Kristijonas donelaitis ir metai
5 (100%) 1 vote

Kristijonas donelaitis ir metai

Skaitydami Kristijono Donelaičio Metus, pastebime, kad nemaą kūrinio dalį sudaro Lauro, Selmo ir altyiaus Pričkaus pamokančios bei patariančios kalbos, kuriose, be abejonės, regime paties autoriaus pozicją. Todėl galime spręsti, kad vienas i Donelaičio tikslų buvo parodyti monėms, kaip reikia teisingai elgtis, o tas, kuris teisingai elgiasi, yra ir imintingas.

Ne tik Pričkaus kalbomis, bet ir nedorų būrų bei ponų gyvenimo apraymu Donelaitis parodo, kaip turėtų elgtis doras, moralus bei imintingas mogus. Idealų mogų mes gautume sudėję kiekvieno i vielybųjų būrų savybes(Lauro bei Pričkaus imintį, Selmo religingumą, Krizo darbtumą).

Manau, kad Selmo lūpomis tikėjimą skleidiantis K.Donelaitis religingumą laiko viena ( bene svarbiausia) pasaulio painimo sąlyga. Tikintis mogus laikomas teisingu. Tai įrodo ponų pavadinimas bedieviais, glūpais, bėdiais, kai jie nepasimeldoa prie valgį. A manau, kad K. Donelaitis religingą bendruomenę laiko i dalies protinga, nes netikinčiosius Dievas baudia: Ar nesibijotės, kad jūsų namus perkūns į plentą suplekins? O jeigu netikintieji baudiami, tai jie gyvena neimintingai.

Ne veltui Pričkus yra būrų gerbiamas Vylaukio valsčiaus seniūnas, kadangi jis duoda imintingus patarimus, kaip reikia dirbti ūkio darbus. Bet daugiausia iminties slypi Lauro kalbose. Jis teisingai įvertina to laiko padėtį, diskutuoja apie būrų ir ponų santykius, gyvenimo filosofiją. Pasak jo, ilkuose gimęs ponų vaikas yra toks pat kaip ant iaudų verkiantis būriukas, bet jis supranta, kad to pakeisti negalima, todėl sako, kad taip jau Dievulis surėdė ir dėl to kiekvienas turi gyventi pagal savo socialinio sluoksnio įstatymus. Lauras pabrėia, kad gyvenimas emėje laikinas, todėl reikia su juo susitaikyti, koks jis bebūtų. Pasaulis Lauro akimis – vertikalus. Kadangi Kristijonas Donelaitis visai nekalba apie pragarą, todėl galime suvokti, kad pasaulio apačia – emikas gyvenimas, pilnas prieingybių, jų kovos. Viruje būrai mato visai kitokį, harmoningą gyvenimą, kuriame jų nebevarys į baudiavą, nebemu.

Taigi teisingu gyvenimu Donelaitis laiko tokį gyvenimą, kai monės elgiasi pagal savo bendruomenės įstatymus, papročius ir tradicijas. Kiekvienas gali gyventi laimingai, jeigu neiklys u savo bendruomenės ribų, todėl Krizas gyvenimo pabaigoje t

ampa elgeta ir galbūt todėl taip smerkiama germanizacija.

Iđminčiai K.Donelaičio Metuose. Kas jie?

Imintis – patirties, supratimo ar mokslo turėjimas ir sugebėjimas taikyti juos praktikoje. Iminčius – mogus, turintis iminties. Imintingi monės pasiymi ne tik tuo, kad turi iminties, bet ir tuo, kad moka ją panaudoti. Iminties vaisiai yra dora, itikimybė banyčiai, turtas. Būtent ios sąvybės yra bendros K.Donelaičio Metų iminčiams – vielybiems būrams.

Vielybųjų, teigiamųjų personaų grupei Metuose priklauso Selmas, Lauras, Krizas ir Pričkus. Maiausiai poemoje individualizuoti vielybieji būrai yra Selmas ir Lauras.

Selmas, kaip matyt i jo kalbų ir poeto mums pateiktos charakteristikos, yra religingas ir apsivietęs. Selmas ypač mėgo dievobaimingai pamokyti ir pagraudinti savo kaimynus. Tačiau svarbiausia Selmo imintingumo ypatybė yra taupumas. Selmo taupumą ir gudrumą K.Donelaitis kaip pavyzdį rodo kitiems būrams:

Į Selmą` panaus yra Lauras pakamorė, kuris taip pat mėgsta postringauti. Lauro pastorikų kalbų temos yra mirtis, giltinė ir menkas gyvenimas. Kytras pilosofas visada postringauja rymodams ant stripinio savo arba ant kumpos lazdos pasirėmęs. Jis lygina mones su pievų olėmis, kurias nukerta dalgis, moko juos saikingumo.

Įdomesnis u Selmą ir Laurą yra dosningasis Krizas – praturtėjęs būras. Metuose jaučiamas poeto nuolankumas Krizui, tarsi K.Donelaitis norėtų suadinti būruose turtėjimo pastangas. Poemoje pats Krizas pasakoja apie savo gyvenimo kelią, savo santykius su kaimynais ir eimyna. Krizas vaikystėje labai vargo: mirus tėvui, moma maitintis ubagais ėjo, o jam kiaules varinėt pas Bleberį teko. Kai Krizas jau buvo pusbernis, jis tiek razumo rodė, kad ne vieną ilį pranoko. Vėliau jis prasimuė į pirmąsias būrų gretas ir penkiasdeimt metų valdė savo namą. Pasenęs Krizas diaugiasi, kad jis ponams, taip kaip būrams įtikti mokėjo. Vargu ar neįtikęs ponams, Krizas būtų praturtėjęs. Krizo paveikslas rodo, kad įsiteikimas ponams yra vienas pagrindinių turtėjančio valstiečio bruoų.

Kitas turtėjančio valstiečio bruoas yra nepasitenkinimas rimyna – bernais ir samdiniais. Krizas prisimena laikus, kai samdinys dar u menką pinigą klausė, mat labai jau daug dabar samdiniai usiprao. Krizas skundiasi: …nelaba eimyna jau mane visą suėdė.

Ak, man bėdiui, jau beveik reiks ubagais eiti.

Krizo paveiksle atsispindi inaudotojiki turtėjančio valstiečio santykiai su samdiniais. Krizo nekenčia ne tik jo eimyna, bet ir vargingai gyvenantys kaimynai. Iminčiaus Krizo pavyzdys rodo, kad sąiningu būdu – galva ir rankomis udirbti pinigai yra pagrindinė nesantaikos prieastis tar turtingo valstiečio ir jam pavydinčių monių. Tinginiai nori turtėti, tačiau nenori dirbti. Darbas yra dora. Tinginiai negali būti iminčiais, nes imintis ir dora – du neatsiejami dalykai.

Didiausias iminčius Metuose yra imintingasis altyius pričkus. Tai są iningas, darbtus, draugikas mogus. Būdamas altyiumi, jis jungia kaimo ir dvaro mones. Pričkus, ramindamas vargus
būrus, aikina, kad visi gimsta lygūs, …juk ir ponų vaikesčiai taip jau per subinę gauna, ir i lopio dar nei viens nikopo neverkęs. Pričkus ragina būrus dirbti sąiningai. Jis giria Lietuvos būrus u gerus jų darbus, tačiau kartu pasako būrams ir jų ydas. Jis smerkia tinginius, girtuoklius, vadina juos veltėdiais, ūdvabaliais:

Pričkus giria darbčias moteris u tai, kad staklės prie pavasarį trinka ir auyklė su eiva okinėdama tarkia. Tačiau kad ir kaip girtum ir mokytum kitus mones, kad ir koks imintingas bebūtum, nuo neteisybės nesi apsaugotas. Kartą altyius grįo pardavęs pono grūdus. Ponas amstrotas, pinigus paskaičiavęs, pasigedo vieno ilingo. U tai Pričkus buvo mirtinai sumutas:

Savo vielybuosius būrus K.Donelaitis Metuose pavaizdavo kaip iminčius, kurių pavyzadiu turėtų sekti kiti būrai. Jis norėjo, kad visi valstiečiai būtų dori, blaivūs, darbtūs ir pasiturintys. Jis nesuvokė, kad baudiavinės santvarkos sąlygomis, klestint klasiniam inaudojimui, to pasiekti neįmanoma.

K. Donelaičio asmenybė, vertybių sistema Metuose

K. Donelaitis buvo temperamentingas,jautraus charakterio mogus. Tai atsispindi ir jo kūryboje, ir archyviniuose dokumentuose.

Poetas buvo auktos moralės mogus. Senatvėje jis raė vokikai inias apie parapiją būsimajam Tolminkiemio klebonui. Be abejo, teisingai save taip apibūdino: A i prigimties buvau gyvo temperamento ir mokėjau dainuoti bei skambinti savo fortepijonu ir klavesinu, bet skambindamas ir dainuodamas būdavau moralus.

Rykus K. Donelaičio asmenybės bruoas nusistatymas prie nuomius ponus ir demokratikas lietuvikumas. Labai gerbė paprastus kaimo mones ir puoselėjo lietuvių kalbą.

K. Donelaičio demokratikumas, artimumas lietuviams baudiauninkams menikai ireiktas kūryboje.

Tartum milinikas kalnas ikyla XVIII a. lietuvių literatūroje K. Donelaičio kūryba. Svarbiausias jo kūrinys idilinė poema Metai.

Vokiečių kolonistų atneamai vokikai civilizacijai, K. Donelaitis stengėsi pastatyti prieais lietuvių tautinę kultūrą, senovinius lietuvių papročius ir taurų gyvenimo būdą. Jo pamokymai įterpti gamtos paveiksluose, gyvenimo scenose, darbų vaizduose. K. Donelaičio pamokymai: religiniai moraliniai ar praktiki ūkiki. Vasaros darbuose kalbama apie pupų ir irnių rinkimą, aviąpjūtę ir mieiąpjūtę, kanapių, linų ravimą ir karimą. Ir vis raginami būrai neapsijuokti prie kitataučius. Nelieka umirtas ir grybavimas, taip pat rieutavimas.

Tačiau poetas neumerkė akių ir prie būrų ydas ir be pasigailėjimo jas pliekė. Jis parodo savo poemoj visą eilę neigiamų personaų, kaip girtuoklį mueiką Enskį, tinginį Plaučiūną, nedorėlius Slunkių ir Pelėdą. Čia irykinama ir smerkiama girtuoklystė, tinginystė, nedorumas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1278 žodžiai iš 4171 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.