Kristijonas donelaitis5
5 (100%) 1 vote

Kristijonas donelaitis5

Kristijonas Donelaitis – vienas įžymiausių lietuvių rašytojų pasaulietinio turinio literatūros pradininkas, padėjęs pagrindus realistinei krypčiai. Jis gimė 1714 m. Lazdynėlių kaime, Gumbinės apskrityje, laisvųjų valstiečių šeimoje. Nors ir sunkios buvo gyvenimo sąlygos, Donelaičių vaikai veržėsi į mokslą, į amatus. Kristijonas Donelaitis mokėsi Karaliaučiaus katedros mokykloje, vėliau įstojo į Karaliaučiaus universitetą, kuriame tuo metu buvo daugiausia ruošiami protestantų dvasininkai – pastoriai. Čia buvo mokomas tikybinių dalykų – teologijos ir senųjų bei naujųjų kalbų. K. Donelaitis išmoko lotynų, graikų, vokiečių kalbas. Kai baigė studijas, buvo paskirtas Stalupėnų kantoriumi. 1743 m. jis buvo paskirtas pastoriumi į Tolminkiemį. Ten gyveno iki mirties, pažindamas valstiečių baudžiauninkų vargus ir rūpesčius. Mirė 1780 m., sulaukęs 67 metų. Palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje. Donelaitis Tolminkiemyje atstatė sudegusią mokyklą, savo lėšomis pastatė pastorių našlių prieglaudos namus. Buvo darbštus, rūpestingas, turėjo gabumų mechanikos ir optikos srityje: darė barometrus, termometrus, tekino stiklą, gamino fortepijonus.

Kūriniai:

1. Pasakėčios:

“Lapės ir gandro čėsnis” (vaišės),

“Rudikis jomarkininks”,

“Šuo Didgalvis”,

“Pasaka apie šūdvabalį” (juodvabalį),

“Vilks provininks” (teisėjas),

“Ąžuols gyrpelnys” (pagyrūnas),

2. Poema:

“Metai”.

Kontekstai:

1. Socialinis:

Smerkiama socialinė nelygybė, klasių, kultūrų skirtumai.

Vaizduojami ponų ir būrų santykiai

2. Tautosakinis:

Buities vaizdai atsiduria pirmajame, stambiajame plane.

Būrai rauda liaudies dainų stiliumi, pasakoma tautosakinio pobūdžio sentencijų.

Parodomas pasakotojo susižavėjimas lietuvių liaudies audėjomis ir audiniais, detalizuojama, kuo ir kaip vilkėjo būrai.

Gamtos ir žmogaus vienovė, ypač paukščių gyvenimas panašus į žmogaus.

Iš tautosakos paimtas lakštingalos balso atkartojimas, putpelės šaukimas šienauti.

Aprašomi būrų papročiai (vestuvių tradicijos), minimi muzikos instrumentai, valgiai XVIIIa. viduryje.

Detalizuojami būrų darbai, akcentuojamas jų kalbos eiliškumas.

3. Epochos:

Kai kuriuos veikėjus charakterizuoja vardu: Durakas (kvailys). Žvairiukas (žvairys)…

Erelis sušaukė paukščius į sueigą, elgdamasis kaip monarchas, o tai atitinka tų laikų valstybinę santvarką.

Gamtos vaizduose išreikšta epochai būdinga švietėjiška mintis apie būtinumą paklusti gamtos įstatymams.

4. Religinis:

Vardas Selmas gali būti kildinamas iš Biblijos išminčiaus Saliamono vardo.

Minimi biblijiniai personažai: Adomas ir Ieva, jų vaikai.

Prisimenama Biblijos Senojo Testamento Dovydo psalmė apie žmogaus būties trapumą, yra biblinių pranašysčių.

Nutolimas nuo Dievo – žmogaus nelaimių priežastis.

Pati poema – Dievo garbinimas: jam už viską dėkojama, nuolat jaučiama Dievo parama, jo buvimas šalia.

5. Biografinis:

Manoma, kad metų vaizdai susiję su Tolminkiemiu, ten gyvenančiais žmonėmis.

Kūrinyje daug vietos skiriama Dievui bei Biblijai, nes Donelaitis buvo pastorius.

Pati poema – tarsi pamokslų rinkinys būrams.

Veikėjai:

“Metuose” vardais minimi 49 veikėjai.

Viežlybieji:

Seniūnas Pričkus, “filosofas” Lauras, Pamaldusis Selmas, dosningasis Krizas ir gyvybingasis Enskys.

Nenaudėliai:

Girtuoklis ir mušeika Dočys, apsileidėlis Plaučiūnas, tinginiai Slunkius ir Pelėda. Įsidemėtini 4 ponai: apsirijelis, širdingasis amtsrotas, keikūnas vakmistras, žiaurus šykštuolis.

Pričkus: Vienas pagrindinių poemos veikėjų yra dvaro pareigūnas – šulcas, arba šaltyšius (seniūnas), Pričkus. Jis yra tarpininkas tarp dvaro ir kaimo. Jo pareigos – pranešti valstiečiams valdžios ir ponų įstatymus, prižiūrėti, kad būrai laiku išeitu į darbą ir uoliai dirbtu. Autorius Pričkų vaizduoja kaip išmintingą šaltyšių, kuris dažnai mėgsta būrus pamokyti, pamoralizuoti. Jis gerai pažysta būrus, vadina juos vardais ir pavardėmis, žino kiekvieno jų silpnybes ir ydas. Poemoje parodytas Pričkaus asmenybės dvilypumas: pagal tarnybinę padėtį jis ponų įrankis, o pagal socialinę kilmę – būras. Jis Donelaičio pavaizduotas kaip liaudies draugas. Tarnaudamas dvarui, jis neišsigimsta, bet pasilieka valstietiškoje aplinkoje, nenutolęs nuo valstiečių pareigų ir reikalų.

Krizas: Jis nagingas ir apsukrus. Iš jo pasakojimų matyti, kad samdiniai jau nebe tokie klusnūs kaip seniau. Krizas skundžiasi šeimyna, kad jis nepajėgiąs sumokėti ponams piniginių prievolių. Krizo Gyvenimo kelias buvo sunkus, dėl to jį metų autorius myli ir vadina dosningu. Ta dorybė pripažįstama tik šiam vienam personažui, daugiau tokių būrų nėra.

Lauras: Jis būrų mokytojas, prikausantis tai pačiai kategorijai, kaip ir Pričkus. Tai dvaro arba valdžios pareigūnai iškilę iš tų pačių valstiečių tarpo. Jis taip pat smerkia dvaro pareigūnus, kad jie prastus žmones “per kiaulių jovalą” laiko. Lauras – dvaro tarnybos nesugadinto valstiečio paveikslas. Jis moko būrus taupumo, saikingumo.

Selmas: Pagal autorių Selmas – vienas teigiamiausių poemos veikėjų. Jis – ištikimo, pareigingo valstybei ir bažnyčiai būro pavyzdys. Anot Selmo, seniau buvę kur kas doresni, bet ateiviai juos sugadinę, užkrėtę blogais
įpročiais ir ydomis. Iš ateivių lietuviai išmokę girtauti, peštis, pradėję nei kunigų, nei mokytojų, nei valdžios bei dvaro pareigūnų neklausyti. Pripažindamas žmonių nelygybę, kaip neišvengiamą būtinybę, Selmas betgi subara ir ponus ir didžpilvius, kurie gąsdina būrus, juos spardo.

Dočys: Jis nenaudėlis, besielgiantis įžūliai. Jis su žmona Pime dažnai bėga į karčemą, vedasi ten ir vaikus. Tai labai nepatrauklus veikėjas – mušeika, pikčiurna, su niekuo nesiskaitantis, mažai bendraujantis su būrais. Tačiau jo paveikslas nėra tik šių ydų iliustracija, jis priverčia susimąstyti visus būrus. Jo paveikslas rodo, kad prislėgti būrai ima suprasti savo sunkios padėties priežastis, kad jie jau pradeda murmėti prieš ponus ir baudžiavinį išnaudojimą.

Plaučiūnas: Tai tinginio, girtuoklio tipas. Jo paveikslu autorius siekė atgrasinti valstiečius nuo nedoro gyvenimo, ypač nuo girtavimo.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 932 žodžiai iš 1843 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.