Kraujas terpė, kurioje vyksta pernaša
Įairios žinduolių kraujo funkcijos padeda palaikyti homeostazę. Kraujas 1) perneša medžiagas į kapiliarus ir iš jų, kur įvyksta apsikeitimas su audinių skysčiu; 2) padeda kovoti su mikrobiniu užkratu – bakterijomis ir virusais; 3) padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir 4) kreša, apsaugodamas nuo gyvybei pavojingo nukraujavimo.
Žmogaus kraują sudaro dvi pagrindinės dalys: skystoji dalis, vadinama kraujo plazma, ir kraujo forminiai elementai, susidedantys iš įvairių ląstelių ir plokštelių (41.11 pav.). Plazmoje (gr. plasma ~ lipdinys, darinys) yra įvairių molekulių, taip pat maisto medžiagų, atliekų, druskų ir baltimų. Druskos ir baltymai labai svarbūs norint išlaikyti kraujo pH 7,4. Jie taip pat palaiko kraujo osmosinį slėgį, kuriam esant vanduo automatiškai skverbiasi į kapiliarus. Keli plazmos baltymai dalyvauja kraujo krešėjime, o kiti kraujyje perneša dideles organines molekules. Gausiausiai plazmoje randamas kraujo baltymas albuminas perneša bilirubiną – hemoglobino skilimo produktą. Globulinų funkcijos yra įvairios; tarp jų yra cholesterolį pernešančių lipoproteinų.
Forminių elementų yra įvairių
Forminiai kraujo elementai yra trijų tipų: raudonieji kraujo
kūneliai, arba eritrocitai (gr. erythros – raudonas + kytos –
ląstelė); baltieji kraujo kūneliai, arba leukocitai (gr. leucos –
baltas + kytos – ląstelė), bei trombocitai (gr. thrombos – krešu-
lys + kytos – ląstelė), arba kraujo plokštelės.
Raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį
Raudonieji kraujo kūneliai yra maži abipus įgaubti diskai, subrendę jie yra bebranduoliai ir turi savyje kvėpavimo pigmentą – hemoglobiną. Kiekviename kraujo rnm3 yra po 6mln. raudonųjų kraujo kūnelių, o kiekviename iš jų yra apie 250 mln. hemoglobino molekulių. Hemoglobine (gr, kaimą – kraujas + lot. globus – rutulys) yra keturios baltymo globino grandinės, ir kiekviena jų jungiasi su hemu -geležies turinčia grupe. Geležis laisvai jungiasi su deguonimi, ir taip jis pernešamas kraujyje. Jei raudonųjų kraujo kūnelių skaičius yra nepakankamas, arba jei ląstelėse yra per mažai hemoglobino, žmogus serga mažakraujyste ir jaučiasi pavargęs, išsekęs.
Raudonieji kraujo kūneliai visą laiką gaminasi raudonuosiuose kaulų čiulpuose, esančiuose kaukolėje, šonkauliuose, stuburo slanksteliuose ir ilgųjų kaulų galuose. Raudonųjų kraujo kūnelių gamybą skatina augimo faktorius eritropoetinas, susidarantis inkstuose gaminamam fermentui veikiant kepenyse susidariusį pirmtaką. Dabar jau gaminamas vaistų pavidalu, eritropoetinas padeda sergantiesiems mažakraujyste. Kartais juo piktnaudžiauja sportininkai, norėdami padidinti savo pajėgumą.
Prieš patekdami iš kaulų čiulpų į kraują, raudonieji kraujo kūneliai netenka branduolių ir susintetina hemoglobiną. Išbuvę organizme apie 120 dienų, jie suardomi. Daugiausia tai vyksta kepenyse ir blužnyje, kur juos praryja didelės fa-gocituojančios ląstelės. Suirus raudoniesiems kraujo kūneliams, hemoglobinas atpalaiduojamas. Geležis atstatoma, grąžinama į raudonuosius kaulų čiulpus ir vėl naudojama. Molekulių hemo dalis suskaidoma chemiškai ir kepenų išskiriama kaip tulžyje esantis tulžies pigmentas. Nuo tulžies pigmento daugiausia priklauso išmatų spalva.
Baltieji kraujo kūneliai kovoja su infekcija
Nuo raudonųjų kraujo kūnelių baltieji kraujo kūneliai skiriasi tuo,kad turi branduolį, juose nėra hemoglobino ir, kol nenudažyti, jie permatomi. Nudažyti baltieji kraujo kūneliai yra šviesiai mėlyni, nebent juose būtų kitais dažais nusidažančių granulių. Toliau išvardijame granulocitus su skiltėtais branduoliais: neutrofilai, kurių granulės nusidažo truputį rausvai, eozinofilai, kurių granulės dažosi raudonu dažu eozinu, ir bazofilai, kurių granulės dažosi šarminiais dažais ir pasidaro ryškiai mėlynos. Agranulocitai (be granulių, su apvaliu arba rantytu branduoliu) skirstomi į didesnius monocitus, ir mažesnius limfocitus. Baltųjų kraujo kūnelių gamybą gali padidinti neseniai atrastas KeP Tntehinių ląstelių augimo faktorius; taip pat yra specifinių stimuliatorių, kurie gali būti naudojami skatinant specifinių kamieninių ląstelių gamybą. Tokie augimo faktoriai gali padėti imuniniu nepakankamumu sergantiems ligoniams, pvz., AIDS sergantiems pacientams.
Kai dėl sužeidimo į kūną patenka mikroorganizmų, atsiranda uždegiminis procesas, nes pažeista vieta parausta ir patinsta. Pažeistas audinys išskiria kininus, kurie išplečia kraujagysles bei histaminus, padidinančius kapiliarų pralaidumą. Pro kapiliarų sienelę prasiskverbia ir į audinių skystį patenka ameboidiški neutrofilai (lot. neutrum – niekatras + gr. philos – bičiulis), kurie praryja pašalines medžiagas. Pasirodo monocitai, kurie virsta makrofagais (gr. makros ~ didelis, ilgas + phagos – ėdikas). Tai didelės fagocituojančios ląstelės, išskiriančios baltųjų kraujo kūnelių augimo faktorius. Greitai leukocitų skaičius auga lyg po sprogimo. Pūliais vadinamame tirštame gelsvame skystyje yra didžioji dalis negyvų baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su užkratu.