Kopenhaga ir jos apylinkės
5 (100%) 1 vote

Kopenhaga ir jos apylinkės

TURINYS

I.ĮŽANGA…………………………………………………………………….

II.KELIONĖ……………………………………………………………………

1.KOPENHAGA………………………………………………………….

a.Herbas……………………………………………………………

b.Miestas, jo įsikūrimo istorija……………………

c.Miesto įžymūs žmonės………………………………………….

d.Miesto šventės……………………………………………………

e.Ekstremumai…………………………………………………….

f.Pasižvalgykime po Kopenhagą……………….

1.Radhuset…………………………………………………..

2.Stroget…………………………………………………..

3.Nyhavn…………………………………………………..

4.Amalienborg Slot………………………………………..

5.Statens Museum For Kunst………………………………

6.Rosenborg……………………………………………….

7.Nationalmuseet…………………………………………..

8.Christiansborg……………………………………………

9.Thorvaldsens museeum……………………………………

10.Ny Carlsberg Glyptotek………………………………….

11.Tivoli…………………………………………………….

2.CHARLOTTENLUND MIESTAS……………………………………..

a.Pasižvalgykime po Charlottenlund…………….

1.Danmarks Akvarium……………………………………..

2.Ordrupgaardsamlingen…………………………………..

3.RUNGSTED MIESTAS…………………………………………………

a.Miesto įžymūs žmonės…………………………………………….

b.Pasižvalgykime po Rungsted………………….

1.Karen Blinksen namas – muziejus…………

4.HUMLEBEAK MIESTAS…………………………………………….

a.Pasižvalgykime po Humlebeak………………………

1.Šiuolaikinio meno muziejus “Louisiana”

5.HELSINGOR……………………………………………………………

a.Pažintis………………………………………………………….

b.Pasižvalgykime po Helsingor………..

1.Kronborg pilis………………………………………………

6.FREDENSBORG………………………………………………………

a.Pasižvalgykime po Fredensborg…………………..

1.Fredensborg pilis……………………………….

2.Rudolph Tegners museum………………………………..

7.HILLEROD…………………………………………………………….

a.Pasižvalgykime po Hillerod…………….

1.Frederiksborg pilis………………………………………..

8.ROSKILDE……………………………………………………………..

a.Pažintis………………………………………………………….

b.Pasižvalgykime po Roskilde…………..

1.Roskilde Domkirke…………………………………………

2.Vikingeskibshallen………………………………………..

III.PABAIGOS ŽODIS…………………………………………………………

IV.LITARETŪRA………………………………………………………………

I. ĮŽANGA

Šios išvykos metu pabuvokime kartu Kopenhagoje bei jos apylinkėse, o tiksliau šiaurės – vakarų Zelandijoje.

Susipažinsime su Danijos sostine iš arčiau, bei pabuvosime kai kuriose įžymiausiose Kopenhagos vietose, muziejuose bei pasilinksminimų parkuose.

Taip pat nuvyksime į kelis netoli Kopenhagos esančius miestus ir miestelius bei pasižvalgysime po juos. Šie miestai ir miesteliai garsėja savo pilimis bei pilių sodais, kita vertus visa Danijos, o ypač Zelandijos gamta yra nuostabiai graži, ir kas svarbiausia – tolėliau nuo didelių miestų nepaliesta civilizacijos.

Išvyka truks dvi dienas, taigi galima teigti, jog tai savaitgalio išvyka. Pirmąją dieną susipažinsime su Danijos sostine – Kopenhaga (Nr.1) bei pasižvalgysime po ją. Antrąją dieną vakarų pakrante vyksime į Zelandijos šiaurinę dalį link Helsingor miesto (Nr. 5). Pakeliui trumpam užsuksime į mažesnius miestelius, tokius kaip Charlottenlund (Nr.2); Rungsted (Nr.3); Humlebeak (Nr.4). Atgal į Kopenhagą, kad nebūtų liūdna, grįšime ne tuo pačiu keliu, o pasuksime per Fredensborg (Nr.6); Hillerod (Nr.7); bei Roskilde (Nr. 8) miestelius.

Prieš kelionę dar šiek tiek turistinės informacijos:

ü Kopenhagos kortelė.

Tai nuolaidų kortelė parsiduodanti visose stotyse, viešbučiuose, turizmo agentūrose. Kortelė atsipirks jei jūs daug važinėsite ir aplankysite daugumą pačių didžiausių muziejų per pirmas tris dienas.

ü Valiutos keitimas.

Jokių problemų. Bankai ir bankomatai “Kontaten” matosi iš tolo dėka raudonos spalvos iškabų.

ü Greitoji pagalba.

Nemokami skambučiai iš bet kurio telefono trumpuoju numeriu 112.

Mūsų kelionės po Šiaurės – vakarų Zelandiją planas.

ü Geležinkelio stotis.

Centrinė geležinkelio stotis randasi pačiame miesto centre, šalia Parko “Tivoli” bei rotušės aikštės “Radhuspladsen”.

ü Oro uostas. Randasi 10km. į pietų pusę nuo sostinės saloje “Amager”. Aviakompanijos “SAS” autobusai į
centrinę geležinkelio stotį vyksta kas 15min.. Taip pat jau veikia metro linija jungianti abu taškus.

ü Metro.

Labai švarus ir greitas. Aptarnauja ne tik Kopenhagą, bet ir didelę dalį jos apylinkių. Pirmasis traukinys išvyksta 5.00, paskutinis – 0.30.

ü Autobusai.

Mieste gali nustebinti labai tirštas autobusų tinklas. Intervalai tarp reisų 3-10min.. Judėjimas prasideda ir baigiasi panašiai kaip ir metro. Galioja paprasta taisyklė – kuo daugiau bilietų perki – tuo pigiau važiuoji. Verta paminėti, jog bilietai autobusams ir metro tinka tie patys. Mokėjimas paremtas pravažiuotų zonų principu.

ü Taksi.

Pakankamai daug tiek dieną tiek naktį, daugelis vairuotojų kalba angliškai, tačiau kainuoja labai brangiai – įsėdimas 22 kronos, 1km. – 7,7-9,6 kronos (2001m.).

ü Dviračių nuoma.

Tai labai patogus ir gana pigus būdas paskubomis apžiūrėti miestą. Išsinuomoti dviračius galima prie didesnių metro stočių. Nuomos kaina vienai dienai – 40 kronų, užstatas – 100-200 kronų (2001m.).

ü Orientavimasis keliuose.

Labai daug rodyklių, minimali informacija apie įvairius kvartalus suvesta iki gatvių numerių ir išvažiavimų iš miesto. Nurodyti autostradų į Helsingor, Koge ir Roskilde miestus kryptys.

ü Policija, ligoninės, rastų daiktų biurai, telefono linijos ir kitos gyvenimui reikalingos institucijos.

Lengvai randama, dirba sąžiningai ir greitai.

II. KELIONĖ.

1. KOPENHAGA.

a. Herbas.

Po 1248 metų miesto sugriovimo, 1658 metais buvo vėl užpultas. Šį kartą jį užpuolė Švedai. Tuo metu viešpataujantis karalius Frederikas III (1648-1670), pareiškė, kad jis geriau “mirs savo gūžtoje”, ir vadovavo miestelėnams miesto gynyboje. Jie sėkmingai atlaikė priešo ataką ir Kopenhagai buvos suteiktas herbas atminti tiems, kurie praliejo kraują gindami savo miestą – trys pilys su kariu prie vartų.

Kopenhagos herbas.

b. Miestas, jo įsikūrimo istorija.

Virš nesuskaičiuojamos galybės nedidelių, bet gražių namų stypso bronziniai bokštai. Vienas iš labiausiai įsimintinų yra Kopenhagos biržos bokštas. Birža buvo pastatyta karaliaus Kristiano IV paliepimu 1639 metais, ir net šiais laikais ji yra vienas iš žymiausių Kopenhagos statinių. Špilis iš susivyniojusių keturių drakonų – išskirtinė miesto žymė.

Børsen – Kopenhagos biržos špilis.

Miestas su jo įvairiaspalviais namais atrodo labai ramus ir nuostabiai svetingas. Kopenhaga žinoma kaip “bokštų miestas”. Tiesą sakant Kopenhaga turi architektūrinį apribojimą galiojantį jau daugiau nei 200 metų, kuris neleidžia statyti namų didesnių nei 5 aukštai. Būtent dėl šios priežasties didesnėje Kopenhagos dalyje, o ypač senamiestyje nepamatysite didesnių nei 5 aukštų namų.

Gyvenimo ritmą diktuoja tūkstančiai dviratininkų taikiai sutariančių su automobilių srautu. Gaivus vėjelis atklystantis nuo jūros primena, jog Kopenhaga pastatyta saloje “Zelandija“ [ZEALAND], kuri yra netoli Švedijos pakrantės. Daugelis keliautojų važiuoja per šį gražų miestą į šiaurę ir ne vienas iš jų sustoja čia nors vienai dienelei.

Kopenhagos padangė.

Kopenhaga sostine tapo 1443 metais. Dabar Kopenhagoje ir jos apylinkėse gyvena maždaug 1,8 milijono žmonių. Miesto plotas – 85km2. Pačioje Kopenhagoje gyvena maždaug 500000 žmonių. Tai svetingas ir švelniai vėjuotas miestas išaugęs ant jūros kranto. Privaikščiojimai jame labai malonūs: oro užterštumas čia mažesnis nei tradiciškai leidžiamas, nėra grūsties, dviratininkai neturi problemų, automobilistai retai papuola į “kamščius”, tramvajai neseniai pakeisti į autobusus.

Miestą įkūrė vyskupas Absalonas. 1167 metais jis įsakė pastatyti salelėje dabar vadinamoje “Slocholmas” uostą, kuris greitai tapo tiek kariniu, tiek ir prekybiniu. Tais laikais Danijos karalystės ribos buvo toli už sąsiaurio “Oresund”. Švedijos provincija Skone taip pat buvo Danijos nuosavybe. XV amžiuje karališkasis dvaras iš miesto Roskilde persikėle į Kopenhagą, tapusią valstybės sostine. XVI amžiuje karalius Kristianas IV pradėjo dideles statybas, kurių pagalba Kopenhagai gana greitai suteikė architektūrinę vienybę. Buvo pastatyti ištisi kvartalai miesto pakraščiuose, o centre – daugybė paminklų.

Danijos karalius Kristianas IV.

Tačiau XVII amžiuje Švedija esanti per patrankos šūvį nuo Danijos karalystės sostinės tapo galinga valstybe, sugebančia paprieštarauti Danijai dėl jos pajėgumų. 1660 metais Švedija grąžino sau provinciją Skone. Kopenhaga atsidūrė priešakinėje linijoje ir miestą užgriuvo pirmoji priešo puolimo banga. Švedija ne kartą puolė miestą, ko pasėkoje buvo sugriauti keturi jo kvartalai. 1807 metais Anglija tam, kad nubausti Daniją už jos sandraugą su Napoleonu, užgriuvo Kopenhagą tokiu dideliu artilerijos apšaudymu, kokio istorija tuo laiku dar nebuvo mačiusi. Po šio apšaudymo buvo sunaikinta Kristianborgo pilis, Švenčiausios mergelės Marijos soboras bei trečdalis namų. Tačiau nežiūrint nieko, miesto dvasia išliko.

Istorinis centras saugo viduramžių pėdsakus – fachverkiniu namus (fachverkas – viduramžių šiaurės Europos architektūroje medinis rastinis vienaaukštis namas susidedantis iš statramsčių sistemos, užpildytas akmenimis,
moliu ar panašiomis medžiagomis) ir siauros gatvelės apsuptos žydinčiomis gėlėmis. Gamta nugali akmenis ir betoną: dideli parkai žaliuoja netoli centro; dirbtiniai ežerai puošia vakarinius Kopenhagos kvartalus; kanalai išvagoja rytinę miesto dalį.

c. Miesto įžymūs žmonės.

Absalonas (1128-1201). Roskilde miesto vyskupas, Lund miesto arkivyskupas, o taip pat karo vadas: jis davė atkirtį Slovėnų gentims. Be to – Kopenhagos, Danijos sostinės įkūrėjas.

Paminklas Kopenhagos įkūrėjui Absalonui.

Margaretė I (1353-1412). Pirmoji Danijos karalienė per tūkstančius metų besitęsiančią monarchiją (antrąja tapo Margaretė II). Ji sudarė šiaurinę sutartį tarp Danijos, Norvegijos ir Švedijos. Mirė nuo maro laivo denyje, kuris buvo karantine Flensburgo fiorde.

Frederikas VII (1808-1863). Paskutinis karalius iš Oldenburgų dinastijos. Jis 1849 metais pasirašė pirmąją Danijos konstituciją. Ši konstitucija garantavo spaudos, susirinkimų ir tikėjimo laisvę, būtiną išsilavinimą, o taip pat valdžios pasidalinimą tarp karaliaus ir dviejų palatų išrinktų visuomeninių rinkimų pagrindu (balsuoti negalėjo moterys ir jaunesni nei 31 metų vyrai).

Danijos karalienė Margaretė I.

Danijos karalius Frederikas VII.

Kristianas IV (1588-1648). Danijos karalius. Jo valdymo metais Danijoje vyko meno bei kultūros kilimas, tačiau tuo pačiu metu Danija vykusiuose karuose su Švedija prarado dalį savo žemių. Jis buvo populiarus nepaisant to, kad pralaimėjo nemažai mūšių. Galbūt populiarumą jis pasiekė dėka savo domėjimosi prekyba ir vidaus produktų gamybos skatinimu. Jo įtaka Kopenhagoje buvo labai didelė. Jis pastatė naujų prieglaudų bei daugelį gražių statinių, tarp jų ir Rosenborg rūmus.

Danijos karalius KristianasIV.

Leonora Kristina (1628-1698). Mylimoji Danijos karaliaus Kristiano IV duktė. Ištekėjo už valstybės komiteto pirmininko Korfico Ulfeldto, po karaliaus mirties apkaltinto lėšų iššvaistymu. Jis kartu su žmona pabėgo į Švediją, po to į Vokietiją. Leonarda Kristiną areštavo Anglijoje, atvežė į Daniją ir be teismo nutarimo pralaikė Frederiksborg pilies kalėjime 22 metus. Kalėjime ji parašė memuarus “Sunkūs prisiminimai”.

Andersenas Tagė. Dailininkas – floristas. Jam priklauso pati nuostabiausia parduotuvė Kopenhagoje. Tai tikrų tikriausios dailininko dirbtuvės su oranžerijomis sode, kur prie “jūsų akių” sukuriamos pribloškiančios gėlių puokštės.

Blidstrubas Herfufas (1912-1988). “Aštrūs” ir išraiškingi jo piešiniai su politinėmis ir buitinėmis scenomis dažnai palieka pilną ir aiškų pasakojimą. Labiausiai populiarus Blidstrubas buvo tarybų sąjungoje, laureatas tarptautinės Lenino premijos (1964).

Torvaldsenas Bertelis (1770-1844). Skulptorius. Tai vienintelis meistras neišpažįstantis katalikiškojo tikėjimo, tačiau gavęs Vatikano užsakymą pagaminti antkapį Tėvui Pijui II. Jis vykdė visos Europos užsakymus. Pasistatė sau šventyklą Kopenhagos centre, palikdamas savo gimtajam miestui palikimą – visus savo kūrinius.

Tycho Brahe (1541-1601). Astronomas. Atrado naują žvaigždę Kasiopėjos žvaigždyne ir sukūrė planetų judėjimo aplink Saulę taisykles, tuo padėdamas pagrindus Niutono gravitacijos taisyklių bazei.

Tycho Brahe.

d. Miesto šventės.

Balandžio 16d. Danijos karalienės Margaretės II gimimo diena, šią dieną karališkosios šeimos nariai Amalienborg rūmų balkone sveikina minią perpildytą meile jiems. Tarp susirinkusių būna daug jaunų žmonių. Tai gal būt todėl, jog tą dieną jiems nereikia eiti į mokyklas. Šią dieną taip pat galima stebėti iškilmingą rūmų sargybos keitimosi ritualą.

Danijos karalienė Margaretė II.

Iškilmingas Amalienborg rūmų sargybos keitimasis

Danijos karalienės Margaretės II gimimo dienos proga.

Birželio 23d. Tai be abejo Joninės – pati trumpiausia naktis metuose, kurios metu deginami laužai visoje šalyje.

Pirma liepos savaitė. Tarptautinis džiazo festivalis Kopenhagoje. Nemokami koncertai miesto gatvėse, pasirodymai ir spektakliai kavinėse ir teatruose.

Gruodžio 25-26d. Šv. Kalėdos.

Sausio 1d. Naujieji metai.

Balandžio 1-2d. Didysis ketvirtadienis ir didysis penktadienis.

Balandžio 4-5d. Velykos.

Ketvirtos savaitės penktadienis po Velykų. Didžiosios maldos diena.

Gegužės 1d. Darbo žmonių solidarumo šventė.

Birželio 5d. Konstitucijos diena (1849m.).

e. Ekstremumai.

StrØget gatvė. Ilgiausia pėsčiųjų gatvė Europoje. Ji tęsiasi 1,6km..

f. Pasižvalgykime po Kopenhagą.

Mūsų kelionės po Kopenhagą metu aplankysime kelias žymesnes ir labiausiai lankomas vietas. Tai miesto rotušė “Radhuset” (Nr.1); ilgiausia Europoje pėsčiųjų gatvė “Stroget” (Nr. 2); gatvė “Nyhavn” (Nr.3); Danijos karalienės rezidencija Amalienborg Slot (Nr.4);

Mūsų kelionės po Danijos sostinę, Kopenhagą planas.

meno muziejus “Statens Museum For Kunst” (Nr.5); karališkieji vasaros rūmai “Rosenborg” (Nr.6); meno muziejus “Nationalmuseet” (Nr.7); Kopenhagos “širdis” Christiansborg” (Nr.8); skulptoriaus Tornvaldseno Bertelio muziejus “Thorvaldsens Museum” (Nr.9); meno galerija “Ny Carlsberg
Glyptotek” (Nr.10); ir “atsipalaidavimui” pasilinksminimo parkas “Tivoli” (Nr.11).

1. Radhuset.

Tai Kopenhagos rotušė. Jos statyba buvo užbaigta 1903 metais. Architektas Martinas Niurupas sukūrė projektą, kurį paveikė Skandinavijos viduramžių architektūrinis stilius (bokštai, raudonos plytos). Dekore taip pat yra šiaurinės Italijos architektūros detalės. Priešais pagrindinį įėjimą stovi miesto įkūrėjo Absalono statula. Pastato viduje galima išvysti astronominį laikrodį, kurį sukūrė laikrodžių meistras Ensas Olsenas. Nuo 1955 metų laikrodis rodo visų planetos vietų laiką, saulės sistemos planetų padėtį, švenčių datas ir kita.

Laiptais, kuriuose yra 346 laipteliai galite pakilti į pastato bokštą (105m. aukščio), nuo kurio matosi graži viso miesto panorama.

Miesto rotušė Radhuset.

2. Stroget.

Tai pati ilgiausia pėsčiųjų gatvė ne tik Kopenhagoje, Danijoje, bet ir visoje Europoje. Be to ši gatvė tapo pačia pirmąja pėsčiųjų gatve, atidaryta 1962 metais. Iš tikrųjų ši gatvė susideda iš keturių gatvių, ir prasideda miesto rotušės aikštėje, o baigiasi Operos aikštėje. Vasarą bet kuriuo paros metu čia tyro ypač didelis judrumas: pirkėjai, pasivaikščioti išėję žmonės, šachmatininkai, klounai, komediantai ir keliaujantys magai, muzikantai iš visos Europos. Nemaža ir prekeivių gintaru, porcelenu, antikvariatu ir panašiomis vertybėmis. Atrodo, kad visi esantys Kopenhagoje sueina į vieną gatvę. Tačiau tai labai geraširdiškai nusiteikusių žmonių masė. Policija čia nepatruliuoja, nes visi dalyvaujantys ir vaidinantys gauna tam skirtus leidimus. Gatvėje taip pat yra begalė parduotuvių, kuriose galima nusipirkti viską, pradedant nuo kramtomosios gumos ir baigiant automobiliu.

Stoget gatvė praeina ir per dvi plačias aikštes. Tai Nytorv ir Gammel Torv aikštės.

Aikštėje Gammel Torv (sena aikštė) jau nuo seno rinkosi pati skirtingiausia liaudis. Jos viduryje stovi puikus fontanas, kurio viduryje, tarp srovių, karališkosios šeimos narių gimtadieniais plaukia auksinis obuolys.



Stroget gatvė.

Aikštėje Nytorv (nauja aikštė) ankščiau buvo miesto rotušė, o po to teisingumo rūmai. Pastatas pastatytas XIX amžiuje neoklasikiniu stiliumi. Po neseniai vykusios jo restauracijos, jis atrodo taip puikiai kaip ir būdamas visiškai naujas. Ant jo priekinės pusės puikuojasi užrašas – “Med Lov skal man Land Bygge” (šalis statosi pagal įstatymus).

3. Nyhavn.

Puikus poilsis po pasivaikščiojimo Stroget gatve – pasėdėti jaukiame restorane prie vandens. Nyhavn gatvėje yra keli iš pačių geriausių viešbučių. Nyhavn gatvė buvusi jūreivių ir rašytojų (tame tarpe ir Hanso Kristiano Anderseno) mėgstama pasisėdėjimų vieta. Tai ilga, šalia kanalo esanti gatvė (kanale esančiame prie šios gatvės randasi kelto plaukiojančio Kopenhagos kanalais pradinis taškas), kurioje randasi visa eilė lauko kavinių ir restoranų, įsikūrusių atrestauruotuose senoviniuose namuose. Ši gatvė sukuria jaukią atmosferą, labai tinkančią pietums ar vakaro alui.

Nyhavn gatvė.

4. Amalienborg Slot.

Kai po Anglijos artilerinio apšaudymo sudegė Kristiansborgo pilis miesto centre, karališkoji šeima liko kaip sakoma “ant gatvės”. Ji išsinuomavo tris iš keturių pastatų Amalienborg aikštėje, kurie priklausė vienai aristokratų šeimai. Visi keturi pastatai labai kuklūs, juos pagal N. Žardeno planus suprojektavo Nilsas Eitvedas. Pastatai išdėstyti aikštėje ratu ir sudaro neapsakomo grožio architektūrinį ansamblį. Karališkoji šeima juose galutinai įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje.

Karalius gyvena viename, o jo palikuonys kitame dvare. Po karaliaus mirties jaunasis karalius pasilieka gyventi savo dvare, kuris tampa karališkuoju dvaru. Karalienė Margaretė gyvena dvare, kuris išdėstytas šiaurės – rytiniame komplekso krašte.

Amalienborg Slot.

Princai Iokimas ir Frederikas – šiaurės – vakariniame dvare, kuris taps karališkuoju dvaru kai Frederikas taps sosto valdytoju. Ketvirtasis dvaras skirtas priėmimams. Ansamblio centre stovi paminklas Danijos karaliui Frederikui VI. Šį paminklą sukūrė ir iškalė prancūzų skulptorius Salli. Legenda pasakoja, kad paminklo pastatymas kainavo tiek pat kiek visų keturių dvarų statyba.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2572 žodžiai iš 8430 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.