1. KRETOS – MIKĖNŲ CIVILIZACIJOS BRUOŽAI.
Senoji Europos c-ja kelis tūkst. metų ilgiau išsilaikė Viduržemio Jaros Kretos saloje. Kretos civilizacija gyvavo nuo 3 tūkts. pr.Kr.pab. iki 1400 m.pr.Kr. Kretos c-ja seniausia išvystyta Europos istorinė c-ja. Apie ją sužinota tik XX a.pab. Tyrinėjimus atliko anglų ekspedicija, vadovaujama A.Evanso, ir atrasta civilizaciją pavadino Mino vardu (Minos gr. mituose – Europos ir Dzeuso sūnus, kurio namai buvo Knoso rūmai. Paaiškėjo, kad mituose slypi istorinė tiesa – rasti rūmai; mitas apie minotaurą).
Kretos civilizacija pirminė, tačiau susikūrė vėliau negu kitos (Egipto, šumero civilizacijos).
Bruožai:
1) Kretos civilizacija atsirado kaip atsakas į jūros iššūkį(pg. Toynbee). Kretos miestai buvo neįtvirtinti. Sala maža, kalnuota, todėl sąlygos žemdirbystei nepalankios. Augino avis, alyvmedžius.
2) II tūkts. pr.Kr.pab. Kretoje atsirado pirmi valstybingumo požymiai. Susikūrė mažos valstybės, kuriu centrai: Knosas, Mali, Kato Lakras. Galėjo būti centralizuota vieninga valstybė.
3) Kretos c-ja apibūdinama kaip rūmų c-ja, buvo rūmų ūkis, panašus á Mesopotamijos. Neveikė rinkos mechanizmas, gėrybės patekusios á rūmus buvo paskirstomos natūra.
Kretos c-joje skiriamos 2-rūmų civilizacijos epochos: 1) I – senoji (tęsėsi iki 1700 m.pr.Kr) 2) II – oji (tęsėsi 300 m.).
Pirmuosius rūmus, matyt, nugriovė gamtos stichija. Buvo pastatyti kiti puošnūs rūmai. Geriausiai ištirinėti Knoso rūmai: 1 ha ploto, 300 patalpų, 2-3 aukštų, daug kolonų, balkonų, ložių, verandų, raižinių, atviros erdvės, didžiulis kiemas, kuriame vyko religinės apeigos, buvo natūralus apšvietimas, kanalizacija, vandentiekis. Tyrinėtojus nustebino rūmų freskos – sienos spalvingai ištapytos, puikaus meninio skonio ir aukšto lygio; nėra žiaurių scenų, vaizduojami augalai, gyvūnai, žmonės. Freskos sudarė įspūdį, kad Kreta buvo klestinti civilizacija su grožio kultu.
4) Ypatinga soc. Struktūra – Kretoje buvo priveligijuota moterų padėtis: vyrai buvo vaizduojami nuošaliai arba jų visai nėra, moterys pirmame plane. Jos – tarpininkas tarp dievų ir žmonių pasaulio. Potnija – gamtos deivė. Jai skirtas sostas rastas Knoso rūmuose. Moterys vaizduojamos kaip dvasininkės ir valdovės. Jos dėvi ilgus drabužius, pabrėžiančius moteriškumą. Jaunuoliai – nuogi su juostomis. Jie prekiautojai, darbininkai. Moterys priversdavo vyrus paklusti. Kretos c-ja išlaikė senosios Europos c-jos bruožus.