

Summary 29

Priedai 33

Įžanga

Įvairiais laikais įvairūs mąstytojai siūlė begales planų žmonių ūkiniam gyvenimui pagerinti. Tačiau daugelis jų taip ir liko neįvykdyti, nes buvo per daug atitraukti nuo žmonių realaus gyvenimo. Todėl kyla klausimas, ar siūlymas steigti bendroves kooperacijos pagrindais buvo praktiškas pasiūlymas. Gyvenimas į tą klausimą jau yra davęs atsakymą. Šiandien nėra pasaulyje šalies, kurioje nefunkcionuotų kooperatinės bendrovės. Visame pasaulyje priskaitoma šimtai tūkstančių kooperatyvų, šimtai milijonų jų narių. Kooperatyvuose sutelktos didelės lėšos, jų daromos apyvartos milžiniškos.

Kooperatyvų steigimo svarbą ir naudą akivaizdžiai parodo kelios priežastys. Pirma, bendra ūkinė veikla dažniausiai atneša daugiau naudos nei pavienės pastangos. Antra, nors stambūs verslininkai gali daug investuoti į verslą ir įsteigti modernias įmones, tačiau visuomenės daugumą sudaranti vidutinioji klasė susikooperavusi taip pat gali sukaupti dideles lėšas. Trečia, laisvame ūkyje svarbų vaidmenį įmonės pelningumui vaidina pirkėjai ir jų įperkami prekių kiekiai, tai yra apyvarta. Jei įmonę saviems reikalams įsisteigia patys pirkėjai, vartotojai, tai jie patys įtakos prekių apyvartą. Tuomet, kuo daugiau narių, tuo didesnė apyvarta. Tai reiškia, kad susijungę į kooperatinę bendrovę, nariai turi svarbią tos bendrovės ūkinės veiklos pasisekimui priemonę, būtent, perkamąją galią. Ketvirta, atskiros, kad ir nedidelės bendrovės gali susijungti į kooperatinę bendrovę, arba bendrovių sąjungą, ir tuo būdu dar labiau padidinti savo ūkinį pajėgumą. Tai reiškia įsigyti žaliavas ir prekes patogiausiomis sąlygomis, gaminti ir parduoti narių gaminius ir t. t.

Todėl kooperacijos plėtros problema yra aktuali šiandien, nes būtent kooperatyvai sudaro galimybę valstybės ekonominiame gyvenime dalyvauti ir smulkiems ūkiniams subjektams bei mažai pasiturintiems gyventojams, padeda kurti naujas darbo vietas, garantuoja atsvarą šalies bei užsienio monopolijų įsigalėjimui.

Pagrindinis šio kursinio darbo tikslas – atlikus reikalingų duomenų rinkimą, apibendrinimą ir analizę aprašyti pagrindines kooperatyvų rūšis ir įvertinti jų plėtros galimybes Lietuvoje. Numatytam tikslui pasiekti darbas suskirstytas į tris skyrius, kuriuose yra keliami šie uždaviniai:

I. Teoriniu aspektu išnagrinėti kooperatyvų veiklos specifiką ir detaliai aptarti pagrindines jų rūšis.

II. Parinkti tyrimo metodus.

III. Atlikti šiandieninės kooperacijos būklės analizę Lietuvoje ir pateikti jos plėtros tendencijas.

Kursinio darbo rengimo metu vykdomas literatūros šaltinių studijavimas ir jų sisteminimas teorinėje darbo dalyje. Naudojant statistinę, ekonominę medžiagą (antrinius šaltinius), atliekamas eksperimentinis tyrimas. Tiriamosios problemos (kooperacijos plėtros perspektyvų) situacija ir faktinės medžiagos analizė pateikiama analitinėje dalyje.

Kursinio darbo rašymo metu naudota įvairi literatūra ir šaltiniai, nagrinėjantys pasirinktą temą. Remtasi žymių kooperacijos teoretikų ir praktikų kaip P. Šalčius, J. Ramanauskas, P. Šimanskas darbais. Taip pat nagrinėta aukščiausių Lietuvos Respublikos institucijų (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo), šalies bei tarptautinių organizacijų (Žemės ūkio mokslo tarybos, Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos bei Tarptautinio Kooperacijos Aljanso) susirinkimų bei posėdžių pranešimų medžiaga. Verta nepamiršti, kad šiandien daug informacijos galima rasti ONLINE režimu. Šiame darbe naudotasi internetinių tinklapių http://www.lvks.lt/ html, http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/. htm> pateikta duomenų baze.

Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir pasiūlymai bei santrauka anglų kalba.

1. Kooperatyvai ir jų veiklos specifika

Kooperacija – tai įstatymu pagrįstas pastangų ir išteklių sutelkimas jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu gali būti steigiamos kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).

Kooperatinė bendrovė – tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (toliau – narių) savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika.

Kooperatyvas –

 Būdas aprūpinti ir padengti grupės ar individualių įmonių kaštus, taikant savitarnos principus

 Kooperatyvo nariai užtikrina
aprūpinimą lėšomis ir bendrą kontrolę

 Tikslai: užtikrinti paslaugas ir kapitalo atsipirkimą kiekvieno nario indėlio dalimi

Kooperatyvo veiklos principai (pagal tarptautinį kooperatyvų aljansą (ICA))

 Savanoriška ir atvira narystė

 Demokratinė narių kontrolė

 Narių ekonominis dalyvavimas

 Autonomiškumas ir nepriklausomumas

 Mokymas, kvalifikacijos kėlimas ir informacijos teikimas

 Bendradarbiavimas tarp kooperatyvų

 Rūpinimasis bendruomene

KOOPERATYVO VEIKLOS ETAPAI

1. KOOPERATYVO STEIGIMO ORGANIZAVIMAS

Kooperatyvo steigimo organizavimą pradeda iniciatyvinė grupė sudaryta iš kompetentingų, turinčių autoritetą asmenų. Iniciatyvinė grupė atlieka aiškinamąjį-organizacinį darbą, supažindina potencialius narius su kooperatyvo teikiama nauda, steigimo tvarka ir būsima veikla, teisėmis ir pareigomis. Iniciatoriai organizuoja steigiamąjį susirinkimą, priima būsimųjų narių prašymus, parengia veiklos planą, steigimo sutarties ir įstatų projektus. Steigėjai pasirašo steigimo sutartį ir patvirtina ją pas notarą. Iniciatyvinė grupė paskelbia steigiamojo susirinkimo laiką ir kviečia jame dalyvauti būsimus steigėjus, atitinkančius narystės kooperatyve reikalavimus.

2. STEIGIAMASIS SUSIRINKIMAS

Kooperatyvo steigėjais gali būti ne mažiau kaip penki Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų arba piliečiai ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje. Susirinkime svarstoma: kooperatyvo įsteigimas (priimamas nutarimas); pateikiama informacija apie pasirašytą steigimo sutartį; priimami įstatai; suformuojami valdymo ir kontrolės organai, įgaliojamas atstovas paruošti ir pasirašyti visus kooperatyvo įregistravimui reikalingus dokumentus, bei juos pateikti įregistravimui; tvirtinamas veiklos planas; sprendžiami kiti steigimo klausimai.

3. KOOPERATYVO REGISTRAVIMAS

Kooperatyvas registruojamas savivaldybės įmonių rejestre. Registravimui pateikiami tokie dokumentai: prašymas įregistruoti kooperatyvą; steigiamojo susirinkimo protokolo nuorašas; steigimo sutartis pasirašytą visų steigėjų ir patvirtinta notaro (egz.skaičius – steigėjų skaičius + 3); įstatai (4egz.); į rejestrą įrašomi duomenys; vardo patentavimo pažymėjimas (sprendimas); juridinio adreso pagrindimas (patalpų nuomos sutartis, savininko pažyma apie patalpų suteikimą kooperatyvo buveinei); dokumento kopija apie registracijos žyminio mokesčio sumokėjimą. Kooperatyvas nuo įregistravimo dienos įgyja juridinio asmens teises.

4. NARYSTĖ KOOPERATYVE

Kooperatyvo nariais gali būti veiksnūs pagal Lietuvos Respublikos įstatymus užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 16 metų ir juridiniai asmenys, registruoti Lietuvoje, įmokėję stojamąjį mokestį ir įnešę įstatuose nustatytą pajų pinigais ar kitu turtu. Nariai priimami kooperatyvo įstatuose nustatyta tvarka – valdybos arba narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimu ir registruojami narių registre. Žemės ūkio kooperatyvo nariui būtina sąlyga – dalyvavimas jo veikloje.

5. KOOPERATYVO KAPITALAS

Kooperatinės bendrovės kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos. Nuosavos kapitalas formuojamas iš narių stojamųjų mokesčių, pajų, ūkinės veiklos pelno bei kitų įstatymais neuždraustų pajamų šaltinių. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus pajus gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) bendrovės nariams. Nuosavos lėšos sudaro pagrindinį ir rezervinį kapitalą: Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatinės bendrovės ūkinei veiklai ir įsigyti turtui. Rezervinis kapitalas narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimu naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti bei kooperatinės bendrovės nariams ir tarnautojams mokyti. Kooperatinės bendrovės minimalaus nuosavo kapitalo įstatymai reglamentuoja, tačiau jo turi užtekti įstatuose numatytai veiklai plėtoti.

6. KOOPERATINĖS BENDROVĖS NARIO PAJUS

Pajus gali būti piniginis, intelektinis, vertybiniai popieriai arba kitas turtinis indėlis, išskyrus žemę. Pajaus dydis jo mokėjimo tvarka ir atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus, nepiniginių (turtinių) indėlių įvertinimo tvarka nustatoma įstatuose. Nariams gali būti priskirtas tik per jų narystės laikotarpį naujai sukurto turto kooperatinėje bendrovėje dalis, proporcinga jų pajui ir priklausančiam turtui.

7. PELNO SKIRSTYMAS

Grynasis pelnas skirstomas: 1) atskaitoma į kapitalo rezervo fondą;. 2) įstatuose nustatyta tvarka nariams išmokama pelno dalis proporcinga apyvartos (operacijų) su kooperatine bendrove dydžiui; 3) įstatuose nustatyta tvarka nariams išmokami dividendai, proporcingi jų pajams ir, jeigu turtas priskirtas nariams, priklausančiam turtui. Pelno likutis naudojamas įstatuose nustatyta tvarka. Pelno dividendas turi būti ribojamas; maksimalus jo lygis nustatomas įstatuose.

8. KOOPERATYVO VALDYMAS

Kooperatyvo valdymo organai pagal įstatymą yra narių (įgaliotinių) susirinkimas ir valdyba arba valdytojas. Valdymo organų kompetencija, susirinkimų ir posėdžių šaukimo tvarka nustatoma įstatuose, atsižvelgiant į kooperatyvo tikslus bei uždavinius.

2. Kooperatyvų rūšys

2.1. Žemės ūkio kooperatyvai

Pagrindiniai žemės ūkio kooperatyvo tikslai yra pristatyti, gaminti ir parduoti savo nariams ir kitiems ūkininkams

reikalingų prekių ir užsiimti žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba.

Pagrindiniai žemės ūkio kooperatyvų veiklos principai:

1. savanoriška narystė

2. savivalda ir lygios narių teisės – vienas narys – vienas balsas, nepriklausomai nuo įnešto pajaus dydžio;

3. naudotojo – savininko. Nariai besinaudojantys žemės ūkio kooperatyvo paslaugomis yra jo savininkai.

4. narių santykiai – partnerystės, horizontalūs;

5. narių dalyvavimas kooperatyvo veikloje būtinas;

6. neapibrėžtas narių skaičius ir kapitalo dydis;

7. galimybė pasinaudoti stambios verslo įmonės privalumais;

8. pelnas skirstomas nariams proporcingai apyvartos su kooperatyvu dydžiui;

9. švietimas, kvalifikacijos kėlimas, informacija;

10. rūpinimasis kaimo bendruomene.

2.1.1. Ūkininkų savitarpio techninė pagalba “kaimynas – kaimynui”

Savitarpio techninė pagalba yra populiariausia ir Lietuvos ūkininkų labiausiai taikoma tarpūkinio technikos naudojimo forma. Šio tarpūkinio technikos naudojimo būdo populiarumas paaiškinamas paprastumu (organizacine prasme) ir nemažu efektyvumu.

Galima išskirti ekonominius ir organizacinius ūkininkų savitarpio techninės pagalbos privalumus.

Pagrindiniai ekonominiai privalumai yra:

1. Mažesnis investicijų poreikis. Tarpusavyje bendraujantys ūkininkai savo ūkiuose be didesnės mechanizuotų paslaugų rinkos grėsmės formuoja atviras, dažnai su kitais ūkininkais suderintas, mašinų sistemas. Priklausomai nuo bendravimo intensyvumo atvirai mašinų sistemai formuoti, vėliau atnaujinti, reikia 50 – 65 proc. investicinių kaštų mažiau negu uždarai mašinų sistemai. Tai ūkininkams ypač svarbu, nes jų investicinis pajėgumas yra žemas, o skolinto kapitalo pasitelkimo sąlygos vis dar mažai palankios. Sumažinant investicijas mašinų sistemai formuoti, atsiranda galimybės kitų materialinės bazės elementų (pastatų, gyvulių veislinės bandos, veislinės sėklos ir kt.) formavimui.

2. Dalinių technikos eksploatavimo pastoviųjų išlaidų sumažinimas. Panaudojant techniką ne tik savame ūkyje, bet ir teikiant pagalbą kaimynams, galima žymiai padidinti jos sezoninį išdirbį. Tokiu būdu mažinamos pastovios išlaidos (amortizacija, draudimas, saugojimas ir kt.), o tai svarbi sąlyga pigesnei, kartu ir konkurencingesnei žemės ūkio produkcijai gaminti.

3. Ūkininkų sukurtos pridėtinės vertės išsaugojimas. Savitarpio pagalbos būdu ūkininkai sumažina savo priklausomybę nuo privataus kapitalo techninių paslaugų įmonių ir bent dalinai išsaugo savo pajamas. Tarpusavyje bendraujantys ūkininkai labiau apsaugoti nuo neigiamų mechanizuotų paslaugų rinkos pasireiškimų: monopolinių kainų, nesavalaikio ir nekokybiško darbų atlikimo ir kt.

4. Išlaidų, mechanizuotų paslaugų pirkimui, sumažinimas. Perkamos ir parduodamos mechanizuotos paslaugos pakeičiamos technine savitarpio pagalba. Teikiant mechanizuotą pagalbą sumažėja galimybių užsidirbti papildomų pajamų, tačiau sutaupoma pinigų, skirtų mechanizuotoms paslaugoms pirkti, kurioms atlikti neturi technikos. Ūkininkai tarpusavyje atsiskaito ne pinigais, o darbais. Piniginis atsiskaitymas atsiranda, kai tarpusavio atliekamų darbų apimtys ryškiai išsiskiria. 5. Apyvartinių lėšų poreikio sumažinimas. Ūkininkams didelė problema – lėšų stygius apmokant už atliekamas mechanizuotas paslaugas. Dalyvaujant savitarpio techninėje pagalboje, pinigų problema išsisprendžia sulyginus suteiktos ir gautos pagalbos apimtis. Esant ekvivalentui tarp suteiktos ir gautos pagalbos apimčių, lėšų atsiskaitymams visiškai nereikia.

6. Formalių organizacinių ir jų funkcionavimo išlaidų išvengimas. Savitarpio pagalba organizuojama nesukuriant kooperatyvo ar kitos formalios struktūros, kurių išlaikymą lydi papildomi kaštai: registracijos mokesčiai, vadovų, finansininko atlyginimai ir t.t. Tai svarbi prielaida pigesnei ir konkurencingesnei žemės ūkio produkcijai gaminti.

7 . Racionalesnis ir kvalifikuotesnis technikos naudojimas. Savitarpio techninėje pagalboje visiškai nėra technikos bendrosios nuosavybės. Technika priklauso ūkininkams, kurie patys, ar jų šeimos nariai, su ja dirba. Tai didesnės garantijos dėl technikos teisingos eksploatacijos, priežiūros, savalaikio techninio aptarnavimo.

Ūkininkų savitarpio techninės pagalbos organizaciniai privalumai:

1. Paprastumas. Kaip minėta, šiai pagalbai nereikia formalių organizacinių struktūrų, todėl nereikalingos ir specialios organizacinės pastangos šioms struktūroms įsteigti ir jų sėkmingam funkcionavimui užtikrinti.

2. Operatyvumas. Paprastai savitarpio techninėje pagalboje dalyvauja gretimai ūkininkaujantys kaimynai. Atstumai tarp pagalbos teikėjo ir gavėjo nedideli, kas mažina pervažiavimų atstumus, o pagalba operatyvesnė.

3. Paprastesnis planavimas, atsiskaitymas ir darbų kontrolė. Kaimynai gerai pažįsta vieni kitus, žino jų ūkininkavimo ir darbo su technika patirtį, tuo pačiu jaučia didelę atsakomybę už atliekamų darbų kokybę ir savalaikiškumą. Pasitikėjimas ir didesnis atsakomybės pojūtis mažina išankstinio pagalbos planavimo ir kontrolės poreikius.

4. Prielaida tarpūkinio technikos naudojimo rateliams formuotis. Per savitarpio pagalbą sukaupiama ūkinio bendravimo patirtis labai reikalinga didesniam tarpusavyje bendraujančių ūkininkų ratui suburti ir formaliems
technikos naudojimo rateliams įkurti.

2.1.2. Mašinų naudojimo rateliai

Mašinų naudojimo rateliai (MR) gana plačiai paplitę Vakarų Europos valstybėse. Tarpūkinis mašinų panaudojimas išplitęs mažuose, vidutiniuose (30 – 50 ha) ir net dideliuose ūkiuose. Atskiri ūkininkai įsigyja tik dažniausiai naudojamą universalią techniką, vieną ar kelias specializuotas mašinas. Darbams, kuriems atlikti ūkininkas technikos neturi, naudojasi kitų ūkininkų mokamomis paslaugomis. Tikslu užsidirbti papildomų pajamų, ūkininkai stengiasi savą techniką kuo geriau panaudoti, teikdami paslaugas kitiems ūkininkams. Taip susiformuoja techninių paslaugų teikimo sistema, kurioje ūkininkas yra kartu paslaugų užsakovas ir jų vykdytojas.

Mašinų naudojimo ratelis – tai ūkininkų tarpusavio pagalba, tačiau ji ne atsitiktinė, bet organizuota. MR, pelno nesiekianti, tarpininkavimo paslaugas teikianti organizacija, neturinti savo turto. Tarpininkavimo ir kitus reikalus tvarko vadybininkas (reikalų valdytojas). Į ratelį turėtų jungtis ūkininkai, žemės ūkio įmonės, techninių paslaugų teikėjai. Kuo daugiau ratelyje narių, tuo didesnė tikimybė atlikti visus mechanizuotus darbus be paslaugų iš šalies, kurios, suprantama, atliekamos aukštesnėmis kainomis. Būtų idealu, jeigu MR nariai turėtų galim įvairesnę sudėtingą techniką, o naujai stojantiems nariams, neturintiems technikos, patartina įsigyti tą, kurios labiausiai trūksta.

Pagal pasirinktą formą mašinų ratelį būtina įforminti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. MR galima registruoti kaip ūkininkų asociaciją pagal 1996 m. kovo 14 d. priimtą Asociacijų įstatymą arba kaip kooperatyvą pagal 1993 m. birželio 1 d. priimtą LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, patikimesnė bendradarbiavimo forma būtų kooperatyvas, kurio nariais galėtų būti ūkininkai, įsitikinę šios organizacijos reikalingumu, kuriems reikalingos techninės paslaugos, tuo pačiu galintys jas teikti kitiems nariams. Įsteigtos asociacijos ar kooperatyvo darbo sėkmė labai daug priklausys nuo patikimo organizatoriaus arba valdytojo patyrimo. MR vadovas turėtų sudaryti mechanizuotų darbų atlikimo planą, suderintą su visais nariais. Planas tvirtinamas visuotiniame narių susirinkime, o prieš darbymečius patikslinamas, priklausomai nuo konkrečių gamtinių sąlygų, sudarant grafiką, numatantį atliekamų darbų eiliškumą. Ratelio narių susirinkime būtina patvirtinti mechanizotų paslaugų kainas, kurios turėtų būti mažesnės negu kitų organizacijų, teikiančių analogiškas paslaugas. Ratelio vadovas organizuoja atsiskaitymus tarp narių suskaičiuodamas, kiek kiekvienas ūkininkas patalkino kitam, kiek kainavo tarpusavyje atliktos mechanizuotų darbų paslaugos. Įvykdžius savitarpio atliktų darbų užskaitą, padengiami tik skirtumai. Atsiskaitymams reikėtų minimalaus pinigų kiekio.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2475 žodžiai iš 8137 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.